Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pirmadienį pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nenustačius maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka prieštarautų Konstitucijai.
Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Seimo teisininkų poziciją parėmė opozicijos atstovai ir konservatorė Irena Haase. Kiti valdantieji susilaikė arba buvo prieš.
Valstybės tarnybos pertvarkos projektai įtraukti į pirmadienio nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkę, bet Seimo TTK sprendimas Vyriausybei apsunkina projekto pateikimą.
Dabar jį bus galima pateikti tik tuo atveju, jei parlamentas visų Seimo narių dauguma atmes išvadą dėl prieštaravimo Konstitucijai – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Seimo Teisės departamentas išvadoje nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai.
Pasak išvados, toks siūlomas reguliavimas, taip pat ir tai, kad įstatyme nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad projektą būtų galima teikti Seimui atsižvelgus į teisininkų išvadas.
„Tai yra pataisomi dalykai, kuriuos įstatymo teikėjas galėtų pakoreguoti. Galima daryti pertrauką, o ministrė galėtų registruoti (pakoreguotą) projektą kaip Seimo narė pakartotinai“, – sakė A. Širinskienė.
Tuo tarpu TTK posėdyje dalyvavęs premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas teigė, kad teisininkų priekaištai yra nepagrįsti, nes tarnautojų atlyginimo struktūra įstatyme būtų apibrėžta, o apmokėjimo tvarka keičiama iš esmės, jį susiejant su vidutiniu šalies atlyginimu.
„Sudėtinės darbo užmokesčio dalys įstatyme yra, kalbant apie aukštutinę ribą arba taip vadinamas lubas, rėžį, intervalą, kurio mes siūlome atsisakyti, jis nustatomas skiriant asignavimus. Siūloma nauja bazė – darbo užmokesčio fondas, ir mes niekada nebeturėsime akmenyje įkalto minimalaus ir maksimalaus atlyginimo, nes siūloma bazė – vidutinis darbo užmokestis, ir mes nueiname nuo tikslaus teisinio reguliavimo darbo užmokesčio“, – sakė sakė V. Vasiliauskas.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Įstatymų pataisų paketu taip pat būtų keičiama darbo apmokėjimo tvarka, naikinamas tarnautojams mokamas priedas už stažą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė laikosi pozicijos, kad pokyčiai būtini, nes valstybės tarnyba nepatraukli, į ją sunku pritraukti profesionalus ir jaunimą, tad kyla grėsmė, jog „greitai nebus kam dirbti“.
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė yra sakiusi, kad valstybės tarnybos pertvarka siekiama perorientuoti valstybės tarnybą „iš procesinės į rezultatyvią“.
Profesinės sąjungos nuogąstauja, kad reforma pablogins tarnautojų sąlygas, naikins socialines garantijas.
Vyriausybė iš pradžių ketino pakeitimus diegti nuo kitų metų sausio, bet įvertinus, kad prie naujos tvarkos pereiti lieka per mažai laiko, reformos įsigaliojimą siūloma nukelti kitų metų liepai.
Pakeitimais siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.
Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, taip pat būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
Valdantieji atideda pertvarkos pateikimą
Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė atidedantys valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados, kurią patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
„Eiga tokia, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsisprendus dėl prieštaravimo Konstitucijai, šiandien šio klausimo svarstyti negalime ir jis atidedamas ateičiai“, – pirmadienį žurnalistams prieš parlamento posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmadienį pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nenustačius maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka prieštarautų Konstitucijai.
Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Seimo teisininkų poziciją parėmė opozicijos atstovai ir konservatorė Irena Haase. Kiti valdantieji susilaikė arba buvo prieš.
Valstybės tarnybos pertvarkos projektai buvo įtraukti į pirmadienio nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkę.
Dabar jį bus galima pateikti tik tuo atveju, jei parlamentas visų Seimo narių dauguma atmes išvadą dėl prieštaravimo Konstitucijai – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad balsuoti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados pirmadienį negalima, nes tokio klausimo nėra posėdžio darbotvarkėje.
„Šiandien to balsavimo nebus, nes šiandien neeilinis posėdis, kurio darbotvarkę valdyba nustatė ir ji nėra keičiama“, – sakė parlamento vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad prie klausimo bus grįžtama šią sesiją: „Be jokios abejonės, reikia grįžti, reikės arba patobulinti, arba Seimui apsispręsti, ir tas klausikas atsiras mūsų darbotvarkėje“.
Iniciatoriai neatsitraukia
Reformos neatsisako ir jos iniciatoriai – premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas teigė, kad rengėjai vertins Seimo teisininkų pastabas, nors su priekaištais dėl prieštaros Konstitucijai ir nesutinka.
„Be abejo, kad pirmiausia ramiai išsinagrinėsime Seimo teisininkų nuomonę, kur jie mato tą prieštaravimą, pagrindinis argumentas, kad (viršutinių) ribų nebuvimas įstatyme galbūt prieštarauja Konstitucijai. Mes taip nemanome, bet galvosime, kaip tą menamą prieštaravimą išspręsti“, – žurnalistams Seime sakė V. Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad reforma yra „struktūrinis pokytis ir jo niekas neatsisako“.
Dėl valstybės tarnybos pertvarkos pirmadienį buvo sušauktas nenumatytas Seimo posėdis, kad projektą būtų spėta pateikti iki kitų metų valstybės biudžeto projekto. Seime antradienį pristačius biudžetą, bus daroma dviejų savaičių plenarinių posėdžių pertrauka.
„Seimas dvi savaites neposėdžiaus, taigi mes turime dvi savaites padirbėti su projektu“, – sakė V. Vasiliauskas.
Ginčai dėl algų lubų
Projektą įvertinęs Seimo Teisės departamentas išvadoje nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai.
Pasak išvados, toks siūlomas reguliavimas, taip pat ir tai, kad įstatyme nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
„Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai net trijuose nutarimuose pasakęs, kad tuo atveju, kada yra renkamas modelis nustatyti atlyginimų grindis, tuo atveju turi būti nustatomos ir lubos“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė opozicinės Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Dabar turime tokią situaciją, kad nustatomas tik minimalus atlyginimas, o maksimalus atlyginimas nėra apibrėžtas, dar daugiau – net nėra pateikti kriterijai, kaip tą maksimalų atlyginimą paskaičiuoti. Tiesiog lieka įstaigos vadovo diskrecija, kuris greičiausiai skaičiuotų kiekvienas pagal savo taisykles“, – teigė ji.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tvirtino, kad prieštaravimo Konstitucijai galbūt nebeliktų, jei įstatyme būtų apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas darbo užmokesčio dydis.
„Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, pagrindiniai dalykai valstybės tarnautojui nustatant atlyginimą turi būti įstatyme. Dabar konkretų atlyginimą nustatys institucijos vadovas, tai jis turi turėti rėmus. Nebūtinai maksimalias lubas, bet jei rengėjai paieškos kriterijų, galbūt įtikins ir Teisės departamentą, kad neprieštarauja Konstitucijai. (…) Tą vieną vietą pataisius galima registruoti iš naujo“, – pirmadienį sakė politikas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentavo, kad valstybės tarnybos reforma yra viena svarbiausių šios kadencijos Seime, todėl ji būtinai bus pateikta.
Tuo tarpu TTK posėdyje dalyvavęs premjerės patarėjas V. Vasiliauskas teigė, kad teisininkų priekaištai yra nepagrįsti, nes tarnautojų atlyginimo struktūra įstatyme būtų apibrėžta, o apmokėjimo tvarka keičiama iš esmės, jį susiejant su vidutiniu šalies atlyginimu.
„Sudėtinės darbo užmokesčio dalys įstatyme yra, kalbant apie aukštutinę ribą arba taip vadinamas lubas, rėžį, intervalą, kurio mes siūlome atsisakyti, jis nustatomas skiriant asignavimus. Siūloma nauja bazė – darbo užmokesčio fondas, ir mes niekada nebeturėsime akmenyje įkalto minimalaus ir maksimalaus atlyginimo, nes siūloma bazė – vidutinis darbo užmokestis, ir mes nueiname nuo tikslaus teisinio reguliavimo darbo užmokesčio“, – sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, darbo rinkoje niekas nenustato nei minimalių, nei maksimalių atlyginimų ribų, tad kodėl kitaip turėtų būti viešajame sektoriuje.
Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama darbo apmokėjimo tvarka: panaikinamos viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo lubos, pareiginė alga skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Vyriausybė iš pradžių ketino pakeitimus diegti nuo kitų metų sausio, bet įvertinus, kad prie naujos tvarkos pereiti lieka per mažai laiko, reformos įsigaliojimą siūloma nukelti kitų metų liepai.
Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
