Naujajame Nemuno salos baseine jau tyvuliuoja vanduo, bet maudynių teks palaukti – Kas vyksta Kaune

Naujajame Nemuno salos baseine jau tyvuliuoja vanduo, bet maudynių teks palaukti

Naujasis Kauno baseinas Nemuno saloje

Kauno savivaldybė su projektuotojais ir rangovais ketvirtadienio rytą pravėrė dar dažais kvepiančio vandens sporto centro duris. Su Nemuno salos reljefu dalinai susiliejęs daugiau nei 18 tūkst. kv. m ploto objektas, anot statytojų, turi bene didžiausią sporto ir pramoginių paslaugų pasiūlą Lietuvoje. Baseino statyba oficialiai baigta, tačiau jam dar reikia rasti operatorių – plačiajai visuomenei vandens sporto centrą atidaryti tikimasi vasaros pabaigoje.

Kauniečiai greit galės džiaugtis baseinu, reikia tik užbaigti visas procedūras, atrinkti, kas valdys vandens sporto centrą. Manome, kad kūrinys išėjo pačiu laiku ir už gerą kainą. Darė kompanija, turinti baseinų statybos patirtį Lietuvoje, nors čia buvome bejėgiai pasirinkti. Džiaugiamės, kad šį projektą atliko E. Miliūno studija, projektavusi ne vieną objektą Kaune, taip pat ir „Žalgirio“ areną“, – žurnalistams šiandien sakė į naująjį baseiną užsukęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Jo žodžiais, tai vienas geriausių tokio pobūdžio statinių visose Baltijos šalyse, gal net ir Lenkijoje, kur panašūs centrai dažniausiai statomi prie didelių viešbučių. Viskas padaryta, mero vertinimu, idealiai laiku, nors kainos darbų metu šoko pasiutpolkę ir smarkiai kilo. 27,5 mln. eurų vertės objektas pastatytas išskirtinai miesto lėšomis, kaip pažymėjo V. Matijošaitis, Vyriausybė prie projekto neprisidėjo nė euru. Rangos darbus atliko bendrovė „Conresta“.

Naujasis Kauno baseinas Nemuno saloje
Vandens sporto centras Nemuno saloje – vienas didžiausių miesto projektų, atsiėjęs virš 27 mln. eurų. Pradėjus statybas dabar, toks objektas kainuotų kone dvigubai brangiau / R. Tenio nuotr.

Kauno savivaldybė anksčiau skelbė, kad vandens sporto centras bus perduotas valdyti koncesininkui, tačiau jo paieška esą užtruks apie dvejus metus – šiuo laikotarpiu centras bus išnuomotas viešame konkurse už ne mažiau kaip 5 tūkst. eurų (be PVM) per mėnesį. Tam Kauno taryba pritarė balandžio 26-osios posėdyje, pagal nutarimo aiškinamąjį raštą, pasirašius sutartį centras operatoriui būtų perduotas iki rugsėjo 30 d., o nuomininkas veiklą pradėtų vykdyti ne vėliau kaip per mėnesį.

„Žalgirio“ arenos tąsa

Kaip žurnalistams nurodė projekto vadovas Aurimas Ramanauskas, didžiausias naujojo centro unikalumas – pastato programa. Pasak architekto, Lietuvoje nelabai yra analogų, kur būtų tiek sportiniai plaukimo, tiek pramoginiai baseinai, pirtys, numatytos patalpos sporto klubui.

„Dar vienas labai svarbus momentas – kad šis daugiafunkcis vandens sporto centras yra „Žalgirio“ arenos tąsa, jos rekonstrukcija, kas atveria galimybes arenai turėti platesnę renginių pasiūlą, ypač susijusių su vandens sportu. Yra galimybė rengti Europos, pasaulio čempionatus, naująjį pastatą išnaudojant apšilimui, o pagrindinį baseiną surenkant pačioje „Žalgirio“ arenoje, kurios techninės galimybės visiškai leidžia tai įgyvendinti“, – paaiškino A. Ramanauskas.

Naujasis Kauno baseinas Nemuno saloje
Baseinas su „Žalgirio“ arena sudaro vieningą architektūrinį ir funkcinį ansamblį / R. Tenio nuotr.

Baseinas turi dvi jungtis su arena. Vienas gana platus tunelis įrengtas ties pirmo aukšto rūbinėmis, kuriuo patogu naudotis renginių metu, jeigu būtų organizuojami plaukimo čempionatai. Kita jungtis yra tarnybinė.

Struktūriškai pastatas skirstomas į tris zonas. Sportinę dalį sudaro 50 m ilgio plaukimo baseinas ir seklus 25 m ilgio baseinas vaikams. Greta yra apie 500 vietų tribūna žiūrovams. Antra funkcinė zona – pramoginė, kur įrengti du dideli pramoginiai baseinai, įvairios sukūrinės vonios, mažesni baseinai, 11 pirčių (tiek saunų, tiek garinių), kavinė su restoranu.

Trečia zona – sporto klubo patalpos, kurios gali funkcionuoti nepriklausomai nuo baseino, bet kartu yra galimybė sportuojantiems lankytojams naudotis ir vandens paslaugomis. Su lauko sūkurine vonia vandens sporto centre išvis skaičiuojama 12 baseinų.

Iššūkį metė ypatinga vieta

A. Ramanausko teigimu, buvo sudėtinga, nes statinys labai didelis, užstatymo plotas siekia virš 9 tūkst. kv. m ir į jo aplinką reikėjo žiūrėti itin jautriai. Daug parametrų lėmė kontekstas, reljefas, tai darė įtaką vidaus erdvių proporcijoms, geometrijai, funkciniams ryšiams, kaip tas pastatas „gyvena“, bei inžineriniams sprendiniams.

„Norėjome turėti maksimaliai „švarų“, žalią stogą, tai sąlygojo vėdinimo sistemų išdėstymą, oro paėmimo, šalinimo vietas. Taip pat po visu pastatu turime techninį rūsį, kur prasidėjo tam tikri skaičiavimai dėl gruntinių vandenų, Nemuno vandens lygio. Be tų kūrybinių pasirinkimų buvo daug inžinerinių, matematinių skaičiavimų.

Kai prieš kokius 15 metų projektavome „Žalgirio“ areną, Nemuno vandens lygiai buvo gana gerai išnagrinėti, tad šįkart itin naujų problemų neatsirado. Labai reikia žiūrėti rūsio gylį ir vandens lygius, per žemai nenusileisti, kad pakilęs Nemunas ar gruntiniai vandenys nepradėtų laužyti grindų“, – technines vingrybes vardijo A. Ramanauskas.

Naujasis Kauno baseinas Nemuno saloje
Vienoje rūsio patalpoje sumontuoti ventiliacijos įrenginiai su milžiniška oro tiekimo šachta, kitose – vandens filtrai / R. Tenio nuotr.

Projekto vadovo duomenimis, buvo paskaičiuota 1 proc. tikimybė, kad vanduo gali pakilti iki baseino dugno lygio. Lankytojams prieinamų zonų grindys yra panašiame aukštyje kaip Karaliaus Mindaugo prospektas, apie 28 m virš jūros lygio, o rūsys yra 4 m žemiau. Nemuno altitudė Kaune paprastai siekia 20 m, tad šiuo metu skirtumas tarp pagrindinių baseino erdvių ir upės paviršiaus – apie 8 m.

Baseino kapsulės įkasimas 2020-ųjų spalį

„Manau, „Žalgirio“ arenoje esminiai dalykai padaryti teisingai, galbūt norėtųsi patobulinti atskiras detales. Svarstome, gal reikėjo padaryti tambūrus, įėjimo zona galėjo būti didesnė, bet detales tobulinti visąlaik galima. Tiesą pasakius, kuo toliau, tuo labiau arena man pačiam patinka“, – paklaustas, ar ką nors norėtų keisti daugiau nei dešimtmetį skaičiuojančioje arenoje, svarstė A. Ramanauskas.

Talpins kelis šimtus žmonių

Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sutiko, kad vandens sporto centro statybos vyko itin sklandžiai. Savivaldybė jau turi gegužės 6 d. patvirtintą statybos užbaigimo aktą, objektas yra pripažintas tinkamu naudoti.

„Atsiranda operatorius, gauna higienos pasą ir gali pradėti veiklą. Statyba baigta, tik atliekami finaliniai darbai: tvarkoma aplinka, sėjama žolė, įrengiamas dirbtinis laistymas“, – nurodė V. Abramavičius.

Anot jo, kad būtų galima organizuoti tarptautines varžybas, FINA reikalauja 10 takų ir iki milimetrų tikslaus 50 m ilgio. Pastarąjį dar galima kalibruoti prisilietimo lentomis, šiuo metu sustatytomis greta baseino. Taip pat turi būti ne mažesnis kaip 2 m gylis, naujame baseine yra 2,2 m. V. Abramavičiaus manymu, čia tikrai galėtų vykti Pabaltijo ir Lietuvos čempionatai, o rimtesnėms varžyboms, kaip minėta, pagrindinis baseinas būtų surenkamas „Žalgirio“ arenoje, tuo metu naujasis naudojamas apšilimui.

Naujasis Kauno baseinas Nemuno saloje
Kad galėtų priimti klientus, operatoriui į vandens sporto centrą dar reikės investuoti iki milijono eurų / R. Tenio nuotr.

Pramogų zonoje yra įvairiausių sūkurinių vonių, povandeniniai masažai, pėdų masažai. „Kiekvienas atėjęs supras, kad yra daug įvairių atrakcionų, ribojo aukštis, bet padarėme šiokius tokius kalnelius vaikams, o šalia kavinės zona, kad tėvai galėtų ramiai žiūrėti, kaip vaikai maudosi. Abejomis zonomis vienu metu naudotis gali apie 300-400 žmonių“, – įvardijo V. Abramavičius.

Statybos valdymo skyriaus vedėjas pridūrė, kad 50 m ilgio sportinį baseiną turi Klaipėda, Kaune yra „Girstutis“, Vilniuje statomas Lazdynų baseinas, bet tokio 11 tūkst. kv. m naudingo ploto komplekso su pramogine zona, sporto klubu arti nebuvo.

Statybos Nemuno saloje ir Aleksote 2021-ųjų gruodį

Paklaustas apie šitokio objekto poreikį, V. Matijošaitis išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad vandens sporto centras užsipildys: „Kaunas yra Lietuvos širdis ir centras, tad tikrai suvažiuos, žmonės turi būti gyvi ne vien darbu, ne vien karais, bet ir rasti kažką malonaus.“

Dar dviejų 25 m baseinų statybos numatytos Panemunėje ir Šilainiuose. Daugiau apie planus baseinui, kuriame kelią link olimpinio aukso pradėjo Rūta Meilutytė, skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA