„Visi tikėjosi tiesiog gero sezono, vienos kitos netikėtos pergalės prieš stipresnes komandas, kad jaustumėmės pakylėti. Neturėjome nei pinigų, nei minčių pabandyti tapti Europos čempionais, nepaisant praeities ir daugelio mūsų žaidėjų vardų, visi mus vis tiek laikė tiesiog underdog komanda“.
Šie Šarūno Jasikevičiaus žodžiai puikiai apibūdina Kauno „Žalgirio“ metus Eurolygoje. Tik yra viena smulkmena – jie ne apie šį sezoną. Taip Šaras pasisakė apie kitą žaliai baltą komandą ir kitą sezoną – Liublianos „Union Olimpiją“ ir 1999-uosius. Metus, kurie Š. Jasikevičiui tapo debiutiniais Eurolygoje.
Tuomet dar besiformuojančiam būsimam aikštės generolui tebuvo 23-eji, bet jo vedami už Lietuvą mažesnės šalies čempionai Europoje patriukšmavo praktiškai taip pat garsiai, kaip šiais metais žalgiriečiai su tuo pačiu, tik dabar jau trenerio karjerą pradedančiu Š. Jasikevičiumi.
1999-ieji galėjo, o greičiausiai ir turėjo, būti Šaro debiutiniai metai ne tik Eurolygoje, bet ir „Žalgiryje“, kurį po triumfo Miunchene paliko abu pagrindiniai įžaidėjai – Tyusas Edney ir Darius Maskokiūnas. Bet, kaip sako pats krepšinio genijus, „su pirma meile visada būna daug problemų“.
Ir ne tik todėl, kad tu jos niekada negali pamiršti, bet dar ir dėl to, kad tie santykiai – labai komplikuoti. Tai tu išsiskyri ir visai nebebendrauji, tai vėl taikaisi ir prisiekinėji, kad geresnio/-ės nėra visame pasaulyje. Būtent tokia yra ir Š. Jasikevičiaus bei „Žalgirio“ istorija.
Riksmas Kauno halės centre: „Mano vieta yra čia“
1998 metais iš Merilando sugrįžęs Š. Jasikevičius sulaukė Vilniaus „Lietuvos ryto“ pasiūlymo, jį priėmė ir iškart tapo klubo lyderiu. Reguliariajame sezone vidutiniškai po 17,5 taško metęs Šaras įpusėjus LKL čempionatui driokstelėjo 35 taškų pasirodymu rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu“.
Eliminavę Panevėžio „Kalnapilį“ (2:1) ir Vilniaus „Sakalus“ (2:0) vilniečiai LKL superfinale susikovė su ką tik Eurolygos čempionais karūnuotais „Žalgirio“ herojais.
Tada tik pirmuosius savo žingsnius profesionaliame krepšinyje dėjęs Š. Jasikevičius buvo ryškiausia tos serijos žvaigždė ir rinko po 21 tašką bei 6,3 rezultatyvaus perdavimo. „Žalgiris“ laimėjo finalą 3:0, nors, pavyzdžiui, antrame mače komandas skyrė tik vienas taškas – 73:72.
Nepaisant itin sėkmingo debiutinio sezono ir parodyto įspūdingo žaidimo, Š. Jasikevičius vasarą taip ir nesulaukė didelio „Žalgirio“ susidomėjimo.
„Jonas Kazlauskas, treniravęs „Žalgirį“, nemanė, kad esu pasirengęs žaisti aukščiausiame lygyje Eurolygoje, tad nusprendė pasirinkti įžaidėją Corey Becką. Man buvo skaudu suvokti, kad nuo pat jaunučių mane auginęs treneris nerodė pasitikėjimo manimi. Tačiau galiausiai tai taip pat turėjo stiprų motyvacinį poveikį“, – prisimena Š. Jasikevičius.
Tačiau jį pastebėjo Zmagas Sagadinas ir Šaras išvyko į Slovėniją. Tuomet pokštą iškrėtė Eurolygos burtai, suvedę „Žalgirį“ ir „Union Olimpiją“ į vieną grupę. Jau penktose naujojo sezono rungtynėse Š. Jasikevičius su slovėnų ekipa atvyko Kauną.
Titulą gynę, bet didžiąją dalį savo lyderių praradę žalgiriečiai dominavo: po pirmos pusės pirmavo 47:36, o antroje padidino savo persvarą ir iki 17 taškų – 60:43. Vis dėlto Š. Jasikevičius su kompanija nė nesvarstė kapituliacijos galimybės ir kauniečių šokui išplėšė dramatišką pergalę 85:84.
Dvigubą dublį – 14 taškų ir 10 rezultatyvių perdavimų – pasiekęs Šaras džiaugėsi taip, tarsi būtų ką tik tapęs NBA čempionu: jis apibėgo garbės ratą, šoko ant komandos draugo pečių, o tada demonstratyviai atsistojęs pačiame Kauno sporto halės viduryje pirštais parodė į savo marškinėlius, apskritimą centre ir suriko: „Mano vieta yra čia!“ Šis vaizdas „Žalgirio“ gerbėjų nesužavėjo – pasigirdo švilpimas.
Bet Š. Jasikevičius įrodė savo ir pateko į atkrintamąsias. Šaras nesustojo ir ten: aštuntfinalyje sužaidė karjeros mačą: pataikė 4 iš 5 dvitaškių, visus 7 mestus tritaškius, iš viso suvertė net 30 taškų ir 85:67 parbloškė Pirėjo „Olympiakos“. Ketvirtfinalyje tik po atkaklios serijos 1:2 nusileista „Barcelonai“, į kurią Š. Jasikevičius ir persikėlė.
37 taškai į „Žalgirio“ su Sabu krepšį ir grąžinama skola
Š. Jasikevičiaus ir toliau nesiliovė skaudinti savo pirmos tikros meilės – „Žalgirio“ komandos. 2004 m. žalgiriečiai su legendiniu Arvydu Saboniu priešakyje buvo per sprindį nuo Eurolygos finalo ketverto, tačiau priešpaskutiniame TOP-16 etapo ture namuose įsigudrino 87:100 pralaimėti Valensijos „Pamesai“.
Tai reiškė, kad „Žalgiriui“ yra reikalinga pergalė Tel Avive – patys suprantate prieš ką. 29-i Sabo taškai sukūrė svečiams kone idealias sąlygas tam: likus žaisti 2,2 sekundės žaliai balti priekyje 94:91 ir dar dvi baudas meta Giedrius Gustas. Deja. Fantastiškas Dereko Sharpo tritaškis aidint sirenai išplėšė pratęsimą, o jo nugalėtojas jau buvo aiškus jam net neprasidėjus – 99:107.
Pats Š. Jasikevičius, kuris ketvirto kėlinio pabaigoje išsibaudavo, surinko net 37 taškus – daugiausiai savo Eurolygos karjeroje, o „Maccabi“, žinoma, tapo čempionu, kai finale 44 taškų(!) skirtumu pasityčiojo iš Bolonijos „Skipper“ kolektyvo – 118:74.
„Labiau liūdėjau dėl „Žalgirio“, nei džiaugiausi už save. Po rungtynių nesilioviau visų atsiprašinėjęs – trenerio, Sabonio ir kitų. Mano tėtis sėdėjo tribūnoje ir taip pat buvo be žado“, – savo knygoje „Laimėti neužtenka“ prisimena Šaras. Lietuviai stebėjosi ir kitą sezoną, nes Š. Jasikevičius į „Žalgirio“ krepšį vėl įkrėtė 34 taškus.
Galiausiai, praėjus beveik 15 metų nuo to laiko, kai Šaras potencialiai galėjo debiutuoti „Žalgiryje“, jis tą padarė 2013-aisiais – po visų klajonių po Europą ir pasaulį jam jau buvo 37-eri. Laimei, Š. Jasikevičius dar spėjo su „Žalgiriu“ apsimainyti žiedais – 2014 m. jis užsimovė ant savo piršto LKL auksinį papuošalą.
„Man buvo svarbu tapti Lietuvos čempionu, o ypač svarbu – tai pasiekti su savo vaikystės komanda „Žalgiriu“. Sezonas mums klostėsi katastrofiškai, tad tikrai smagu, kad laimėjau paskutines savo karjeros rungtynes“, – teigė jis.
Bet Šaras dar nesijaučia grąžinęs visas skolas Kaunui. Tapęs vyriausiuoju treneriu jis kartu su „Žalgiriu“ skinasi kelią į naujas istorines pergales – šią savaitę žalgiriečiai pirmą kartą šiame amžiuje užsitikrino vietą Eurolygos finalo ketverte.
„Malonu padaryti kažką savo miestui. Visi anksčiau galvodavo, kad aš geriausias savo rungtynes žaisdavau būtent prieš „Žalgirį“, daugelį metų tik atvažiuodavau čia primesti daug taškų. Bet nuo mažų dienų buvau didžiulis „Žalgirio“ patriotas, ir taip bus iki mirties. Galime diskutuoti apie meilę įvairiems miestams, bet „Žalgirį“ aš myliu labiau nei bet kurį kitą klubą. Tai – pirmoji meilė. O su ja, žinote, visada būna daug problemų“, – nuoširdžiai šypsosi 42-ejų specialistas.
Panašu, kad Šaro ir „Žalgirio“ santykiai, praėję sunkius išbandymus, šiuo metu išgyvena tikrą aukso amžių. Ir lietuviai tikisi, kad ši santuoka truks amžinai. Beje, šaltinių duomenimis, įsimylėjėlių poros medaus mėnuo numatytas gegužę Belgrade.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
