Pirmadienį sostinėje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, prasidėjo protesto akcija dėl ketinimų ilginti mokslo metus.
Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės.
Akciją organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Jos pirmininkas Andrius Navickas su protestuotojais išėjusiai susitikti ministrei Jurgitai Petrauskienei įteikė popierinį paukštį.
„Neleiskime mūsų vaikų uždaryti į termosus, į tuos narvelius, kurie vasarą yra visiškai nepatrauklūs, ir mes norėtume, kad visiškai kitaip būtų formuojamas ugdymo procesas“, – sakė A.Navickas.
Mokslo metų ilginimo kritikai teigė, kad tai neturėtų būti prioritetinis darbas siekiant ugdymo kokybės.
„Pirmiausia turi būti skirtas papildomas finansavimas neformaliam ugdymui, peržiūrėtos mokymo programos, atlikti kiti darbai, kurie turi įtakos lankomumo gerinimui, motyvacijos skatinimui, ir tik po to gali būti svarstoma galimybė ilginti mokslo metus“, – sakoma protesto akcijos rengėjų pranešime.
Švietimo ir mokslo ministerija mokslo metų ilginimą nurodo tarp priemonių siekiant pagerinti mokinių pasiekimus. Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė teigia, kad kol kas mokslo metus numatoma ilginti 10–15 dienų.
„Žinoma, kad vaikai turi galimybę išreikšti savo nuomonę ir jie išreiškia savo nuomonę, bet kada profsąjungų lyderiai atsiveda mokinius ir klausia, ar jūs norite dirbti, žinoma, kad mes visi norime daugiau atostogauti. Bet manau, kad nuo mokslo rezultatų labai priklauso ir mūsų ateitis“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.
Moksleiviai prie ministerijos iš įvairių miestų atvyko savo pavasario atostogų metu. Pasak A.Navicko, dalyvauti proteste yra ir pilietiškumo pamoka.
„Jeigu mokytojas blogai atlieka savo darbą, jeigu nemoka išdėstyti savo dalyko, nemanau, kad jam duotos dvi papildomos savaitės ką nors pagerins. Jeigu jis neišdėsto dalyko per tam skirtą laiką, tai jis tikrai neišdėstys geriau per papildomas dvi savaites“, – BNS sakė protesto akcijoje dalyvavusi moksleivė Elzė.
„Šiaip daug kas pamiršta, kad mokiniai turi dar kažką veikti be mokyklos. Jie galvoja, kad yra tik mokykla ir namų darbai. Bet taip nebūna. Aš dirbu vienoje įmonėje, dar turiu kitą įsteigęs ir dar užsiimu daug kitų dalykų (…). Kam reikia pažymių, tie ir siekia savo pažymių, o kam nereikia, tai ir nesiekia, nori tiesiog išsilaikyti egzaminus, išvažiuoti ir kažko toliau siekti. O kas siekia pažymių, tiems ir užtenka mokslo metų“, – BNS teigė protesto akcijoje dalyvavęs moksleivis Giedrius.
Idėja ilginti mokslo metus sulaukė dalies švietimo bendruomenės palaikymo. Pavyzdžiui, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius siūlo mokslo metus ilginti net mėnesiu, o privačios LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys teigia, kad mokslo metai jo vadovaujamoje įstaigoje ilginami nelaukiant sutarimo šalies mastu.
„Mes turėsime vasaros semestrus (…), šiemet jis bus rekomenduojamas tiems mokiniams, kurių mokymosi rezultatai mūsų netenkina. Valstybę tenkintų, bet mūsų netenkina. Kitais metais toks dviejų savaičių vasaros semestras bus ne rekomenduojamas, o privalomas visiems, kurie negauna septynetuko. Kitiems mes siūlysime dviejų savaičių žinias praplečiantį kursą“, – BNS sakė A.Bučnys.
Siūlymas ilginti mokslo metus numatytas Vyriausybės programos priemonių plane.
