Savivaldybės nuomojamas, kaip nesocialinės paskirties būstas – rąstų namas (67 kv. m ploto) Ariogalos gatvėje – galima sakyti, gyventojams tarnauja jau ne vieną „epochą“. Baigtas statyti Pirmojo pasaulinio karo metais (1915-aisiais) gyvenamasis namas, kartu su savo priklausiniais – po Antrojo pasaulinio karo (1948 m.) pastatytu ūkiniu 20 kv. m ploto pastatu, taip pat – tvora, lauko tualetu (1960 m.) bei mažesniu (8 kv.m.) ūkiniu, pastatytu jau šiais, nepriklausomos Lietuvos laikais (1998 m.), netrukus įgis naują savininką, kuris pageidauja nuomojamą turtą nusipirkti. Jeigu tik tam pritars šių metų kovą perrinkti ar naujai išrinkti miesto tarybos nariai.
Sąlyga pirkėjui – išgyventi nuomojamame būste ne trumpiau kaip 5 metus
Už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai. Tačiau tik tie, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
Savivaldybės vardu iki šiol registruotas rąstinis namas Ariogalos g. pradėtas nuomoti daugiau nei prieš pusę amžiaus. Naujausia nuomos sutartis buvo sudaryta ne vienerius metus būste gyvenusio nuomininko vardu, šiemet pateikusiu Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl minimo NT pardavimo. Name gyvenamąją vietą deklaravę 3 asmenys.
Kadastrinių matavimų byloje, sudarytoje 2000 metų gegužę, nurodyta, kad savivaldybės išnuomotame name (Ariogalos g.) yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, tačiau nėra dujų, karšto vandens, viryklės. Vieno aukšto 5 kambarių namo fizinio nusidėvėjimo procentas – 70.
Einamąjį būsto remontą nuomininkai privalo atlikti savo lėšomis. Dėl sudėtingesnio remonto privalu tartis su turto savininke – Kauno miesto savivaldybe. Pažymėtina, jog duomenų, kad būsto, apie kurio pardavimą kalbama, nuomininkams buvo išduotas savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens leidimas pertvarkyti būstą, atliekant jo kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, nėra.
Anot sprendimo projektą miesto tarybai parengusių savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus specialistų, UAB „APUS TURTAS“ – firma, iš kurios Kauno miesto savivaldybė perka NT vertinimo paslaugas, nustatė, kad minimo namo bei jo priklausinių vertė – 28 700 eurų. Paviešinta turto pardavimo kaina – 28 863,35 Eur.
Dešimtmečius moderniame mieste trunkantis gyvenimas – bute be jokių komunalinių patogumų
Kadangi Kauno miesto savivaldybės dokumentuose, saugant asmens duomenis gyvenančių rąstiniuose ar naujesniuose namuose nuomininkų, pageidaujančių įsigyti nuomojamą turtą, vardai bei pavardės nenurodomi, „Kas vyksta Kaune“ nėra galimybės sužinoti, kas trukdė prieš keliasdešimt metų pasinaudoti visuotina būstų privatizavimo tvarka ir įsigyti juos už Lietuvos valstybės kiekvienam piliečiui suteiktus investicinius čekius. Juolab, kai ir dalis nuomininkų nuo to laiko jau pasikeitė. Tuo pačiu perkančiajam gal kaip tik svarbu, kuo greičiau įvykdyti sandorį, ir tuoj pat, kai tik visi dokumentai bus sutvarkyti, turtą perparduoti. Kam? Galbūt tam, kuris pajėgus ne tik įgytą NT renovuoti, o gal dar geriau – vietoj jo pastatyti kokį erdvų namą ir turėti kur kas daugiau naudos.
Jeigu, pavyzdžiui, studentų bendrabučiuose kapitaliniu remontu, nuomojamo turto sutvarkymu pagal elementarius laikmečio „standartus“ (tarp jų – ir higieninių poreikių užtikrinimu) pasirūpina jų savininkai, tai Europos kultūros sostinės titulu besididžiuojanti miesto savivaldybė su tokiais remontais neskuba, tikėdama, jog ta problema „kažkaip kitaip išsispręs“?
Štai, tarybos politikams parengtame sprendimo projekte minimas kitas nuomininkų prašomas įsigyti savivaldybei priklausantis būstas. Apie jį Kadastrinių matavimų byloje (duomenų nustatymo data 2002 m. vasario 1 d.) nurodyta, kad 2 kambarių, 45,15 kv. m bendrojo ploto bute Skirsnemunės g. (…) Kaune, yra krosninis šildymas. Bet… nėra – komunalinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo, karšto vandens, dujų, viryklės, vonios kambario. Buto fizinio nusidėvėjimo procentas – 77. Namas, kuriame yra parduodamas butas, – 1 aukšto sienos – rąstai, statybos pabaigos metai – 1925.
UAB „APUS TURTAS“ 2023 m. kovo 1 d. nustatė šio buto rinkos vertę – 26 600 Eur. Į parduodamo būsto pardavimo kainą įskaitytos išlaidos, susijusios su būsto vertės nustatymu – 163,35 Eur. Pradinis įnašas – 500 Eur už perkamą savivaldybės būstą sumokėtas 2023 m. vasario 22 dieną.
Būtų įdomu iš sutartį su savivaldybe pasirašiusios šio būsto nuomotojos išgirsti, negi iki šiol nei ji, nei ankstesni konkretaus buto veik prieš šimtą metų suręstame name (Skirsnemunės g.) nuomos sutarčių dalyviai – jos tėtis bei mama – neprašė Kauno miesto savivaldybės pritaikyti nuomai skirtą NT normaliam žmonių gyvenimui? Suprantama, jeigu ir prašė, tai su tokiais prašymais iki miesto tarybos milijonierių nepriėjo. Kitaip gal šie būtų atsisakę kelių mėnesių „privalomų imti“ iš miesto biudžeto tarybos nario išmokų, ir problema būtų išspręsta. Deja, kažkieno gyvenimas be vandentiekio ir kanalizacijos nuomojame bute, į grandiozinius miesto plėtros planus niekaip neįsipaišo nei prieš rinkimus, nei juolab – po jų…
Tiesa, stokojantiems pinigų pirkiniui, yra galimybė skolintis. Miesto politikams adresuotame Aiškinamajame rašte teigiama, „jeigu būsto pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito davėjas, kuris tuo tikslu iki pasirašant pirkimo –pardavimo sutartį, pateikia savivaldybės administracijai mokėjimo garantiją, savivaldybės administracija savivaldybės tarybos sprendimu, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito davėjui užtikrinti kredito davėjui įkeisti perkamą būstą, numatant, kad hipoteka įsigalios, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės administracija už perkamą būstą – sumokėta šio būsto kaina, netesybos ir įvykdytos kitos prievolės“.
Parduodamas savivaldybės būstas gali būti įkeistas, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito davėjo pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra. Privatizavus būstą, savininkui dar bus privalu pasirūpinti sudaryti su Nacionaline žemės tarnyba sklypo (ar jo dalies), kur įgytas NT stovi, nuomos arba pirkimo sutartį.
Pargrįžo ir perka
Niekas nedraudžia nuomininkui pirkti butą, kuriame gyvenai su tam tikra pertrauka. Šiuo atveju – vos ne dešimties metų. Tiesa, tuo metu nuomojamas būstas tuščias nebuvo.
Anot parengto projekto, vieno savivaldybės buto (V. Krėvės pr. 66) nuomos sutartis buvo sudaryta 2004 metų kovą. Asmuo, kuris pageidauja iš savivaldybės nupirkti šį 43,72 kv. m. naudingojo ploto butą, gyvenamąją vietą jame deklaravo nuo 1995-ųjų sausio 1-osios iki 2012-ųjų birželio 18-osios. Ir jau sekančią dieną (birželio 19-ąją) išvyko bei iki 2021 m. rugsėjo 12 d. nuolat gyveno užsienio valstybėje, Jungtinėje Karalystėje (taip nurodyta Aiškinamajame rašte, kurį parengė savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius).
Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. tas pats asmuo gyvenamąją vietą vėl deklaravo ankstesniu adresu V. Krėvės pr. 66 namo bute (pagrindas: pažyma apie gyvenamąją vietą, pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 3 d. davinius ir 2022 m. spalio 27 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). O šių metų sausio 30 d. asmuo (moteris) savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui pateikė prašymą parduoti jai Savivaldybės būstą, esantį V. Krėvės pr. 66 name.
Dviejų kambarių butas yra 1969-aisiais pastatyto iš gelžbetonio plokščių daugiabučio 5 aukšte, turi rūsį. Namo fizinio nusidėvėjimo procentas – 21, parduodamo buto – 26 proc. Bute yra bendroji centrinio šildymo sistema, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, karštas vanduo, dujos. Nustatyta šio NT rinkos vertė – 48 400 eurų, o butas bus parduodamas 96,80 Eur. brangiau (tiek kainavo jo įvertinimas).
„Pritarus sprendimo projektui, laukiama pozityvių rezultatų: lėšomis, gautomis pardavus būstą, padidės Savivaldybės būsto plėtrai skiriama savivaldybės biudžeto dalis. Nepritarus šio sprendimo projektui, tikėtini teisminiai ginčai dėl nuomininkais“, – primena Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ paprašius atsakyti į keletą klausimų, skyriaus vedėjas paaiškino, kad „normatyvo, kiek miestui reikėtų turėti turto nuomai, nėra. Tačiau istoriškai Kaune tebėra nemažai būstų, kurie priklauso miesto savivaldybei, – apie pustrečio tūkstančio. Nes ne visi Kauno gyventojai (nuomininkai) laiku pasinaudojo galimybe juos privatizuoti už investicinius čekius. Todėl yra daug atvejų, kai ir vaikai, anūkai tebegyvena tuose pačiuose būstuose, kuriuos iš savivaldybės anksčiau nuomavosi jų seneliai. Ir dažnai nepaisydami to, kokios būsenos nuomojamas namas ar butas yra, iš tos vietos išsikelti nuomininkai nenori.
Ne socialiniuose būstuose gyvenantiems nuomininkams yra galimybių šį turtą įsigyti, ir tuo pastaraisiais metais vis labiau naudojasi jauni kauniečiai. Kaip jie įgytą turtą paskui panaudos, – ar sutvarkys ir patys toliau jame gyvens, ar būstą parduos, ar ką kitą su šiuo turtu darys, tai jau – ne savivaldybės reikalas. Kasmet Kauno miesto savivaldybė iš esmės suremontuoja maždaug po šimtą jai priklausančių nuomojamų būstų.“
