Atrodo, Lietuvoje ir taip lyja kas antrą dieną, tačiau praėję metai krituliais buvo dar gausesni. Maža to, pavyzdžiui, gruodį, žvelgiant į duomenis, saulės sulaukėme tik po valandą per dieną – tiesa, ir tai ne kas dieną.
Taip 2017-ųjų orus galima apibūdinti klausantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko.
Krituliai – kas antrą dieną, o pernai buvo ir dar daugiau
„Paprastai Lietuvoje dienų su krituliais būna 177-os (metuose yra 365 dienos, taigi krituliai krinta kone kas antrą dieną – DELFI), skaičiuojama ir jei iškrenta nors kiek kritulių – net jei 0,1 milimetro. Šiais metais viršijo, skaičius bus didesnis“, – spėjo klimatologas.
Tiesa, jis pripažino, kad 2017 metų duomenys dar nėra visiškai aiškūs – planuojama skaičiavimus atlikti iki antrosios sausio savaitės. Vis dėlto tam tikros tendencijos jau matyti.
„Atsimename labai lietingą praėjusių metų antrąją pusę – iš tiesų, ji buvo neįprastai, o kai kur – ir rekordiškai lietinga. Bet, tarkime, pirmojoje metų pusėje buvo mėnesių, kai tų kritulių tikrai nebuvo labai daug. Be to, nors Lietuva nėra didelė, kritulių atžvilgiu viskas labai įvairu pas mus. Viena, kas yra pajūryje, Žemaičių aukštumoje, kita – kas centrinėje Lietuvos dalyje, kur visko mažiau“, – nurodė D. Valiukas.
Pašnekovo teigimu, maža to, krituliai paprastai ir labai netolygiai pasiskirsto erdvėje.
„Tačiau manau, kad kritulių pernai tikrai buvo daugiau nei būna įprastai“, – sutiko jis.
Gruodis buvo kur kas šiltesnis, bet saulė švietė tik 28 valandas
Nors buvo juokaujama, kad kai kuriomis praėjusių didžiųjų žiemos švenčių dienomis taip ir neprašvito, pasirodo, tokiuose pokštuose yra tiesos.
„Saulėtų dienų greičiausiai nesuskaičiuosime – tai šviečia ji, tai ne, tad fiksuojame valandomis. Lietuvoje per metus būna maždaug 1850 saulėtų valandų – Vakarų Lietuvoje, pajūryje jų daugiau, keliaujant link sostinės mažėja. Vilniuje, Varėnoje (pietryčių Lietuvoje) yra mažiausiai saulėtų dienų. Na, o gruodį būna maždaug 28 saulėtos valandos, kai mėnesyje – 31 diena“, – įžvelgė D. Valiukas.
Anot jo, ką tik pasibaigęs gruodis buvo pakankamai šiltas, apsiniaukęs, o saulės tikrai trūko.
„Kol kas esame pastebėję, kad stipriai šiltesnis buvo gruodis – taip ir prognozuota. Šiltesnis jis buvo maždaug 3 laipsniais nei turėtų būti įprastai, ypač paskutinį dešimtadienį, įprastinė temperatūra –1,9 žemiau nulio“, – sakė D. Valiukas.
Šalį merkė liūtys
Nors liepą Širvintose dėl kritulių paskelbta ekstremali padėtis, Elektrėnuose tuomet fiksuotas katastrofinis lietus, pripažinta, kad tokio lietingo rugsėjo Lietuvoje nebuvo 50 metų, o, tarkime, Vilniuje ir spalį lijo dvigubai daugiau nei įprastai, klimatologas sako, kad tai jo nenustebino. Specialistai ne kartą perspėjo, kad klimato atšilimas daro savo.
„Iš tikrųjų, metų orai pernelyg nenustebino – na, nebent eilė vienas po kito sekančių mėnesių su gausiais krituliais. Tenka prie to priprasti – ką klimatologai ir mini, kad kartu su klimato kaita ateina orų kaitaliojimasis. Periodai šilti, sausi keičiasi su drėgnais, vėsūs – su karštais. Taigi, ką prognozuojame, tas ir vyksta, tad neturėtų tai pernelyg stebinti“, – nurodė D. Valiukas.
Anot jo, praėjusiais metais nebūta ir katastrofinių reiškinių, pridariusių didelių nuostolių. Tiesa, spalio pradžioje visoje šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl liūčių – ūkininkai patyrė dešimtis milijonų eurų nuostolių.
Žiema turėtų ateiti tik sausio pabaigoje
Artimiausiu metu, sakė D. Valiukas, prognozuojami teigiami nuokrypiai – bus šilčiau nei turėtų būti sausį.
„Jei tendencijos išsilaikys, ši žiema turėtų būti šiltesnė nei būna įprastai. Tiesa, mėnesio tendencija neparodo atskirų dienų ar savaičių svyravimo. Lietuvoje toks klimatas, kad, nepaisant to, kad turėtų būti šilčiau, nereiškia, kad nebus kelių dienų šaltų orų įsiveržimo“, – sakė klimatologas.
Anot jo, stipresnio atšalimo turėtume sulaukti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje – artimiausių savaičių prognozės to nerodo.
„Klimatologinė žiema skelbiama, kai vidutinė paros oro temperatūra, apskaičiuojama pagal formulę, krinta žemiau nulio – iš teigiamos tampa neigiama. Rytų Lietuvoje ta žiema kur kas anksčiau ateina, pajūryje vėliau, bet, sakykime, paprastai apie gruodžio vidurį. Šiemet, ko gero, panašu, kad tikroji žiema dar neprasidėjo. Paskutinis dešimtadienis turėjo numušti žiemos „atėjimą“, jis buvo šiltesnis nei turėjo būti“, – aiškino pašnekovas.
Bus šilčiau nei įprasta, tačiau yra ir dėl ko įspėti
Klimatologui kol kas sunku kalbėti apie prasidėjusių metų orus – prognozės sudaromos ne daugiau kaip 7 dienoms, o bendros tendencijos matyti tik 3-4 mėnesius į priekį.
„Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad metų pradžia turėtų būti tokia, kokios ir būna daugiametės normos. Žiemą didelių nuokrypių apskritai būna mažiau nei, tarkime, vasarą ar rudenį, artimiausią mėnesį didelių nuokrypių nėra numatoma“, – nurodė jis.
D. Valiuko teigimu, sunku pasakyti ir kokia bus šių metų vasara, ruduo.
„Kol kas šiuolaikiniam mokslui – ir Lietuvos, ir pasaulio – sunku pasakyti, kokie bus metai, labai daug komponentų tai lemia. Kalbama tik bendromis tendencijoms – šalčiau, šilčiau arba panašiai. Būsimą klimatą apibūdinčiau kaip lietuvišką“, – sakė klimatologas.
Pasak jo, svarbu įsiminti tik tai, kad ilgainiui skirtumai tarp įprastų orų ir atšilimo ar atšalimo gali būti vis stipresni.
„Daugelis klimatologų pastebi, kad stiprėja ekstremalėjimas – tie skirtumai yra vis didesni. Ne laikotarpiai išsitęsia – kiek tai trunka, o skirtumas tarp šilto, šalto, sauso ar šlapio stiprėja“, – įspėjo jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
