Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog bus siekiama, kad testavimasis dėl COVID- 19 norintiems keliauti nebūtų „per pigi alternatyva“ vakcinavimui.
„Manau, jog ateis artimiausiu metu tas laikas, kai bent jau savanoriškas testavimas, t.y. tas testavimas, kuris reikalingas, tarkime, keliaujant, einant į kažkokius renginius ar kažkaip kitaip gyvenant, ne tai, kas privaloma pagal darbą, bet tai kas yra savanoriška – kad jis nebūtų per pigi alternatyva vakcinai. Todėl kad valstybei, tiesiai šviesiai pasakysiu, mokesčių mokėtojams, tai kainuoja brangiau, negu kad žmogų paskiepyti“, – žurnalistams Kaune pirmadienį sakė premjerė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius paragino Vyriausybę įvertinti galimybę atšaukti nemokamus COVID-19 testus keliaujantiems, kadangi tai, jo vertinimu, mažina kai kurių gyventojų ryžtą skiepytis nuo koronaviruso. Šiuo metu keliauti be suvaržymų gali ne tik persirgusieji, pasiskiepiję, bet ir turintys neigiamą COVID-19 testą.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti daugiau nei 1,3 mln., abiem – 1,1 mln. žmonių.
Sieks daugiau vakcinos paaukoti trečiosioms šalims
Lietuva sieks daugiau vakcinos paaukoti trečiosioms šalims, bet kol kas tai įmanoma tik su „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas. Tam, kad gamintojas prisiimtų atsakomybę už vakcinos kokybę, perdavimai trečiosioms šalims pagal tas sutartis, kurios yra sudarytos Europos Sąjungoje su gamintojais, turi būti suderintos su gamintojais“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.
„Kol kas vienintelis gamintojas, su kuriuo toks algoritmas yra veikiantis, yra „AstraZeneca“, – pridūrė ji.
Lietuva yra paskelbusi apie savo sprendimus paaukoti šią vakciną Rytų Partnerystės šalims bei Taivanui. Premjerės teigimu, šie kiekiai gali didėti, tačiau „AstraZeneca“ iš anksto nepraneša apie tiekimo kiekius, kas apsunkina procesą.
„Tos vakcinos, kurios reikalauja vadinamojo šalčio kelio, tai yra „Pfizer“ ar „Modernos“ vakcina, jos turi logistinių apsunkinimų, jų tiesiog nepakrausi ir neišveši automobilio bagažinėje. Ir kadangi tai yra labai maži kiekiai, tai tiesiai pasakysiu, kad gamintojai nėra labai suinteresuoti netgi pasiūlyti tą būdą, kaip jie prisiimtų atsakomybę už vakcinos kokybę, kuri, pavyzdžiui yra perduodama Ukrainai ar Gruzijai ar kitai šaliai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jo šiuo metu dirbama siekiant užtikrinti didesnę paramą vakcina kitoms valstybėms, nes Lietuva taip mato kaip indėlį į globalinės krizės sprendimą, pasirūpinant užkirsti kelią tolesnių viruso mutacijų atsiradimui.
„Bet kita vertus, mes negalime tiesiog kaip plytos atiduoti ir pasakyti – atvažiuokite, išsivežkite“, – pabrėžė ji.
„Mes planuojame didesnių perdavimų, mes planuojame pildyti savo tiekimus ir paramos teikti daugiau, kadangi tikrai vakcinų kiekis, kuris Lietuvą turėtų pasiekti, yra nemažas ir galiojimo laikas yra ribotas“, – kalbėjo premjerė.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,7 proc. žmonių. Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 3,2 mln. skiepų dozių, nepanaudota daugiau nei 822 tūkst. dozių.
Vilniaus miesto savivaldybė paskutiniu metu pranešė apie maždaug 4 tūkst. „Modernos“ vakcinų utilizavimą, pasibaigus jos galiojimui.
