Mažajame ąžuolyne, esančiame šalia Kauno apskrities viešosios bibliotekos, po ilgos pertraukos vėl veikia nedidelis fontanas. Jis atgaivintas aktyvių Žaliakalnio gyventojų dėka.
Jei popiežius užsuktų
Žaliakalnio gyventoja Ieva Kaušinienė pasakojo, kad statant biblioteką priešais pagrindinį įėjimą buvo suformuotas šlaitas, vėliau suprojektuotas fontanėlis. Ąžuolų apsuptyje buvo įrengtas kaskadinis juodojo marmuro fontanas su cirkuliacine sistema. Fontano projekto autorė – architektė Irena Janulevičienė. Ji atviravo, kad Mažojo ąžuolyno dalies sutvarkymo projektas buvo pirmasis, pradėjus jai dirbti buvusiame Miestų statybos projektavimo institute.
Fontanas skubėtas įrengti 1993-iaisiais, kai į Lietuvą turėjo atvykti popiežius Jonas Paulius II. Svarstyta, kad Šventasis Tėvas į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kur laukė kauniečiai, gali keliauti Parodos gatve. Jei netikėtai užsimanytų pasivaikščioti Mažajame ąžuolyne, reikėtų gražaus akcento. Nuspręsta parkelyje įrengti fontaną.
Dėl skubos nebuvo nutiesti vandentiekio vamzdžiai, nespėtas prijungti vanduo, tačiau problemą išsprendė vandens cisterna, iš kurios vanduo patekdavo į fontaną. Visgi, kad ir kaip stengtasi, popiežius čia taip ir neapsilankė.
Unikalus fontanas
Anot pašnekovių, šis fontanas yra unikalus, vienintelis toks Kaune. Projekto architektė I. Janulevičienė pasakojo, kad priešais įėjimą į biblioteką augo senas ąžuolas. Fontanėlio idėja buvo žinių ir išminties upelis, simboliškai ištekantis iš ąžuolo šaknų (ir iš bibliotekos) bei virstantis „orakulo šuliniu“ šlaito apačioje. Stengiantis mažiau kasinėti Mažąjį ąžuolyną, centralizuoti vandentiekio tinklai nebuvo įvesti, o vanduo į upelį buvo tiekiamas iš prie pat fontano įrengtos kompresorinės su vandens saugykla. Veikė uždara autonominė vandens cirkuliacinė sistema, vanduo buvo pristatomas ir papildomas cisternomis.
„Fontanas apatinėje šlaito terasoje buvo suprojektuotas taip, kad vanduo jame burbuliuotų, tarsi virtų, tam baseino centre buvo įrengtas storokas vamzdis, kuris tą efektą turėjo sukurti. Baseino dugne buvo numatyti žalios spalvos šviesos filtrai. Buvo suformuotas reljefas su trimis terasomis: viršutinėje augo senas ąžuolas, nuo vidurinės terasos iki baseinėlio buvo įrengtas akmeninis laiptuotas vandens takas – krioklys su dekoratyviniais laipteliais abiejose pusėse. Apatinėje terasoje pastatytas apskritas nedidelis baseinėlis – šulinys su fontanu“, – pasakojo vietinė gyventoja I. Kaušinienė.
Neveikė daugybę metų
„Gaila, bet pačiurlenęs labai trumpai, fontanas darbą baigė ir ilgus metus nebeveikė“, – pažymėjo I. Kaušinienė. 2012 m. vietos gyventojai sukruto, pradėjo siųsti raštus institucijoms, stengtis, kad fontaną inventorizuotų, sutvarkytų. Aktyviai veikė asociacija „Žaliasis ąžuolynas“, Kauno Centro seniūnijos Kalno seniūnaitija, vietos gyventojai.
Pašnekovė pažymėjo, kad dėl vietos apleistumo, požeminėje kompresorinėje 2012 m. net buvo apsigyvenę asocialūs asmenys.
„Tuometinės Centro Kalno seniūnijos seniūnaitės Ritos Speičienės rūpesčiu metalinėse požeminės kompresorinės duryse buvo pakabinta spyna ir durys užrakintos“, – pažymėjo I. Kaušinienė.
Pasak jos, 2019 metais fontanas po ilgos pertraukos vėl pradėjo veikti, o šįmet jo veikla buvo dar patobulinta. Tiesa, vanduo nebėga laiptukais iš viršaus, kaip buvo numatyta fontano projekte.
Aktyvi vietinė gyventoja I. Kaušinienė džiaugėsi, kad dabar fontaną tvarko „Kauno švara“, o vandenį atgabena „Kauno vandenys“. Tačiau, fontanas veikia dar ne visiškai taip, kaip jį numatė projekto autorė.
„Būtų nuostabu, jei pavyktų atgaivinti upelį ir „orakulo šulinyje“ vėl atsirastų storesnis vamzdis, kad srovė neiškiltų iš vandens paviršiaus, o suformuotų viena burbulą, tarsi virtų. Taip pat džiaugčiausi, jei būtų naudojamas žalios šviesos filtras, kaip ir buvo sumanyta projekte. Idealu būtų, jei atsodintų ąžuolą. Jis augo viršutinėje terasoje tiesiai prieš įėjimą į biblioteką”, – sakė architektė I. Janulevičienė, besidžiaugianti fontanėlio atgaivinimu, mat pastangos šiam procesui buvo dėtos jau seniai.
Aktyvi Žaliakalnio gyventoja I. Kaušinienė pridūrė, kad akį į fontanėlio tvarką užmeta ir aplinkiniai gyventojai, seniūnaitis, bibliotekos darbuotojai bei Centro seniūnijos atstovai.
„Savaime išdygo akacijos, nuo jų į vandenį prikrenta lapų, kemšasi, tad reikia vis pravalyti. Gyvename čia pat, tad nesinori, kad būtų apleista”, – pridūrė I. Kaušinienė.
Mėgstama pasivaikščiojimų vieta
Pašnekovė džiaugiasi, kad atgaivinus fontaną, Mažasis ąžuolynas tapo patrauklesne vieta pasivaikščiojimams su vaikais, poilsiui, susitikimams. Čia renkasi šiaurietiško ėjimo entuziastai, vieta domėjosi šokio spektaklio-ekskursijos „Pakopa po pakopos” rengėjai.
„Fontanas labai gražiai užbaigia bibliotekos kompleksą, jis ir matomas, ir nematomas”, – tikino pašnekovė.
Mažojo ąžuolyno rekonstrukcija planuojama 2023 m.
