Lietuvoje toliau kylant kainoms, Vyriausybė pristatė antiinfliacinių priemonių paketą, kuriuo siekiama amortizuoti prekių ir paslaugų brangimo poveikį gyventojams. Tarp priemonių: neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas 80 eurų, senatvės pensijų didinimas 5 proc., bei kitos priemonės. Tam reikės daugiau kaip 2 mlrd. eurų biudžeto lėšų ir kitų šaltinių.
„Vyriausybė teikia daugiau kaip 2 mlrd. Eur vertės paketą. Šiuo sunkiu metu norime apsaugoti ir sustiprinti žmonių perkamąją galią, kuomet Rusijos agresijos ir kitų anksčiau taikytų veiksmų kyla kainos“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje penktadienį kalbėjo G. Skaistė.
„Siūloma didinti NPD, didinti senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus ir šilumos kompensacijų gavėjų rato praplėtimas (…) Siūloma valstybei subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, valstybė pagal Europos Komisijos (EK) pateiktą komunikatą suformuos pagalbos schemas.
Finansų ministerija pranešė, kad siūlomas „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas, kuriame 2,26 mlrd. eurų skiriami amortizuoti energinį kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
G. Skaistė pažymėjo, jog siūlomos priemonės orientuotos į pagalbą žmonėms, verslui bei valstybinių projektų įgyvendinimą.
Didės gyventojų pensijos, išmokos ir vaiko pinigai
Siekiant didinti žmonių pajamas, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas, tam skiriant 106,3 mln. eurų. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 eurų per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams.
Tuo pačiu 80 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris, Seimui pritarus, siektų 540 eurų ir minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems papildomai reikštų 16 eurų pajamų didėjimą. Šiuo sprendimu NPD nuo praėjusių metų bus padidintas 35 proc. Šiai priemonei plane numatyti 103 mln. eurų.
Didesnėms socialinėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyti dar 30,3 mln. eurų, kurie reikšmingai leis praplėsti šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą. Tuo pačiu numatyta didinti šalpos ir valstybines pensijas bei išmokas vaikams, tam skiriant 75,7 mln. eurų. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė spaudos konferencijoje plačiau pristatė planuojamus pokyčius, susijusius su socialiniu paketu.
Bendrai ji kalbėjo, kad paketas skirtas apsaugoti labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių pajamas, kitaip, kaip buvo aiškinta, šiems žmonėms būtų sunku apsirūpinti būtiniausiais poreikiais.
Buvo teigiama, kad dėliojant paketą buvo vadovautasi keletu principų, tai, kad priemonės būtų taiklios, sistemiškos ir veiktų greitai, taip pat būtų paprastas ir nebrangus jų administravimas.
„Socialinių išmokų dydžiai vidutiniškai didėja apie 15-20 proc. ir tai lenkia prognozuojamą infliaciją. Einame ne fragmentišku pinigų dalijimo keliu, o indeksuojat tam tikrus esminius dydžius, nuo kurių priklauso išmokos, pašalpos, kompensacijos, pensijos ir panašiai“, – aiškino ministrė.
„Bazinė socialinė išmoka didėja nuo 42 Eur iki 46 Eur.
Nuo šios išmokos dydžio priklauso išmokos vaikams ir kiti socialiniai dydžiai, kurie pasiekia pačius pažeidžiamiausius. Taip pat šalpos išmokos, kurios užtikrina minimalias pajamas neįgalumą ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems, arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas, našlaičius, vaikus, su negalia, nuo vaikystės neįgalius, suaugusius asmenis ar pagyvenusius asmenis.
Taip pat reikšmingai didėja ir valstybės remiamų pajamų dydis. Jis didėja iki 147 Eur, tai yra net 18 Eur.
Vertinant šį dydį skaičiuojamos kompensacijos šildymui, nustatoma teisė į piniginę socialinę paramą, paramą mokiniams ir kt. socialinę paramą. Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį prognozuojame, kad vidutinis socialinis pašalpos dydis padidės nuo 109 iki 125 Eur“, – sakė M. Navickienė.
Kalbėdama apie šildymo kompensacijas, su dabartiniu valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimu gavėjų ratas išsiplės. Pasakyti, kiek tiksliai asmenų dar papildys šildymo kompensacijas gaunančių asmenų ratą, ministrė pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad šiuo metu šis skaičius siekia 250 tūkst. asmenų ratą.
Bus didinamos ir socialinio draudimo pensijos. Jos nuo birželio mėn. didės 5 proc.
„Skaičiuojame, kad žmonės gautų vidutiniškai per 70 Eur didesnes pensijas nei pernai ir apie 20 Eur didesnes nei gauna šiemet.
Tai vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios galėtų pasiekti 482 Eur, o senatvės pensija su būtinuoju stažu didėtų iki 510 Eur. Toliau pensijų indeksavimo mechanizmas išliktų toks pat, kaip buo nustatytas įstatymais“, – teigė ministrė.
Pasak jos, didėtų ir valstybinės pensijos. Nuo 2022. m. birželio valstybinių pensijų bazė bus didinama 10 proc., o pačios pensijos 5 proc.
„Kalbant apie šalpos išmokas, bazę padidinus iki 173 Eur, šalpos išmokos pirklausomai nuo išmokų rūšies ir gavėjų kategosrijos didėtų nuo 11,5 Eur iki beveik 52 Eur“, – sakė M. Navickienė.
Anot ministrės, nuo birželio augs ir vaiko pinigai. Jie didėtų iki 80,5 Eur.
Vietoje dvigubo augimo – iki 50 proc.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė spaudos konferencijoje papasakojo apie elektros energetikos ir gamtinių dujų kainų amortizavimo priemones.
„Kad gyventojai galėtų gauti visas pagrindines energetikos paslaugas“, – paaiškino ji.
„Esame numatę iš dalies kompensuoti iš valstybės biudžeto lėšų elektros tiekimo augimą visiems buitiniams vartotojams. T. y. ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ir tiems, kurie dar vis gauna visuomeninio tiekimo paslaugą.
Esame numatę, kad kainų augimas neturėtų būti didesnis negu 40–50 proc. Galutinį augimą įvertins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Jei nebūtų imamasi šių priemonių, elektros kainų augimas, įvertinus visus visuomeninio tiekimo kaštus, augtų daugiau negu dvigubai. T. y. nuo dabar galiojančių 16,7 centų iki beveik 35 centų už kilovatvalandę. Tai būtų labai reikšmingas augimas“, – nurodė viceministrė.
Kalbėdama apie vartotojus, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, I. Žilienė sakė, kad jiems taip pat yra numatoma subsidijuoti kilovatvalandės tarifą
„Numatant, kad jis nebūtų aukštesnis negu 23 centai. Kol kas tai yra indikatyvus dydis. Dėl galutinės minimalios ribos dar bus priimti sprendimai“, – sakė ji.
Viceministrė dar pasakė, kad yra numatoma parama gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
„Numatoma sukurti paramos schemą savivaldai, institucijoms į saulės parkus, kurių elektra būtų paskirstoma nepasiturintiems gyventojams. Tai bus tęstinės priemonės ateinantiems 5 metams“, – sakė ji.
Energijos kainų šoko amortizavimo tikslo Vyriausybės plane siekiama per dujų ir elektros kainos dalies žmonėms kompensavimą, tam skiriant 570 mln. eurų. Tuo pačiu amortizuojant kainų šoką verslui siūlomi ne tik dujų ir elektros kainos kompensavimo sprendimai, numatant tam 120 mln. eurų, bet ir lėšos pagalbos priemonėms nukentėjusiems sektoriams už 142 mln. eurų. Iš viso pirmojo tikslo įgyvendinimo priemonėms numatyta 832 mln. eurų.
Bus investuojama į energetinę nepriklausomybę
Investicijoms į energetinę nepriklausomybę – trečiajam plano tikslui – Vyriausybė suplanavo 1,12 mlrd. eurų. Didžioji dalis tikslo įgyvendinimui numatytų priemonių – skirta Lietuvos gyventojams. 275 mln. eurų numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. eurų.
Ši priemonė skirta subsidijuoti 30 proc. renovacijos projektus, kurie pasieks pastatų ne žemesnę, kaip „B“ energinio naudingumo klasę ir diegiant atsinaujinančių išteklių technologijas. Taip pat 46 mln. eurų numatyti privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose ir privačiose įmonėse.
Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrengimais – dar 19 mln. Iš viso šios priemonės sudarys 677 mln. eurų dalį.
Tuo tarpu į Lietuvos verslą orientuotos priemonės sudarys 253,7 mln. eurų ir apims tokias priemones, kaip: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle – skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų.
Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas.
Be to, investicijos energetinės nepriklausomybės stiprinimui apims ir valstybinius projektus. Čia suplanuoti keturi 50MW galios energijos baterijų parkai, kurių įgyvendinimui bus skiriama 100 mln. eurų.
Taip pat planuojama viešųjų pastatų renovacija, tam skiriant 40 mln. eurų bei 30 mln. eurų – saulės ir vėjo elektrinių diegimui visuomeniniuose pastatuose.
10 mln. eurų planuojama skirti naujų renovacijos standartų bandymams keturiuose tipiniuose viešuose ir, atitinkamai, daugiabučiuose pastatuose. Pasirengimui jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje įrengimui suplanuoti 9,8 mln. eurų, o renovacijos procesų informacinei sistemai – 3 mln. eurų. Valstybinių projektų dalis bendrame Vyriausybės pristatytame pakete sudarys 192,8 mln. eurų.
Anot finansų ministrės, Vyriausybės siūlomame pakete derinami keli skirtingi finansavimo šaltiniai, užtikrinant sklandų priemonių įgyvendinimą.
„Energetinės nepriklausomybės stiprinimui numatytos priemonės jau buvo suplanuotos finansuoti iš Europos Sąjungos investicijų, tačiau paspartinus programuotų priemonių įgyvendinimą, jas siūloma efektyviai panaudoti dar šiemet. Kitaip tariant, paankstinome kai kurias priemones, perorientavome lėšas, derindami nacionalinio biudžeto lėšas, ES lėšas, sukurdami papildomus finansinius mechanizmus iš privačių ir grįžtančių lėšų“, – teigė ministrė G. Skaistė.
Konkrečiai „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą sudaro: 1,03 mlrd. eurų nacionalinio biudžeto lėšos, 782,2 mln. eurų numatyti iš ES lėšų, dar 400 mln. eurų suplanuota iš finansinių priemonių, ir, galiausiai, 53,9 mln. eurų – Sodros biudžeto lėšos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pateiktą paketą vertina gerai, tačiau ragina nepamiršti apie reikalingas reformas mokesčių sistemoje.
„Reikšmingas ir taiklus pagalbos priemonių planas pagrindinę paramą skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunantiems. Tuo pačiu sprendžiamos ilgalaikės problemos mažinant darbo mokesčius ir didinant investicijas į energijos efektyvumą.
Tokios didelės apimties valstybės pagalbos pavyzdžių Europos Sąjungoje kol kas nėra. Todėl bus svarbu atidžiai stebėti infliacijos dinamiką ir nepamiršti įsipareigojimų sutvarkyti gyvulių ūkį mokesčių sistemoje, kad neužkrautume nepakeliamos paskolų naštos ateities kartoms“, – komentuoja M. Majauskas.
Išankstinis metinės (kovą palyginti su pernai kovu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekia 15,6 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Pasak jo, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei numatyta praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6 proc.
Ministerijos teigimu, vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc. ir bus didesnė, nei prognozuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Numatoma, kad šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 8,8 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
