Prieš penkerius metus Europos Komisijos pradėtas kurti Europos atvirojo mokslo debesis (EOSC – angl. European Open Science Cloud) suvienijo mokslininkus, siekiančius kurti atvirąjį mokslą – skaitmeninę erdvę, kurioje mokslinių tyrimų rezultatai būtų nemokamai prieinami visiems visuomenės nariams. Šiame debesyje bus kaupiami ir tvarkomi atskirų mokslo sričių ir tarpdisciplininių tyrėjų parengti duomenis, kuriuos bus lengvai atrandami, pasiekiami, sąveikūs ir perpanaudojami. Lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmasis Lietuvoje prisijungė prie EOSC valdančios asociacijos narių.
Atvirieji duomenys skatina atradimus ir inovacijas
„Spartėjant technologinei plėtrai ir geometrine progresija gausėjant duomenų, mokslininkai pasaulio problemas efektyviai spręsti gali tik dirbdami kartu – kurdami kolektyvinį mokslinį intelektą. Nors „atvirasis mokslas“ ir nėra nauja sąvoka, ji tampa vis plačiau ir dažniau vartojama akademinėje aplinkoje.
Moksliniai tyrimai dažnai atliekami bendradarbiaujant, todėl atvirojo mokslo idėja ir kyla iš poreikio dalintis bendro darbo vaisiais“, – teigia VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Amilevičius, EOSC atstovaujantis Universitetui.
Kaip skelbiama VDU pranešime žiniasklaidai, EOSC valdymui yra sukurta trijų valdymo elementų sistema, susidedanti iš Europos Komisijos, kuri atstovauja Europos Sąjungai, EOSC valdybos, kuri atstovauja ES valstybėms narėms ir Europos Horizonto asocijuotoms šalims (dalyvauja ministerijų atstovai), ir EOSC asociacijos, kuri atstovauja Europos mokslinių tyrimų bendruomenei ir kurios veikloje dalyvauja nacionalinės bei europinės mokslinių tyrimų e-infrastruktūros, duomenų valdymą koordinuojančios organizacijos.
„Kadangi EOSC kūrimas susijęs ne tik su tinkamos infrastruktūros ir paslaugų plėtra, bet ir mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir jos įgyvendinimu, EOSC kuriamas kaip programos „Europos horizontas“ bendrai programuojama Europos partnerystė. Partneryste siekiama sudaryti galimybę patikimoje, virtualioje, federacinėje Europos aplinkoje saugoti, dalintis ir pakartotinai naudoti mokslinių tyrimų duomenis tarp valstybių narių ir tarp skirtingų mokslo sričių,“ – teigia VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto direktorė, profesorė Rūta Petrauskaitė.
Pasak mokslininkės, atvirasis mokslas yra plati sąvoka, apimanti atvirąją prieigą prie publikacijų, atviruosius tyrimų duomenis, paremtus FAIR (angl. findable, accessible, interoperable and reusable) principais, atviruosius mokymo(si) išteklius, programinę įrangą, kodus ir mokslinių tyrimų infrastruktūras, net ir atvirąjį, neanoniminį recenzavimą: „Be to, sudėtinėmis atvirojo mokslo dalimis yra mokslo komunikacija, piliečių įtraukimas į tyrimus, dialogas su kitomis žinių sistemomis. Atvirumas ir bendradarbiavimas gerina mokslinių tyrimų kokybę, lemia atradimus ir inovacijas.“
Žingsnis į priekį ne tik universitetui, bet ir Lietuvai
Vytauto Didžiojo universitetas 2022 m. pavasarį pateikė prašymą stoti į EOSC asociaciją stebėtojo teisėmis. Naujų narių arba stebėtojų tampama, gavus generalinės asamblėjos pritarimą. Visi nariai, išskyrus tarptautines organizacijas, turi būti juridiniai asmenys, įsisteigę ES valstybėje narėje arba šalyje, asocijuotoje su naujausia ES bendrąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa.
Asociacijoje nariai ir stebėtojai gali dalyvauti visose Asociacijos veiklose. Skiriasi tik jų teisės dalyvauti sprendimų priėmime – stebėtojai neturi balsavimo teisės. Kiekviena ES valstybė narė, turinti vieną ar daugiau organizacijų, kurios yra Asociacijos narės, gali paskirti vieną narę, kuri veiktų kaip jos įgaliota organizacija ir atstovautų nacionalinius interesus.
2022 m. lapkričio 27 d. įvyko asociacijos generalinė asamblėja, kurios metu į asociaciją buvo priimti 8 nauji nariai ir 4 nauji stebėtojai, tarp jų ir Vytauto Didžiojo universitetas.
„Kaip matyti iš EOSC portale skelbiamos ir nuolat atnaujinamos informacijos apie atvirojo mokslo situaciją ES šalyse narėse, Lietuva šiuo klausimu ženkliai atsilieka nuo kitų šalių narių. Pavyzdžiui, mūsų kaimynė Latvija 2021 m. paskelbė nacionalinę atvirojo mokslo strategiją“, – teigia dr. D. Amilevičius, džiaugdamasis, kad VDU tapus EOSC asociacijos nare Lietuva atvirojo mokslo srityje pasistūmėjo į priekį.
Pasak prof. R. Petrauskaitės, iš narystės šioje asociacijoje tikimasi ne tik galimybės pristatyti savus skaitmeninius išteklius ir gauti prieigą prie kitų: „Tikimasi įgyti duomenų kaupimo, apdorojimo ir valdymo patirties, o tai yra minėto instituto, VDU, galiausiai – Lietuvos interesas“.
