„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl prevencinių priemonių pasireiškus smurtui artimoje aplinkoje.
„Kartu su manimi gyvenantis pilnametis šeimos narys prieš kitus namiškius naudoja fizinį smurtą, grasina susidoroti bei veikia pastoviu psichologiniu spaudimu. Kur tokiu atveju galime kreiptis pagalbos?“- plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. priimtos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kurių pagrindu įsigaliojo naujas teisinis instrumentas – vadinamas „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“, dar įvardinamas kaip „smurto orderis“.
Šis orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Skaitytojos atveju, pabrėžtina, kad šia priemone pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 2) nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje; 3) nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Šio įstatymo kontekste artima aplinka yra laikoma aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Smurtą patyręs asmuo gali būti laikomas ne tik asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, tačiau taip pat ir vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Smurtu pripažįstami tokie smurtautojo veiksmai, pasireiškiantys veikimu ar neveikimu, kai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir neturtinę žalą.
Pavojų patiriantis asmuo, esant pakankamai rizikai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, dėl smurto orderio skyrimo turi kreiptis ir apie tai pranešti policijos institucijoms. Pažymėtina, kad apsaugos nuo smurto orderis yra išduodamas 15 dienų laikotarpiui. Orderį skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, yra nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio turi priimti nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Vis tik, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra laikina prevencinė priemonė. Tiesiogiai pasireiškus smurto artimoje aplinkoje atvejams, rekomenduojama iš karto imtis baudžiamojo proceso priemonių, t.y. kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nors baudžiamajame kodekse šiuo metu nėra atskiros specialiu straipsniu smurtui artimoje aplinkoje reglamentuoti skirtos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių gali būti pradedamas LR BK 129 str., 135 str., 138 str., 140 str., 149 str., 150 str., 153 str. ir kitų straipsnių pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylai pasiekus teismą, nukentėjusieji asmenys gali pareikšti civilinį ieškinį dėl smurtu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jeigu smurtą artimoje aplinkoje patiria nepilnamečiai vaikai, atitinkamai reikia kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kurioje bus vykdomas vaiko situacijos vertinimas ir inicijuojami atitinkami vaiko teisių apsaugos veiksmai.
