Lietuvoje diskutuojama apie galimą naują mokestį: padėtų stiprinti krašto gynybą – Kas vyksta Kaune

Lietuvoje diskutuojama apie galimą naują mokestį: padėtų stiprinti krašto gynybą

delfi.lt / Raminta Rakauskė 2022/05/13 11:39
Asociatyvi / V. Zalatoriūtės nuotr.

Lietuvoje tyliai diskutuojama apie galimą naują mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų skirtos krašto gynybai. Kol kas, kaip jis tiksliai galėtų atrodyti ir kas jį turėtų mokėti, neaišku, mat jo idėja dar sklando ore ir kol kas yra tik teorinė. Krašto apsaugos ministerijos nuomone, jei būtų svarstomas krašto gynybos mokesčio įvedimas, jį reikėtų vertinti kompleksiškai visų valstybės mokesčių kontekste.

Mokestį pasiūlė dar vasarį

Įvesti krašto gynybos mokestį dar vasario 24 dieną pirmieji pasiūlė Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Jos prezidentas Andrius Romanovskis „Delfi“ pasakojo, kad pirmąją karo Ukrainoje dieną tam tikroms valstybės institucijoms, kaip Vyriausybė, Prezidentūra bei Seimas buvo išsiųstas raštas, kuriame, reaguojant į situaciją, buvo siūlyta apgalvoti idėją įvedant naują mokestį.

Rašte tikinama, kad LVK palaiko siekį didinti krašto apsaugos ir pasienio tarnybų finansavimą bei siūlo apsvarstyti atskiro krašto gynybos mokesčio idėją, kurio paskirtis – finansuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir gilinti pilietinės gynybos pajėgumus.

Taip pat teigta, kad Vyriausybė turėtų įvertinti šio mokesčio reikmę ir į tai atsižvelgti svarstant rengiamą mokesčių reformą.

Kaip tiksliai mokestis galėtų atrodyti ir kas jį turėtų mokėti, tuomet LVK savo pasiūlyme nepateikė. Kaip dabar aiškino A. Romanovskis, tai – diskusijų klausimas, tačiau svarstė, kad mokestį galėtų mokėti tiek visi gyventojai nuo darbo pajamų, tiek tai galėtų būti susiję su verslu.

„Nenoriu pasakyti sprendinio, tačiau principas toks, kad jis turi būti labai aiškus ir tikslinis, kad skiriama gynybai“, – sakė jis.

Andrius Romanovskis / DELFI nuotr.

Tiesa, konfederacijos vadovas patikino, kad kol kas iš valdžios institucijų vis dar nesulaukė nė vieno atsakymo, tačiau prasitarė diskusijas sekantis ir girdintis.

„Kol kas girdime, kad kalba, tačiau, kad mus pasikviestų diskusijai ar būtų kalba apie mokesčio dizainą, modelį, to nėra.

Man šiek tiek atrodo keista, nes politiškai visi tarsi kalba, kad toks mokestis būtų gerai, tačiau kol kas – nieko“, – sakė jis ir tikino, kad šiandien LVK vis dar laukia atsakymų.

Vyksta diskusijos

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, kad dabartiniame kontekste, kai siekiama stiprinti gynybą bei šalies saugumą, visas idėjas, susijusias su tuo, reikia svarstyti.

„Toks mokestis, jis, savotiškai, mano požiūriu, būtų įdomus tuo, kad jis įtvirtina visuotinę saugumo sampratą, prie kurios visi, tokiu atveju, prisidėtų.

Bet vėlgi, jeigu jau eiti į priekį, reikia labai rimtai svarstyti apie formulę, apie tai, kad mokestis būtų socialiai teisingas, kad vieniems nebūtų didžiulė našta, o kiti galėtų jo išvengti ir t.t. Bet iki tokių detalių niekas nesame nuėję ir nežinau ar nueisime.

Mano požiūriu, tai yra įdomi idėja, kurios nereikėtų iškart atmesti, o pasvarstyti ir diskutuoti.

Noriu nuraminti, kad dėl to kol kas nėra jokių konkrečių planų tik tam tikros galimos diskusijos teoriniame strateginiame lygmenyje“, – teigė politikas.

Ar tokią idėją palaikytų kitos politinės partijos, komiteto pirmininkas tikino, kad tam tikri nuomonių išsiskyrimai visada yra.

Laurynas Kasčiūnas / DELFI nuotr.

„Kai kalbėjome, kad pinigus gynybai reikės uždirbti, ir, natūralu, kad galima kalbėti ir apie mokestinę pertvarką, tai buvo politinių jėgų, kurios nenori mokestinės pertvarkos.

Bet vėlgi, reikia matyti visą kontekstą“, – sakė jis.

Apibendrindamas L. Kasčiūnas tikino palaikantis visas idėjas, kurios stiprintų Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą, būtų socialiai teisingos, nedidintų socialinių takoskyrų ir būtų išdiskutuotos su visuomene bei visomis interesų grupėmis.

„Nes tai yra tam tikra rimta pertvarka, tai, natūralu, kad tai reikia daryti jautriai“, – pridūrė jis.

KAM: mokestis turėtų būti vertinamas visame mokesčių kontekste

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) specialistai teigė, kad ši ministerija tokios paskirties ar panašaus mokesčio idėjos nėra svarsčiusi ir nėra numačiusi to daryti, o tai turėtų būti Finansų ministerijos atsakomybės sritis.

„Norėtume pažymėti, kad šalies saugumas ir gynyba yra visų šalies piliečių ir jos institucijų pareiga. Valstybės funkcijų kontekste šalies gynyba yra priskiriama išskirtinai valstybės funkcijai, finansuojamai pagrinde iš valstybės biudžeto lėšų, t. y. visų mokesčių mokėtojų.

Todėl šalies gynybos mokesčio įvedimas reikštų papildomą mokesčių mokėtojų apmokestinimą, nebent jis pakeistų esamą finansavimo modelį“, – teigė ministerija.

Jei būtų svarstomas krašto gynybos mokesčio įvedimas, KAM nuomone, jį reikėtų vertinti kompleksiškai visų valstybės mokesčių kontekste.

„Nors tokio mokesčio įvedimas leistų kiekvienam mokesčių mokėtojui tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims aiškiau matyti, kiek jie kasmet tiesiogiai finansiškai prisideda prie šalies gynybos, tačiau gynybos srities finansavimas turėtų būti paremtas ne iš konkretaus mokesčio surenkama suma, o atsižvelgiant į realų gynybos pajėgų plėtros poreikį, saugumo situaciją regione, gynybos pramonės ir ekonomines šalies galimybes, suprantant, kad ir kitos sritys, tokios kaip sveikatos ir socialinė apsauga arba švietimas, taip pat yra svarbios.

Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, kad gynybos srities specifika reikalauja tvaraus ir stabilaus finansavimo, todėl esamas gynybos finansavimo modelis – perskirstant į valstybės biudžetą surenkamus mokesčius, leidžia labiau ir iš anksto prognozuoti gynybos finansavimo tendencijas ir geriau pasiruošiant jų panaudojimui“, – teigė ministerijos atstovai.

Prezidentūra: finansavimą gynybai reikia didinti

Ar prezidentūra pritaria tokiam mokesčiui ir ką apie tai mano, „Delfi“ teiravosi prezidento patarėjų, tačiau tikslaus atsakymo į klausimus pateikta nebuvo.

„Prezidentas ragina Vyriausybę užbaigti skambiai pradėtą ir tyliai nutrauktą mokesčių reformą, orientuojant ją į investicijų skatinimą, pozityvius pokyčius dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms, į teisingesnės mokesčių sistemos sukūrimą.

Taip pat mokesčių ekspertų grupėje, kuri buvo suburta prie Finansų ministerijos, turėtų būti apsvarstyti visi socialinių partnerių pasiūlymai.

Valstybės gynyba yra fundamentalus valstybės egzistavimo pagrindas. Gynybos finansavimas – politinio susitarimo objektas. Dėl to šalies vadovas inicijavo politinių partijų susitarimus dėl užsienio politikos ir gynybos, kuriuose, be kita ko, būtų susitarta dėl viešųjų finansų paskirstymo ir skiriamos dalies gynybos stiprinimui.

Prezidentas remia ambiciją sutarti dėl finansavimo gynybai didinimo iki 3 proc. BVP“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.

A. Sysas: tai susiję su biudžetu

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Algirdas Sysas svarstė, kad tokios diskusijos dėl naujo mokesčio įvedimo gali būti susijusios su nebesurenkamais pinigais į valstybės biudžetą.

Algirdas Sysas / DELFI nuotr.

„Apie galimą mokestį sužinojau tik iš žiniasklaidos. Galbūt čia pradėjo veikti paruošiamoji artilerija, kai Vyriausybė susiskaičiavo, kad nelabai kaip išeis vykdyti kitų metų biudžetą pagal įsipareigojimus.

Mes rekomenduojame, kad reikėtų apmokestinti ne iš darbo santykių ypač dideles pajamas gaunančius asmenis, bet to jie daryti, matyt, nenori, ir ieško būdų, kaip pavadinti – solidarumo mokestis, krašto gynybos ar dar koks.

Sutinku, kad visą laiką skolintis mums neišeis, reikia turėti tvarių šaltinių, o tvarūs šaltiniai – tie mokesčiai, kuriuos galime pasiskaičiuoti ir surinkti. O stebuklų nebus“, – teigė jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA