M. Danielės kritika nubraukė ilgametį medikų darbą - Kas vyksta Kaune

M. Danielės kritika nubraukė ilgametį medikų darbą

Lrytas.lt / Audrė Srėbalienė 2022/10/27 15:41
/ Lrytas.lt nuotr.

Ekspertų darbas – perniek. Daugybę laiko skyrę Sveikatos ugdymo bendrajai programai parengti specialistai buvo priversti nudelbti akis.

Pakako Seimo politikės kritikos, kad programa, kuri jau buvo įdiegta mokyklose, taptų niekine. Esą, motinystės pagrindų būsimi tėvai tesimoko mokyklėlėse prie gimdyklų. Tačiau realybė ten – kitokia.

Peržiūrės iš naujo

Sveikatos ugdymo bendroji programa dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau ji vėl kelia audringas diskusijas.

Specialistų grupė, kurdama programą, dirbo kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sudaryta darbo grupe.

Nors programa ir buvo gerai įvertinta Bendrojo ugdymo taryboje, kai kurie Seimo nariai sumanė, kad programą reikia peržiūrėti iš naujo.

Nepatiko politikams

Mokslo metams įsibėgėjus programa kažkodėl ėmė ir sulaukė parlamentarės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės 34 metų „laisvietės“ Morganos Danielės kritikos.

Anot jos, programos projekte nedaug užsimenama apie reprodukcinę sveikatą, lytinius santykius, tačiau į mokymosi turinį įtraukta besilaukiančios motinos ir vaiko prenatalinėje fazėje ryšio vaidmuo asmens sveikatai, nėštumo kaip sąmoningo kūdikio laukimo periodo svarba asmens sveikatos raidai, pagrindiniai fiziologiniai naujagimio ir kūdikio poreikiai.

M.Danielė teigė, kad pastarosios temos yra svarbios nėštumo metu, tačiau vidurinėje mokykloje reiktų orientuotis visai ne į tai.

„Tai labai svarbu nėščiai moteriai, todėl kalbame apie tai, kad tėvelių kursai būtų nemokamai rengiami gimdymo namuose.

Reikia pasistengti, kad tie kursai būtų prieinami ir atėjus laikui moterys gautų tą informaciją apie kūdikio laukimą, šeimos psichologinę būklę ir kitokią.

Bet vidurinis ugdymas – tos 12-ą klasių yra skirtas bendrosioms žinioms sukaupti, kurias žmogus turi gauti apie pasaulį. Tad minėtos su nėštumu susijusios temos yra tikrai ne tai.

Nueita visiškai ne į tą pusę ir labiau primena dorinio ugdymo pamokas, kur kalbama apie gyvybės vertę ir kitus dalykus, bet dorinis ugdymas yra pasirenkamasis ir visai kitas dalykas“, – teigė Seimo sveikatos reikalų komiteto narė.

Medikai – įskaudinti

Šią politikės nuostata medikams buvo lyg skaudus antausis.

Pasak gydytojos neonatologės, medicinos mokslų daktarės Eglės Markūnienės, medikai nuolat girdi ir tėvus, ir pedagogus kalbant apie tai, kad jauni žmonės beveik nerengiami šeimai.

Bet kai buvo pradėta tai daryti, pakako vieno politikės mosto, kad kelerius metus ekspertų rengta programa taptų nereikalinga.

„Rengdami bendrąją Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (ŠLURŠ) programą dirbome ypač ilgai, o galutinai ji buvo paruošta prieš trejus metus. Tai padarė daugiau nei 20-ies ekspertų darbo grupė, suburta būtent pačioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

Parengta programa buvo priimtina visoms pusėms, o į ją buvo įrašytas ir motinystės ugdymo kursas, skirtas vyriausioms – 10–12 klasėms. Ekspertai ją pripažino kaip gerą ir tinkamą.

Tačiau pasikeitus valdžiai daug kas pasikeitė“, – sakė E. Markūnienė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Birutės Obelenienės, atnaujinant bendrojo ugdymo programų turinį nutarta ŠLURŠ programos atsisakyti, o kai kuriuos jos komponentus integruojant į naujai sukurtą Gyvenimo įgūdžių programą.

„Rengimo šeimai – vientiso, pritaikyto pagal mokinių amžių proceso – nebeliko, ir naujoji Sveikatos ugdymo programa numatyta kaip pasirenkamoji 11–12 klasių mokiniams.

Ji turėtų papildyti ir pratęsti Gyvenimo įgūdžių programą, todėl joje ir yra sveiką gyvenimo pradžią užtikrinantis komponentas, – tai yra prenatalinė vaiko raida ir pasiruošimas motinystei bei tėvystei“, – sakė profesorė.

Dabar gi, vienai seimo narei užsimanius, sumanyta jos netvirtinti. Esą, ji tinkama tik dorinio ugdymo pamokoms.

Bando atverti akis

Ir Lietuvos akušerių sąjungos Vilniaus krašto, ir Lietuvos neonatologijos asociacija parengė atsiliepimus, bandydamos apginti programą.

„Vis dėlto politikė teigia, kad motinystės reikia mokytis ne mokykloje, bet tam skirtose mokyklėlėse.

Mes, medikai, puikiai žinome, kad motinystės mokyklėles lanko tik ypatingai motyvuotos kūdikių besilaukiančios moterys. Realiai jos teveikia tik privačios – tik mokamos ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nemokamų mokyklėlių yra labai nedaug, o ir jos gyvuoja tik prie gimdymo stacionarų.

Šie stacionarai sutelkti miestuose, tad rajonuose gyvenantys ir kūdikių besilaukiantys tėvai neturi jokių galimybių joms lankyti.

Be to, uždarius regionuose gimdymo stacionarus situacija dar labiau pablogėjo.

Kita vertus, net ir į tas mokyklėles, kurios ten veikdavo, būsimieji tėvai nė neateidavo“, – situaciją apibūdino E. Markūneinė.

Mokosi didelėse šeimose

Tyrimai liudija, kad motinystei pasirengimas įvyksta paauglystėje, kai vaikai, augantys didesnėse šeimose, prižiūri jaunesnius brolius ar seseris.

Dabartinė problema, anot E. Markūnienės – šeimos turi mažai vaikų, taigi jie negyvena išplėstinėse šeimose ir neturi iš kur perimti patirties.

„Kadangi sumanyta to nebemokyti nė mokyklose, jauni žmonės absoliučiai neturi realaus supratimo, kaip reikia saugiai, sveikai lauktis vaikelio ir ką daryti, kai jis gimsta.

Ne laikas to mokyti po gimdymo, kai moteris apskritai po jo nepajėgi priimti jokios informacijos – tai įrodyta mokslo. Vienas ar du aktualūs šiuo momentu sakiniai – tai viskas, ką ji geba išgirsti. O tie momentai juk keičiasi – vienokie jie gimdymo stacionare, kitokie – grįžus namo, dar kitokie – po mėnesio.

Programoje juk nemokoma, kaip auginti vaikus, joje numatyta jaunus žmonės supažindinti tik su elementariais motinystės pagrindais“, – kalbėjo garsi gydytoja.

Tūkstančio dienų svarba

Žmogaus gyvenimas yra programuojamas maždaug tūkstantį dienų – per tokį laiką sukuriamos endokrininė, psichologinė, virškinimo ir visos kitos organizmo sistemos. Tas tūkstantis dienų aprėpia visą nėštumo laiką ir pirmuosius dvejus vaiko metus.

„Todėl labai svarbu, kaip kūdikio besilaukianti moteris maitinasi, kokioje emocinėje aplinkoje ji gyvena, kaip ji su tėčiu prižiūri gimusį kūdikį, kaip maitinasi, nes tuo metu sukuriama žmogaus sveikatos programa visam gyvenimui.

Tai elementariausi sveikatos aspektai, tad kada apie tai kalbėti, jei ne mokykloje? Žmogus juk ne daržovė, yra labai svarbu, kaip jo laukiama.

Pagal programą suteikiama žinių apie tai, kaip vystosi vaisius, kaip auga, kas svarbu gimus vaikui – kaip jis maitinamas, maudomas. Suteikiama žinių, kaip laukiantis kūdikio formuojamas emocinis ryšys ir su mama, ir su tėčiu. Užtat blogai, kai naują žmogutį pasitinka jokių socialinių įgūdžių neturintys tėvai“, – kalbėjo E.Markūnienė.

Mokė ir mokytojus

Apskritai Sveikatos ugdymo bendroji programa, skirta vyresniųjų klasių mokiniams, buvo vienintelė galimybė elementarias, bet svarbias žinias perduoti jauniems žmonėms.

Pati E. Markūnienė trejus metus šią programą pristatydavo mokytojams, – garsią medikę jiems skaityti paskaitų kvietė Mokytojų rengimo centras. Buvo sukurtas ir tinklalapis atvirigyvybei.lt, kuriame pateikiama metodinė medžiaga mokytojams, kad jie turėtų galimybę ja naudotis.

„Programa buvo dozuotai sukurta įvairioms amžiaus grupėms, vėliau ji buvo sukoncentruota – sutelktas dėmesys į paskutines klases, o dabar visai metama lauk kaip nereikalinga. Dėl to skauda – tai kone dešimtmečio darbas“, – užsiminė pašnekovė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA