Teismo verdiktas: už greituosius testus valstybė smarkiai permokėjo – Kas vyksta Kaune

Teismo verdiktas: už greituosius testus valstybė smarkiai permokėjo

BNS / Ingrida Steniulienė 2022/02/02 16:36
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms – atmetė.

„Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai skirti 20 tūkstančių eurų baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“, – paskelbė teisėjas Andrius Ignotas.

Generalinė prokuratūra byloje siekė niekiniais ir negaliojančiais pripažinti laboratorijos sudarytus sandorius dėl pusės milijono greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija – laboratorija – pripažino ieškinį.

„Teisėjų kolegija nustatė, kad laboratorija pažeidė imperatyvųjį esminį viešųjų pirkimų skaidrumo principą – neužtikrino viešojo pirkimo tikslo pasiekimo. Viešojo pirkimo procedūros iš esmės neatliko, bet besąlygiškai įvykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą ir sudarė sutartį su konkrečiu Sveikatos apsaugos ministerijos atrinktu tiekėju“, – paskelbė teisėjas.

„Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad viešojo pirkimo sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai“, – konstatavo jis.

NVSPL trečiadienį gautos baudos BNS nekomentavo ir teigė tą padarysianti ketvirtadienį, kai tik bus susipažinta su situacija.

Latvijos įmonei byla nutraukta

Medicinos ir ortopedinių prekių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse užsiimanti bendrovė „Bona Diagnosis“ įsigijo testus, juos pardavė biofarmacijos įmonei „Profarma“. Pastaroji testus papildomai sukomplektavo – pridėjo diagnostinį rinkinį, taip pat patvirtino testų kokybės atitikmenį.

„Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ yra Lietuvoje registruotos įmonės, „Rouen Grains LV“ veikia Latvijoje.

Bylos dalis, kurioje ieškinys pareikštas „Rouen Grains LV“, nutraukta.

„Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ buvo pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, ją prokuratūra pateikė teismui.

„Bendradarbiavimo sutartis tarp įmonių buvo sudaryta dėl paslaugų teikimo per pandemiją ieškant greitųjų testų gamintojų, pardavėjų suradimo. „Rouen Grains LV“ net nežinojo, kokiam galutiniam pirkėjui buvo skirti greitieji testai. Jei jis siekė gauti finansinę naudą, negali būti vertinama kaip viešojo intereso pažeidimas“, – teisme yra sakęs „Rouen Grains LV“ advokatas Nerijus Zaleckas.

Pasak teisininko, „Rouen Grains LV“ turėjo už atlygį atskleisti žinomą informaciją apie greitųjų testų tiekėjus, ji gavo atlygį už tai, kad sugalvojo greitųjų testų pardavimo verslo idėją bei pasidalino šia informacija apie pardavimo galimybes.

„Atlygis sumokėtas už teiktas konsultacijas, prokuratūra net negali kištis į dvišalius privačių juridinių asmenų santykius. Visi lakstė, ieškojo prekių. Kas pirmas gauna, susimoka ir turi tas prekes, verslininkai natūraliai ieškojo galimybės užsidirbti toje situacijoje“, – yra sakęs N. Zaleckas.

Advokatas priminė, kad „Rouen Grains LV“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo sudarant viešojo pirkimo sutartį, ji teikė paslaugas nesusijusias su konkrečiu viešuoju pirkimu, bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl konkretaus ginčijamo viešojo pirkimo.

Prokuratūra spręs dėl tolesnių veiksmų

Teismas iš Generalinės prokuratūros dviem įmonėms – „Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ – priteisė po 5 tūkst. eurų kiekvienai bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui šioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Šis sprendimas per 30 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sakė, kad prokuratūra išanalizuos teismo sprendimą ir tuomet spręs dėl tolimesnių veiksmų.

Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Įmonių atstovai teisme su ieškiniu nesutiko, jie sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški – jų patikimumas siekė 95 proc, o nė vienas iš kitų tiekėjų tuo metu negalėjo pasiūlyti reikiamos kokybės testų ir įvykdyti sutartį pilna apimtimi.

Teismas paskelbė nustatęs bendrovės „Profarma“ nesąžiningus veiksmus – ji įsipareigojo parduoti savo pagamintus testus, nors iš tikrųjų tokių testų negamino.

„Tačiau byloje nenustatyta, kad būtent minėti atsakovo veiksmai nulėmė sandorio neteisėtumą, kuriuo ir buvo grindžiamas ieškovo ieškinys. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija sutiko su „Profarma“ pasiūlyta kaina, nėra pagrindo spręsti, kad už tai turi atsakyti atsakovas, pelno siekiančios bendrovės. Šalys sutartį sudarė laisva valia, laisvos nereguliuojamos rinkos sąlygomis“ – pabrėžė teisėjas A. Ignotas.

Teismas mano, kad socialinės atsakomybės ir perkančiosios organizacijos racionalaus lėšų panaudojimo pareigos perkėlimas pelno siekiančiam subjektui būtų neproporcingas ir prieštarautų laisvosios rinkos veikimo principams.

Teisėjų manymu, yra pagrindas išsaugoti sutartį, nes nupirkti testai buvo naudojami, jų poreikis išlieka.

Įmonių atstovai sveikina teismo sprendimą

„Mes vertiname teismo sprendimą palankiai, manome, kad esmės jis yra teisingas, sutartis yra galiojanti, ji įvykdyta, verslas patenkino valstybės poreikį. Tai, kad paskirta bauda, už galimus pažeidimus, perkančiajai organizacijai, laboratorijai, yra teisingas, verslas už tai neatsako. Mes absoliučiai su tuo sutinkame ir pritariame“, – BNS sakė bendrovei „Profarma“ atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas.

Tačiau jis teigė, kad galbūt skųs teismo sprendimą dėl motyvų – teismo argumentus dėl „Profarmos“ negamintų testų.

„Bona diagnosis“ advokatas Teisutis Jasiulionis BNS sakė, kad teismo sprendimą vertina kaip pozityvų sprendimą formuojant teismų praktiką.

„Džiaugiamės teismo sprendimu, mūsų vertinimu, teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir paskirstė atsakomybę tarp valstybės ir privataus tiekėjo. Labai aiškiai teismas apibrėžė, kad valstybei arba perkančiajai organizacijai tenka atsakomybė už tinkamą procedūrų vykdymą, o privatūs verslo subjektai negali būti atsakingi už tinkamą valstybės lėšų panaudojimą“, – kalbėjo advokatas.

Pasak jo, šiuo teismo buvo apgintas verslo saugumas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir nustatytos aiškios taisyklės, kas, už ką atsako.

„Rouen Grains LV“ atstovas Nerijus Zaleckas BNS sakė, kad teismas pasielgė teisingai, paskirdamas baudą laboratorijai, nes ji atsakinga už procedūras, o Latvijos įmonė pati viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo.

Advokatas ketina dar teikti prašymą dėl papildomo teismo sprendimo, nes Latvijos įmonei nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA