Kaunietis atsidūrė aklavietėje – aplankęs tris Kauno didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles, šiferį turėjo vežtis atgal namo. Vyras bijo net pagalvoti, ką su šia statybine medžiaga daro nepriimti į atliekų aikšteles. Tuo metu specialistai aiškina, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) atliekas turėtų priimti visada – nesvarbu ar tuo metu konteineriai perpildyti ar laisvi. Tačiau galinčių paaiškinti, dėl kokių priežasčių šiferis nebuvo priimtas – nėra.
„Tvarkingai atsikratyti atliekomis – neįmanoma misija. Su neįtikėtina problema susidūriau norėdamas Kaune atsikratyti keliais sodyboje surinktais šiferio lakštais – šiuo metu jų nepavyks palikti ko gero nė vienoje stambių ir pavojingų atliekų aikštelėje – apsilankiau 3 aikštelėje, ir visur tas pats atsakymas – nėra vietos. Kada bus? Niekas nežino. Gal yra kažkur, kur priima? Niekas nežino. Jei nori – gali vežti į kitą aikštelę ir bandyti laimę ten”, – liepos pabaigoje piktinosi kaunietis.
Prieš važiuojant į stambiagabaričių atliekų aikšteles, apie laisvas vietas šiferiui, vyras esą bandė pasidomėti telefonu, tačiau ir čia susidūrė su nesklandumais.
„Atrodo, būtų galima pasiskambinti ir prieš važiuojant pasiklausti? Nė velnio – nurodytu telefonu darbo metu neatsiliepė nė viena aikštelė. Ir čia aš turiu tik kelis šiferio gabalus, baisu pagalvoti, ką su šia medžiaga daro žmonės, keičiantys senus stogus ar turintys jos pilnus kiemus?
Įdomus būtų ir atliekų tvarkymo centro vadovų komentaras, kodėl statybų sezono metu tokių atliekų išvežimas stringa, nes labiausiai panašu, jog „vasara užklupo netikėtai”, – apmaudą liejo vyras.
Dėl šios situacijos naujienų portalas „Kas vyksta Kaune” kreipėsi į Kauno RATC, kuris situacijos nekomentavo, tačiau šią galimybę perleido „Kauno švarai”.
„Kauno švara” neadministruoja nei vienos stambiagabaričių atliekų aikštelės – jas prižiūri ir jų tvarka rūpinasi Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Tuo tarpu mūsų bendrovės darbininkai šiose aikštelėse tik išveža prisipildžiusius konteinerius ir pastato kitus, tuščius (užsakymai gaunami el. laišku)”, – teigė „Kauno švara” Viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
Atliekas turi priimti visada
Anot J. Tumpos, pagal įprastinę stambiagabaričių aikštelių eksploatavimo tvarką, aikštelės darbuotojai gyventojus turėtų priimti visada – nesvarbu ar tuo metu konteineriai perpildyti ar laisvi. Be kita ko, „Kauno švaros” atstovas pažymi ir tai, kad Kauno RATC telefono linijos puikiai veikia.
„Remiantis „Kauno švara” praktika, nurodytais kontaktiniais numeriais prisiskambinti tikrai įmanoma, o darbuotojai atliekas priima net esant perpildytiems konteineriams. Neatmestinas situacijos variantas – gyventojas bandė susisiekti ir/ar atvežti atliekas pietų pertraukos metu”, – spėliojo J. Tumpa.
Jis taip pat pažymėjo, kad stambiagabaričių atliekų aikštelėse stovintys konteineriai, šiuo atveju pavojingos atliekos, kurių sudėtyje yra asbesto, išvežami/keičiami beveik kiekvieną darbo dieną, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konteinerių užsipildymą, ir kelis kartus per dieną.
„Visgi, didžiausia šių aikštelių problema – gyventojų sąmoningumas. Dažnas miestietis išmeta didesnį stambiagabaričių atliekų kiekį nei leidžiama. Kaip žinia, aikštelės aptarnauja tik fizinius asmenis, tačiau tam tikri gyventojai, prisidengdami savo fizinio asmens statusu, veža įvairių įmonių atliekas, kurių kiekiai, žinoma, gerokai didesni. Žvelgiant iš mūsų bendrovės perspektyvos – atliekų konteineriai persipildo gerokai anksčiau nei įprastai, todėl prailgėja konteinerių išvežimo ir pakeitimo trukmė”, – į gyventojų sąmoningumą apeliavo „Kauno švaros” atstovas.
J. Tumpa atkreipė dėmesį ir į tai, kad šalia kiekvienos aikštelės įvažiavimo gyventojai gali rasti priėmimo tvarką, kurioje yra aiškiai parašyta, kad į aikštelę kiekvienas fizinis asmuo gali išmesti iki 10 lapų (iki 100 kg).
Papildomų vietų sandėliavimui nėra
Papildomai pasiteiravus Kauno RATC, dėl kokių priežasčių šiferio lakštai galėjo būti nepriimti, įstaiga konkretaus atsakymo nepateikė, tačiau priminė apie asbesto pavojų.
„Asbestas yra pavojinga atlieka, ji dedama tiesiai į konteinerius, kurie vežami utilizuoti sąvartyne. Gyventojus mes priimame į didelių gabaritų surinkimo aikšteles. Kitas stambiagabarites atliekas aikštelėje kartais tenka perkrauti, tačiau pavojingas atliekas dėti ant žemės ir paskui perkrauti į atsilaisvinusi konteinerį negalima tiek dėl aplinkosauginių, tiek dėl sveiktos saugos reikalavimų.
Asbestui lūžtant, dulkant išsiskiria kancerogeninės dalelės, kurios nusėda kvėpavimo takuose, asbestas turi būti tvarkomas atsakingiau. Aikštelės neturi papildomų sandėliavimo vietų šiferiui, nes surinkimo aikštelės yra mažos, jose turi tilpti ir kitos atvežtos atliekos”, – rašoma Kauno RATC komentare.
Asbesto poveikis sveikatai – ilgalaikis
Asbestas – tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, negaruoja, turi geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Asbesto turinčios atliekos (asbestinis šiferis, kai kurios izoliacinės medžiagos) yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, nes asbesto dulkės yra kancerogeninė medžiaga, galinti sukelti vėžinius susirgimus.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune” yra teigusi Kauno departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Irma Drukteinienė, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia, tačiau visai kitaip yra, kai asbestą pradedama laužyti, pjaustyti ir pan.
„Griaunant statinius, keičiant šiferinę stogų dangą, laužant, pjaustant šiferį, ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai, kurie gali sukelti tokias ligas, kaip asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys“, – teigė I. Drukteinienė.
Anot I. Drukteinienės, žmogaus sveikatai pavojingi asbesto plaušeliai yra akimi nematomi, jų ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µm (mikrometrai), didžiausias plotis – 3 µm. „Todėl jie lengvai patenka į kvėpavimo takus ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti“, – situacijos sudėtingumo neslėpė visuomenės sveikatos specialistė.
Be pavojaus sveikatai verta paminėti ir tai, kad asmenims, išmetusiems pavojingas atliekas į aplinką, gresia administracinė atsakomybė pagal LR administracinio nusižengimų kodekso 247 straipsnį už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurios tarifas siekia 10426 eurus už 1 toną.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
