Po pandeminių apribojimų Kaune registruota daugiau sifilio atvejų – Kas vyksta Kaune

Po pandeminių apribojimų Kaune registruota daugiau sifilio atvejų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Praėjęs COVID-19 infekcijos pandeminis laikotarpis stipriai pakoregavo įvairių ligų statistinius duomenis, o kokie pokyčiai pastaraisiais metais įvyko susirgimų lytiškai plintančiomis ligomis statistikoje? Į šį bei kitus klausimus portalui „Kas vyksta Kaune“ sutiko atsakyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė, docentė Vesta Kučinskienė:

– Logika diktuoja, kad karantinas ir socialinio apribojimo priemonės galėjo žymiai sumažinti atsitiktinių lytinių santykių galimybę, tuo pačiu – ir lytiškai plintančių infekcijų paplitimą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Ispanijoje, atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad pandemijos metu lytiškai plintančių infekcijų atvejų žymiai mažiau diagnozuota, bet ne tik dėl socialinio atstumo ar jaunų žmonių mobilumo apribojimo. Tiesiog jų skaičius galėjo sumažėti dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir patikros apribojimų.

Lietuvoje po koronaviruso pandemijos registruojamų lytiškai plintančių infekcijų atvejų skaičius mažai pasikeitė, o kai kurių – net padidėjo. Taip vadinamų „tyliųjų“, kitaip besimptomių, tokių kaip chlamidinė, gonokokinė, mikoplazminė, infekcijų skaičiai išliko panašūs, tačiau sifilio atvejų išties padaugėjo. Apžvelgę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos duomenis, nustatėme, kad per praėjusius metus sifilio atvejų registravome dvigubai daugiau, palyginus su 2020-aisiais ar net 2019 metais.

– Ar sveikatos priežiūros specialistų nestebina padidėję susirgimų sifiliu, skaičiai, juk didžiuma aktyvios visuomenės buvo priversta gyventi užsidariusi, – be vakarėlių, klubų, pasižmonėjimų, naujų pažinčių ir kas be ko, be atsitiktinių lytinių santykių, galinčių nulemti pavojų sveikatai?

– Tik pats žmogus galėtų pasakyti, ar jis laikėsi karantino apribojimų, ar ne. Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, patirtis parodė, kad rizikinga lytinė elgsena išlieka ir nesumažėja pandemijų metu, o po pandemijos lytiškai plintančių infekcijų skaičiai netgi padidėja. Todėl pacientai dar labiau turėtų būti paskatinti tikrintis dėl šių infekcijų, kad išvengtų skaudžių pasekmių.

– Vienos privačios klinikos paslaugų kainininke mačiau, kad 10-ties lytiškai plintančių sukėlėjų tyrimas kainuoja 120 eurų, ir tiek sumokėjus, gydytojo konsultacija (paprastai kainuojanti 40 eurų) atliekama nemokamai. Pavienių tyrimų, išskyrus vienintelio, kainuojančio 30 eurų, šios klinikos lankytojui kainuoja po 15 eurų. Kokiais atvejais išsitirti dėl lytiškai plintančių ligų Kaune pacientui nekainuoja nieko? Kai liga jau būna pažengusi?

– Sifilio simptomai pasireiškia labai įvairiai, dažniausiai ankstyvose stadijose matome odoje ir gleivinėse bėrimus, kurie neskauda, neniežti, plinta. Tie išbėrimai pacientus paskatina kreiptis į dermatovenerologą. Pacientai labiausiai galvoja apie kokią nors odos ligą. Tačiau ne veltui gydytojas dermatovenerologas kuruoja odos ir venerinių ligų grupes. Dažniausiai tik pagal bėrimų pobūdį, jų išsidėstymą jis jau gali atpažinti ir įtarti venerinę ligą.

doc. V. Kučinskienė / Asm. albumo nuotr.

Deja, bet stengiantis išsiaiškinti infekcijos plitimą, eigą, priežastis, apie lytinius santykius pacientai pasakoja nenoriai, netgi stengiasi suklaidinti gydytoją, todėl papasakota ligos istorija ne visada leidžia įtarti lytiškai plintančią infekciją. Šioms infekcijoms patvirtinti reikalingi laboratoriniai tyrimai. Dėl sifilio ir ŽIV infekcijos imamas kraujas ir patikra draustam pacientui atliekama nemokamai, – kompensuojama iš PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) lėšų.

– Ar visos venerinės ligos gali būti gydomos anonimiškai, tai gal sveikatos apsaugos sistemai – ne visai paranku, norint registruoti tikslius statistinius duomenis?

– Jei pacientas dėl lytiškai plintančių infekcijų norėtų pasitikrinti neatskleisdamas savo tapatybės duomenų, tuomet už gydytojo konsultaciją bei visus laboratorinius tyrimus turėtų susimokėti pats, – tai reglamentuoja teisinė bazė. Bet noriu pabrėžti, kad bet kokiu atveju gydytojas ir visas medicinos personalas laikosi medicininės etikos principų ir konfidencialumo. Anonimiškumas ne visada parankus tiksliai statistikai sukaupti.

– „Per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo“, – taip neretai pasakoma apie pamokymus, patarimus, bet vis tiek dar pakartokite, kaip jauniems (ir, be abejo, vyresniems) reikėtų saugotis venerinių ligų ir ką patartina daryti, atsitiktinės „meilės kerams“ išsivadėjus?

– Klausiate apie profilaktiką, pamokymus, patarimus jaunimui, kaip saugotis lytiškai plintančių infekcijų? Taip, jie labai svarbūs. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad reikia vengti atsitiktinių lytinių santykių, naudoti barjerinę kontracepciją. Tačiau man kaip gydytojai dermatovenerologei norėtųsi pasiūlyti jaunimui svarbiausią profilaktiką – prieinamą patikrą dėl dažniausių lytiškai plintančių infekcijų.

Svarbu, kad pacientai nevengtų tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų, laiku jos būtų diagnozuotos bei gydomos paskiriant tikslinį antibiotiką. Priešingu atveju, ypač besimptomės infekcijos, dėl kurių uždelsiama patikra, gali būti perduodamos keliems lytiniams partneriams. O šie vėliau jas „padovanoja“ kitiems. Dar vėliau jaunos poros kreipiasi dėl negalėjimo pastoti, nes nevaisingumas – viena skaudžiausių komplikacijų besimptomių chlamidinės, gonokokinės, mikoplazminės infekcijų atvejais.

Tikslūs nukleorūgščių amplifikacijos arba molekuliniai tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų yra patogūs tuo, kad mėginius jiems gali pasiimti pats pacientas, pavyzdžiui pirmąją rytinio šlapimo porciją. Deja, labai gaila, bet šie tyrimai nėra kompensuojami PSDF lėšomis, ir pacientas turi pats mokėti už juos.

– Kaip keičiasi situacija Kauno apskrityje, apžvelgiant platesnį, gal 10 metų laikotarpį, ar daugėja paisančių gydytojų patarimų ir besistengiančių labiau pasirūpinti savo sveikata, nors gal kurį laiką ir nejaučiant jokių negalavimų?

– Džiaugiuosi, kad vis daugiau pacientų nevengia pasitikrinti ir žino patikros svarbą. Tačiau jauni, socialinę riziką patiriantys asmenys, kuriems ypač svarbi lytiškai plintančių infekcijų patikra, ne visada gali susimokėti už molekulinius tyrimus, tuomet jie patikrinami tik dėl sifilio ir ŽIV infekcijos. Paimami invaziniai tyrimai, kurie, deja, nėra tokie tikslūs, ir tai tikrai nėra pilna patikra dėl labiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų.

Nemažai privačių laboratorijų siūlo įvairius tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų, ir kai kurie pacientai linkę tiesiai kreiptis į laboratorijos specialistą dėl patikros, aplenkdami gydytoją dermatovenerologą. Pasiūla – labai įvairi, ir pacientas, nežinodamas, kokie tiksliniai tyrimai jam reikalingi, gali išleisti jiems išties nemažą pinigų sumą. Gavęs tyrimų rezultatus, ypač teigiamus, nežino, kaip juos vertinti, ar reikalingas gydymas, kur dėl jo kreiptis.

Todėl patarčiau konsultuotis su gydytoju dermatovenerologu, prieš atliekant lytiškai plintančių infekcijų patikrą bei gavus laboratorinių tyrimų rezultatus. Tikslus sukėlėjo nustatymas yra svarbus parenkant antibiotiką. Jau ne vienerius metus daug kalbama ir rašoma apie racionalų antibiotikų vartojimą, neskatinant infekcijos sukėlėjų atsparumo jiems.

Ypač aktuali gonorėjos sukėlėjo atsparumo daugeliui antibiotikų problema. Jei neatlikdami tikslinių tyrimų, skirsime plataus spektro antibiotikus, ne visada pagydysime pacientą. Šalia to dar skatinsime bakterijų atsparumą, ir jos vėliau jau ne visada bus paveikios įprastiems pirmojo pasirinkimo vaistams.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA