G. Nausėda: sveikatos krizė virto pasitikėjimo krize – aukštyn šovė turtingiausių pajamos, o skurdžiausių stovėjo vietoje – Kas vyksta Kaune

G. Nausėda: sveikatos krizė virto pasitikėjimo krize – aukštyn šovė turtingiausių pajamos, o skurdžiausių stovėjo vietoje

delfi.lt / Simona Voveriūnaitė 2021/06/08 10:52
Gitanas Nausėda antradienį Seime skaito antrąjį savo metinį pranešimą / DELFI nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė antrąjį savo metinį pranešimą. Jame prezidentas aptarė šalies kovą su pandemija, užsienio politikos iššūkius. Kritikos strėlių sulaukė ir sprendimų priėmėjai bei opozicija, pirštu „grūmota“ ir verslininkams.

Pareigą valstybės vadovui Seime perskaityti metinį pranešimą numato Konstitucija.

„Kiek valdžia blaškosi ir keičia sprendimus, tiek auga visuomenei tenkanti našta“

G. Nausėda savo metinio pranešimo pradžioje kreipėsi į Lietuvos žmones, Seimo narius. Jis teigė, jog „susitinkame ypatingu metu“.

„Už mūsų nugarų – įtampos, praradimų ir nerimo metai, pažymėti pandemijos ženklų. Prieš akis – mūsų visų rytojus, į kurį turime įžengti sustiprėję, sukaupę jėgų ir pasiruošę naujiems išbandymams“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas teigė, jog susitinkame tarsi ant slenksčio – „žiūrėdami vieni į kitus, lyg į svetimus kartais“.

„Tegul išmintis, pagarba ir tikėjimas padeda atgauti jėgas! Tik kartu mes galime būti kūrėjai. Tik santarvės jėga augina. Ir tik bendriems tikslams bus lemta tapti rytojumi“, – Seimo salėje sakė prezidentas.

G. Nausėda kalbėjo, jog kritinės situacijos tampa „didinamuoju stiklu mūsų silpnybėms ir mūsų tvirtumui“.

„Kuo esame stiprūs ir ką turėtume stiprinti, tokią akimirką matome ryškiai, o blogis nebesislepia – vadinasi, tampa pažeidžiamas. Matome, kad visuomenės sveikatos krizė prislėgė ne tik ekonomiką, bet ir švietimą, o galų gale – virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize. Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai – bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose“, – kritikos pažėrė šalies vadovas.

Šalies vadovas teigė, jog tiek, kiek valdžia demonstruoja „neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į priekį“, tiek „auga visuomenei tenkanti našta“.

G. Nausėda teigė, jog prisitaikyti turi ne tik mūsų šalies medikai ir sveikatos apsaugos sistema.

„Dalis mūsų vaikų iki šiol nelanko mokyklų, studentai nesusitinka auditorijose. Buvo sustoję ir dar iki šiol pilnai neatnaujino veiklos ištisi ūkio sektoriai ir kultūros įstaigos. Žmonės neteko darbo. Nežinia dėl ateities smogė visiems“, – kalbėjo jis.

Gitanas Nausėda Seime skaito antrąjį savo metinį pranešimą / DELFI nuotr.

Todėl G. Nausėda dėkojo Lietuvos žmonės už jų tvirtybę ir savitvardą.

„Kad nenuleidote rankų, padėjote vienas kitam, kad ištvėrėte, kad nepalūžote“, – dėkojo jis.

Padėkos žodžius šalies vadovas skyrė ir medikams, savanoriams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, verslo atstovams, kultūros žmonėms, pareigūnams, kariškiams.

„Sunkiausiu metu Jūs buvote mūsų valstybės ramstis!“ – sakė jis.

Kritinės situacijos yra išmėginimas

G. Nausėda teigė, jog kritinės situacijos yra išmėginimas.

„Kai žmonės pamato, kiek jie rūpi valstybei, o valstybė – ar ji teberūpi žmonėms“, – sakė šalies vadovas.

„Praėjusieji metai dar kartą priminė, kaip svarbu kurti gerovės valstybę. Stiprią ir teisingą valstybę, kuri visada ateitų žmonėms į pagalbą — ir pati galėtų tikėtis jų paramos. Valstybę, kurią kasdien kurtų jos piliečių reiškiama pagarba vieni kitiems, tarpusavio pasitikėjimas ir ryžtas teikti pagalbą atsidūrusiems bėdoje“, – kalbėjo jis.

Prezidentas teigė, jog daugelio šių dalykų išmokstame būtent šeimoje.

„Lietuvos visuomenė prasideda nuo šeimos ir remiasi į ją. Būtent šeimoje kuriami ir palaikomi santykiai leidžia kiekvienam jaustis mažos bendruomenės dalimi, ugdyti pasitikėjimą savimi ir kitais, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti. To bendradarbiavimo pastaraisiais mėnesiais mums ypač reikėjo“, – konstatavo G. Nausėda.

Jis priminė, jog praėjusiais metais, keičiantis vyriausybėms, jis paragino atsigręžti į ekspertus ir vertintų jų patarimus ir patirtį. O Sveikatos ekspertų taryba „įrodė mokslu grįstų rekomendacijų naudą, palengvino antrosios pandemijos bangos sąlygomis vykusį valdžios vairo perdavimą“.

Šalies vadovas konstatavo, kad lyderystė iš ministrų kabinetų perėjo į savivaldą.

Gitanas Nausėda Seime skaito antrąjį savo metinį pranešimą / DELFI nuotr.

„Kita vertus, įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės.

Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos – visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdiai padėkoti“, – sakė G. Nausėda.

Jis kalbėjo, jog reikšmingai išaugus vakcinų tiekimui, lieka svarbi užduotis – sklandžiai paskiepyti Lietuvos gyventojus.

„Vos mėnuo ir pamatysime, ar 70 procentų suaugusių šalies gyventojų bus paskiepyti iki vasaros vidurio. Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą, ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti“, – pabrėžė G. Nausėda.

Aukštyn šovė turtingiausių gyventojų pajamos, skurdžiausių – stovėjo vietoje arba mažėjo

Prezidentas savo metiniame pranešime priminė tai, ką sakė naujos kadencijos Seimo nariams šį pavasarį – kelias iš karantino negali vesti per socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius.

„Pandemija pasibeldė į visų mūsų duris. Karantino sąlygomis sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė. Lietuvos žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu — vienu iš valstybės pagrindų“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad krizė labai aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo „praėjusio amžiaus verslo kultūros“.

„Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslo laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas“, – kritikos pažėrė šalies vadovas.

„Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje sparčiai augo vidutinis atlyginimas. Tačiau neapgaudinėkime savęs — aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančiųjų atlyginimai stovėjo vietoje arba net mažėjo. Taip auga atskirtis. Taip tarpsta susvetimėjimas valstybėje. Politikų priedermė tai pakeisti“, – teigė G. Nausėda.

Metiniame pranešime jis priminė, jog jo pasiūlymu Seime svarstomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas.

„Nesutinku, kad ši pagalba mažiausiai uždirbančiam žmogui yra perteklinė, nesprendžia esminio problemų ar gali palaukti. Negali! Netiesos jausmas valstybėje palaukti negali. Itin sunki žmonių su negalia padėtis, slaugos ar priežiūros reikalaujančių asmenų bei jų šeimų narių būklė. Dėl sustabdytų ar apribotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų jie jaučiasi dar labiau izoliuoti — ar net palikti likimo valiai“, – tikino G. Nausėda.

Gitanas Nausėda Seime skaito antrąjį savo metinį pranešimą / DELFI nuotr.

Dėmesio prezidentas skyrė ir jaunajai kartai, kurią „ignoruodami kitas išeitis, pasmerkėme ypač ilgam nuotoliniam mokymui namuose“.

„Uždarymas vienutėje su kompiuteriu ar telefonu rankose lems tik dar didesnius mokymosi rezultatų skirtumus. Tiesą sakant, jau lemia“, – tikino šalies vadovas.

Jis aiškino, kad visų pareiga – tikslingomis priemonėmis siekti geresnės vaikų sveikatos, mokymosi ir užimtumo, socialinio gyvenimo kokybės.

„Kad ateityje netektų su apmaudu kalbėti apie „prarastus metus“ ar „prarastąją kartą“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda sukritikavo ir sprendimą kultūros įstaigas, kurios galėjo saugiai veikti ir „sklaidyti visuomenėje besikaupiančią įtampą“ buvo atidarytos beveik paskutinės – ilgam karantinui einant į pabaigą.

„Klaidą šiandien galime ištaisyti tik padėdami kultūrai vėl pakilti ir užimti deramą vietą mūsų gyvenimuose, nes tai — mūsų nacionalinės tapatybės pamatas ir visuomenės atrama“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Ten, kur nėra kultūros, tarpsta arogancija ir poreikis skirstyti bei rūšiuoti Lietuvos žmones. Ar pastebite, kaip iš mūsų gyvenimų, viešumos, dialogų kasdien traukiasi pagarba? Jos vietą užima įtampa ir pyktis. Ar pastebite, kaip įtikėjimas savo teisumu, vienintele teisinga pozicija augina sienas? Jų šešėliai tįsta į žmones, didindami neviltį — apleistumo ir vienatvės jausmą“, – metiniame pranešime sakė G. Nausėda.

Gerovės valstybės statybos

Šalies vadovas tikino, kad pasitikėjimas valstybe susvyravo ir dėl kai kurių politikų sprendimų, kurie „atspindėjo ne visuomenės, o atskirų asmenų, grupių ar politinių partijų interesus“.

Todėl, ant G. Nausėdos, jis vetavo įstatymus, kuriais „siekta mažinti valstybės ir savivaldybė bendrovių nepriklausomumą, piktnaudžiauti versline žvejyba, taip pat griauti lygiagrečius centrinės ir vietos valdžios santykius, visoms savivaldybėms nepagrįstai primetant privalomą seniūnijų steigimą“.

„Kartu noriu pabrėžti ir tuos valdžios žingsnius, kurie parodė, koks naudingas gali būti gerovės valstybės principų įgyvendinimas, mažinant atskirtį. Socialinės garantijos ligos ir vaikų priežiūros atvejais, vienkartinės išmokos senjorams ir vaistų priemokos jiems, prastovų subsidijos — visa tai padėjo sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį pažeidžiamiausiems Lietuvos žmonėms“, – tikino prezidentas.

Jis taip pat priminė, jog siekdamas sumažinti pandemijos pasekmes šeimoms, inicijavo vienkartines išmokas vaikams ir padidintas išmokas vaikams su negalia, vaikams iš daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų. O tai nors šiek tiek pagerino 330 tūkstančių šeimų padėtį.

Metiniame pranešime G. Nausėda išreiškė paramą valdančiosios koalicijos atstovų siekiui gerinti senjorų padėtį.

„Kitas svarbus pasiekimas — per dvejus metus nuo 345 iki 414 eurų išaugusi vidutinė senatvės pensija. Taip pat nustatyta, kad mažiausios pensijos negali būti mažesnės už minimalių vartojimo poreikių dydį. Dėl to senjorai susidurs su mažesne skurdo ir atskirties rizika. Palaikau valdančiosios koalicijos siekį toliau gerinti senjorų padėtį, tačiau iki galutinio tikslo — orios senatvės — dar laukia ilgas ir sunkus sprendimų kelias“, – teigė G. Nausėda.

Jis kalbėjo, jog visuomenei sparčiai senstant, privalu padidinti ir vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į darbo rinką, padėti jiems išsaugoti sveikatą, plėsti mokymosi visą gyvenimą ir persikvalifikavimo galimybes.

G. Nausėda taip pat tikino, kad negalia neturėtų reikšti nuosprendžio visam gyvenimui.

„Džiaugiuosi, kad nuo šių metų valstybė papildomai padeda apie 40 tūkstančių vaikų ir suaugusiųjų su negalia įsigyti vaistų bei medicinos priemonių. Seimas priėmė ir mano pasiūlytus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, užtikrinančius teisę žmonėms su negalia gauti visą nedarbo išmoką“, – sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, jog žmonių su negalia gerovė jam yra vienas iš požymių, kad gyvename civilizuotoje vakarietiškoje valstybėje.

„Ir jei kiekviena ministerija, savivaldybė, įstaiga ar įmonė kasmet įdiegs žmonių su negalia atskirčiai mažinti bent po keletą sumanymų, metų pabaigoje mes būsime arčiau vienas kito. Arčiau žmogiškumo, arčiau teisingos Lietuvos“ – vylėsi prezidentas G. Nausėda.

Šalies vadovas kalbėjo, jog Lietuvos valstybė sukurta jos žmonių, o žmogus ir jo rūpesčiai turėtų nepasimesti tarp tuščių deklaracijų.

„Deja, daugelis neatidėliotinų, žmonių gyvenimą, verslo ir institucijų veiklą gerinančių sprendimų tebėra galios žaidimų objektas. Toliau sergame ta pačia „liga“, nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai — valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai yra „ne tie“ – apgailestavo G. Nausėda.

Prezidentas kalbėjo, kad anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai „skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose“.

„Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos – opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“, – dabartinę valdžią kritikavo šalies vadovas.

Gitanas Nausėda Seime skaito antrąjį metinį pranešimą / DELFI nuotr.

G. Nausėda kirto senos sudėties KT: buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų šešėlis

Kita prezidento kalbos dalis buvo skirta teisingumo sistemos darbui. G. Nausėda teigė, jog kertinis rūpestis šiandien – atkurti teisėjo profesijos prestižą, į teismus pritraukti geriausius teisės žinovus Lietuvoje.

„Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismo savivalda. Iki šio nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teisų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – problemas šioje srityje vardijo šalies vadovas.

G. Nausėda teigė, jog nauja teisėkūros iniciatyva siekia sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę šiems specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.

„Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – visai neseną istoriją priminė G. Nausėda.

Prezidentas įvertino ir visai neseniai išsisprendusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų klausimą.

„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – sakė šalies vadovas.

Metiniame pranešime šalies vadovas teigė, kad sieja didelius lūkesčius su naująja generaline prokurore Nida Grunskiene.

„Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokuroro kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – vylėsi šalies vadovas.

„Noriu pasidžiaugti, kad mano per Konstitucijos dieną iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje pamatysime ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį“, – tikėjosi prezidentas.

Visuomenės susipriešinimas

Metiniame pranešime neliko pamirštas ir šalies saugumo klausimas. G. Nausėda teigė, jog šiandien privalome suvokti, kad „gyvename valstybių sienas peržengiančių slinkčių ir augančios įtampos laikotarpiu“.

Jis kalbėjo, jog nacionalinio saugumo rizikos egzistuoja ne tik už Lietuvos sienų, bet ir šalies viduje.

„Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį — visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine sistema“, – sakė jis.

G. Nausėda ragino visus politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda.

„Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami, žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas tvirtino, jog dar „nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose“.

„Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais?“ – tokius klausimus savo metiniame pranešime kėlė G. Nausėda.

Šalies vadovas tikino, jog dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokių nuomonę, nei „patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę Tiesos ministerijos atstovai“.

Jis pabrėžė, jog galime tapti tikrai demokratine visuomenei, jei pradėsime nuo trijų pasitikėjimo ir pagarbos rinkėjams žingsnių.

„Pirmasis – sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume. Tam turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu. Ar tai taip sudėtinga?

Nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas, o tai reiškia, kad nuo liepos 1–os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios“, – pirmą žingsnį įvardijo G. Nausėda.

„Antrasis – užtikrinkime Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti merus. Trečiasis – pasitikėkime Lietuvos ateitimi – jaunimu ir suteikime jam galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21–erių metų amžiaus“, – sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad paskutiniai du žingsniai reikalauja Konstitucijos pataisų, todėl būtinas ir bendras partijų sutarimas.

O bendro partijų sutarimo G. Nausėda pasigedo Seimui svarstant Partnerystės įstatymo pateikimą.

„Tokio sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų Partnerystės įteisinimo. Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai – esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio. Ar įmanomas sutarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma!“ – sakė šalies vadovas.

Gitanas Nausėda Seime skaito antrąjį metinį pranešimą / DELFI nuotr.

Užsienio politikos iššūkiai

Prezidentas G. Nausėda teigė, jog tik jausdamiesi stiprūs ir vieningi šalies viduje, įgysime daugiau užsienio politikos svertų, galėsime įtaigiai kalbėti Europai ir pasauliui, burti sąjungininkus ir lemti tarptautinius sprendimus.

„Nebus per skambiai pasakyta – nuo mūsų gebėjimo atsispirti Rytų kaimynų spaudimui bent iš dalies priklauso visų demokratiškų Vakarų atsparumas. Už Lietuvos rytinių sienų – nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus. Kur sienų ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu“, – kalbėjo jis.

Jis taip pat kalbėjo, jog neturime kito pasirinkimo kaip tik toliau stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

„Nuosekliai įgyvendiname elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa. Bendradarbiavimas su Lenkija ir Baltijos šalimis, taip pat Europos Sąjungos šiam regioniniam projektui skirtas milijardas eurų lėmė, kad pasiūliau ankstinti sinchronizacijos pradžią – turime jau 2023 metais atlikti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pažymėjo, kad rinkimų pažadai galėjo „išsitrinti atmintyje“.

„Lietuvai palankios Europos Vadovų Tarybos išvados taip pat sudarė prielaidas Europos Sąjungos mastu stabdyti nesaugių trečiųjų šalių elektrinių, taigi ir Astravo atominės, energijos importą. Vis dėlto svarbiausia, kad patys neužsnūstume. Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą. Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – kalbėjo prezidentas.

Jis kalbėjo, kad ir mūsų šalis būtų kur kas saugesnė, jei kaimynystėje turėtume daugiau stabilių demokratinių valstybių.

„Tačiau demokratija negali būti primesta ar importuota – visuomenė turi pareikšti savo teisę į ją. Taip, kaip pasiryžome mes, kaip 2014 metais pasiryžo ukrainiečiai. Taip, kaip pernai pakilo į kovą už savo teisę būti laisva baltarusių tauta. Privalome realiai vertinti padėtį regione. Remdamasi augančia karine galia, Rusija toliau šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele, taip pat vis labiau kontroliuoja Baltarusiją“, – sakė jis.

G. Nausėda kalbėjo, jog dabar svarbiausias mūsų uždavinys – su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos.

„Turime siekti, kad mūsų kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo. Mūsų teikiamas prieglobstis Baltarusijos žmonėms, parama pilietinei visuomenei, garsus Lietuvos balsas, primenantis Europai, kas vyksta šalia jos sienų, – mažiausia, ką mes galime ir privalome padaryti kaimynų labui“, – tikino šalies vadovas.

G. Nausėda iš karto sakė, kad tai nebus paprasta, nes „diktatoriški režimai jaučiasi nebaudžiami“.

„Todėl itin svarbu Baltijos šalyse skirti ypatingą dėmesį atgrasymui, stiprinti NATO priešakines pajėgas ir oro policijos misiją, rengti konkrečius gynybos planus. Atremti iškylančias grėsmes galime užsitikrinę aktyvų JAV įsitraukimą į mūsų regiono saugumą. Turime siekti, kad Lietuvoje nuolat būtų rotacinės JAV pajėgos, o nuolatinės dislokuotos kuo arčiau mūsų sienų. Apie tai kalbėsiu ir kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu“, – žadėjo jis.

O rūpindamiesi kitų pasiryžimu mus ginti, negalime pamiršti, kad ir „patys privalome rūpintis savo valstybės saugumu“.

„Gerbkime savo įsipareigojimą nuosekliai iki 2,5 proc. BVP 2030 m. didinti gynybos finansavimą, stiprinkime karinius pajėgumus, aktyviai dalyvaukime tarptautinėse misijose, nuo mokyklos suolo ugdykime pilietinę visuomenę, kuri būtų pasirengusi ginti Lietuvą“, – metiniame pranešime sakė G. Nausėda.

Anot G. Nausėdos, negali būti pamirštas ir dėmesys Rytų partnerystei.

„Kitas svarbus mūsų laukiantis iššūkis – išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei. Negalime leisti, kad pavienės nesėkmės ar nusivylimai užgožtų tas pastangas, kurios dedamos Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukaze. Lietuvai čia tenka išskirtinis, sakyčiau, net istorinis vaidmuo“, – aiškino jis.

Gitanas Nausėda Seime skaito antrąjį metinį pranešimą / DELFI nuotr.

G. Nausėda asmeniškai patvirtino, jog „mūsų balso ir nuomonės šiuo klausimu Europos lyderiai klausosi bene labiausiai“.

„Mes sukaupėme unikalią patirtį ir puikiai pažįstame regioną, o tai labai reikalinga formuojant Europos Sąjungos politiką. Todėl Lietuvos lyderystė Rytų partnerėms integruojantis į Europos Sąjungą yra ir bus neginčytinas mūsų užsienio politikos prioritetas“, – pabrėžė šalies vadovas.

Prezidentas savo metiniame pranešime aptarė ir dvišalius santykius su artimiausiais kaimynais.

„Drauge visada esame stipresni. Todėl ir toliau puoselėsiu šiltus santykius su artimiausiais Europos Sąjungos kaimynais. Per pastaruosius dvejus metus pavyko atgaivinti strateginę partnerystę su Lenkija aukščiausiu lygiu. Kartu laidojome 1863 metų sukilėlius Vilniuje, minėjome Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos 230–ąsias metines Varšuvoje.

Atkūrėme Prezidentų tarybą, kurios artimiausią susitikimą surengsime Vilniuje spalio mėnesį, kai drauge su Lenkija pagerbsime ir esmine Konstitucijos pataisa tapusio „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo“ sukaktį. Lietuva yra aktyvi regiono politikos dalyvė. Su Lenkija ir Ukraina mezgame partnerystę vadinamojo Liublino trikampio formatu. Tikiu, išauš diena, kai jame dalyvaus ir laisvos Baltarusijos atstovas“, – vylėsi šalies vadovas.

Jis tikino, jog visa Baltijos šalių šeima jaučia artimą giminystę su Šiaurės Europos valstybėmis.

„Tai lemia ne tik Skandinavijos šalių parama mūsų nepriklausomybės atkūrimui, bet ir sėkmingas tenykštis gerovės valstybės modelis, artimas požiūris į regiono saugumo problemas, iš ten mus pasiekiančios investicijos. Todėl nuolat deriname savo pozicijas Europos reikaluose ir susitinkame prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybą. O per kitą savaitę vyksiantį vizitą Stokholme, be kita ko, kalbėsime ir apie tolesnę Švedijos įmonių plėtrą Lietuvoje“, – žadėjo G. Nausėda.

„Mes akivaizdžiai išaugome „pigios darbo jėgos“ marškinėlius!“

Metiniame pranešime šalies vadovas G. Nausėda teigė, kad ateitis, kokią sukursime savo vaikams priklausys ir nuo gebėjimo atsinaujinti kertinėse srityse.

„Atkakliai derantis Europos Vadovų Taryboje pavyko pasiekti, kad naujajame Europos Sąjungos biudžete Lietuvai skirta kur kas daugiau lėšų nei bet kada – 14,5 milijardo eurų, išjudintas iš mirties taško tiesioginių išmokų žemdirbiams sulyginimo klausimas. Dabar svarbiausia išmintingai ir sąžiningai panaudoti Europos Sąjungos lėšas didžiausią vertę žmonėms kuriančiuose sektoriuose“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė, kad išryškinti Lietuvos privalumus konkurencingoje tarptautinėje rinkoje galime tik sukūrę tvarią ir inovatyvią ekonomiką.

„Galime tai padaryti, nes Lietuva visada garsėjo kaip kūrybingų, darbščių ir atkaklių žmonių kraštas. Mes akivaizdžiai išaugome „pigios darbo jėgos“ marškinėlius! Žvelgdamas į ateitį, matau išskirtinį švietimo vaidmenį įtvirtinant ir plėtojant mūsų pasiekimus“, – džiaugėsi šalies vadovas.

Visgi, jis konstatavo, kad trys nenuoseklių, viena kitai prieštaraujančių švietimo reformų dešimtmečiai padarė mūsų jaunimui didelę žalą.

„Todėl sveikinu pastangas pasiekti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl švietimo kokybės ir viliuosi, kad jis bus pasirašytas dar šiais metais. Suvokdami, kad švietimo iniciatyvos virsta rezultatais po daugelio metų ar net dešimtmečių, privalome kuo greičiau pradėti“, – ragino šalies vadovas.

Jis taip pat priminė, jog esminių permainų siekė teikdamas Švietimo įstatymo pakeitimų Lygaus starto paketą, kurį priėmė Seimas.

„Remiantis viena jo nuostatų, jau šiais metais į ikimokyklinį ugdymą bus įtraukti apie 1000 vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Privalome ir toliau artėti prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo, nes tai yra viena efektyviausių priemonių mažinti mokinių pažangumo skirtumams ir atskirčiai ateityje“, – teigė G. Nausėda.

Metiniame pranešime prezidentas pabrėžė, kad svarbiu gerovės valstybės impulsu taps įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvos mokyklose iki 2024 metų.

„Daugybė vaikų su negalia nebebus diskriminuojami, o mokydamiesi drauge su jais kiti vaikai jau nuo mažens suvoks, kokie įvairūs mes esame, ir išmoks tai priimti bei branginti. Tuo įsitikinau, aplankęs mokyklas, kuriose įtraukusis ugdymas yra šiandiena, o ne rytojus“, – tikino jis.

Bet inovacijos sklaida, anot šalies vadovo, neturi laiko laukti švietimo sistemos pokyčių.

„ Todėl privalome veikti čia ir dabar. Pirma, būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bent iki 2 proc. BVP. Antra, mūsų valstybės institucijose turime sukurti pareigūnų, atsakingų už inovacijas, tinklą, per kurį galėtume efektyviau koordinuoti inovacijų politiką. Trečia, remdamiesi mokslo tyrimų baze bei fundamentaliais tyrimais turėtume aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo struktūrose“, – sakė G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, mūsų Achilo kulnas tebėra pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika.

„Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams – pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti“, – teigė šalies vadovas G. Nausėda.

Jis kalbėjo, jog inovatyvios Lietuvos siekis jam taip pat siejasi su Žalios Lietuvos vizija.

„Prieš keletą dienų kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi, Europos Komisijos vadovais, socialiai atsakingo verslo atstovais, visuomenininkais, gamtos sergėtojais paskelbėme Žalios Lietuvos deklaraciją. Tapome liudininkais, kaip bendram tikslui pečius surėmė dažnai skirtingose barikadų pusėse atsiduriančios verslo įmonės ir aplinkosaugininkai“, – sakė jis.

G. Nausėda taip pat džiaugėsi matydamas, kad Tėvynėje vis daugiau žmonių nuoširdžiai rūpi gyvenamoji aplinka.

„Pamažu vaduojamės iš vartotojiškos visuomenės gniaužtų, o tvarumas ir judumas tampa gyvensenos įpročiu“, – džiaugėsi šalies vadovas.

Jis pagyrė ir tai, kad Europos Sąjungos Žaliojo kurso nuostatas atspindi ir Vyriausybės programa.

„Tačiau to nepakanka – skirstydami europinę paramą privalome daugiau dėmesio skirti žaliosios infrastruktūros kūrimui regionuose. Viena iš kertinių priemonių 2030–ųjų ir 2050–ųjų metų klimato kaitos tikslams pasiekti – ambicinga atsinaujinančios energetikos plėtra“, – sakė jis.

G. Nausėda tikino, jog tikslingos teisėkūros iniciatyvos taip pat gali pagerinti Lietuvos aplinkosaugos kokybę.

„Todėl pateikiau Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie numato privalomą aplinkosauginį priimamų teisės aktų vertinimą. Inicijuotose Viešųjų pirkimų įstatymo pataisose taip pat siūlau įtvirtinti žaliąją viešųjų pirkimų kryptį, įtraukiant ekologinius aspektus į tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Tai būtų savalaikiai žingsniai, formuojant gamtą tausojantį požiūrį valstybės institucijose“, – pabrėžė prezidentas G. Nausėda.

Gitanas Nausėda Seime skaito antrąjį metinį pranešimą / DELFI nuotr.

Kritikos strėlės politikams

Prezidentas G. Nausėda tikino, kad siekdami gerovės mūsų šaliai, turime rūpintis skirtingų valdžios institucijų sąveika ir politinės kultūros puoselėjimu. O viena iš įsisenėjusių „skolų“ yra stiprinti Lietuvos savivaldą.

„Pernelyg ilgai laikėme ją podukros vietoje tiek savo dėmesiu, tiek finansiniais ištekliais. Galiausiai supratome, kad, būdama arčiausiai žmonių, ji gali geriausiai atliepti jų poreikius. Todėl primenu partijų lyderiams, mano kvietimu, pernai Regionų forume pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl savivaldos savarankiškumo stiprinimo. Nepraleiskime progų patvirtinti šį susitarimą realiais darbais“, – ragino šalies vadovas.

Jis sakė tikintis, jog skirtingų institucijų bendradarbiavimo ateityje tik daugės.

„Vis dėlto negaliu nutylėti, kad itin daug energijos buvo ir tebėra eikvojama ne laiku ir ne vietoje. Valstybę ir visuomenę bandoma skaldyti ir skandinti beprasmiuose politinės galios žaidimuose, kurie nedera su atsakingo valdymo principais“, – teigė šalies vadovas.

Kritikos strėlių sulaukė ir „vakarykštė opozicija“.

„Apgailestaudamas turiu priminti ir tai, kad vakarykštė opozicija, anksčiau garsiai palaikiusi kvietimą vykdyti ambicingą viešųjų pirkimų sistemos reformą, šiandien jau kiek galėdama mėgina pakeisti reformos esmę. Toks neatsakingas požiūris mums visiems kainuoja ne tik šimtus milijonų eurų kasmet, bet ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ar ne per daug turime sočiai besipeninčių viešųjų pirkimų dalyvių, kurie šiukštu nieko nenorėtų keisti?“ – klausimą kėlė šalies vadovas.

Jis ragino nebedangstyti virusu „savo politinės valios stokos“.

„Negalime toliau atidėlioti ir pokyčių, kurie sumažintų mokestinių išlygų skaičių ir padidintų biudžeto įplaukas. Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai. Suprantu, kad daug jėgų atiduodame kovodami su pandemijos padariniais, tačiau negalime visą laiką dangstyti virusu savo politinės valios stokos!“ – teigė šalies vadovas.

„Patirtis rodo, kad švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros, kitoms valstybei svarbioms reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras. Ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo 5 valandomis per savaitę. Po metų, kai iš šios tribūnos skaitysiu kitą metinį pranešimą, tas langas jau bus beveik užsivėręs, o daugelis Jūsų gyvens artėjančių rinkimų nuotaikomis“, – sakė jis.

Jis kreipėsi į Seimo ir Vyriausybės narius sakydamas, jog yra „ pasirengęs visomis išgalėmis remti Jūsų idėjas, kurios leis mums žengti į priekį“.

„Nemanau, kad turime laiko ir prabangos skirstytis į Tėvynę mylinčius labiau ar mažiau. Nė vienas mūsų neturime Tėvynės meilės monopolio. Tad prisiminkime savo pareigą ir konstitucinę priesaiką – tarnauti Lietuvai ir jos žmonių gerovei“, – teigė G. Nausėda.

„Demokratija nėra iškalta akmenyje“

G. Nausėda savo metinį pranešimą baigė kreipdamasis į Lietuvos žmones.

„Demokratija nėra iškalta akmenyje. Jai bet kada gali pakenkti vienų ar kitų politinių jėgų galios troškulys. Ją gali išmušti iš pusiausvyros besikaupianti socialinė ir ekonominė įtampa, žmonių nusivylimas teisingumu ir solidarumo stoka visuomenėje. Tačiau demokratija turi didžiulę jėgą atlaikyti patiriamus sunkumus, pažadinti visuomenės energiją ir vesti pirmyn“, – sakė jis.

Šalies vadovas tikino, jog kai Lietuvos Tauta yra atvira permainoms, vieninga ir pasitikinti savimi, nevaržoma politinės cenzūros ir primetamų stereotipų, niekas jos nesustabdys.

„Mes galime ir privalome pasikliauti stiprėjančia, aktyvia ir reiklia pilietine visuomene. Kuri nori ne tik klausyti, bet ir kalbėti. Diskutuoti, ieškoti, lemti sprendimus ir geresnę ateitį“, – teigė G. Nausėda.

„Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią – mūsų visų – Gerovės Lietuvą“, – savo metinį pranešimą baigė šalies vadovas G. Nausėda.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Rekomenduojami video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.