61,4 mln. eurų pelno uždirbusioje „Achemoje“ – darbuotojų streiko nuotaikos. Čia dirbantis darbuotojas skundžiasi, kad įmonėje dėl viršvalandžių per metus įprasta dirbti ne 12, o 13 mėnesių, tačiau mėnesio uždarbis tesiekia šalies vidurkį, vadovybė atsisako pasirašyti kolektyvinę sutartį. Įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas tikina, kad darbuotojų klausomasi, jiems taikoma skaidri ir tarptautine praktika paremta atlyginimų sistema, o įmonė ant permainų slenksčio – reikės šimtų milijonų eurų.
Į „Delfi“ trūkus kantrybei kreipėsi „achemiečiu“ save vadinantis darbuotojas Aloyzas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris patikina įmonės skelbiami uždarbių vidurkiai neatspindi tikrosios situacijos įmonėje.
„Mes neišsikovojame, kad mums skaičiuotų valandinį atlyginimą. Mes dirbame po 13 mėnesių per metus, jei valandas sudėtumėte į normalų darbo grafiką. Mes sakėm, suskaičiuokit ir parodykit visai respublikai mūsų valandinį atlyginimą. Kai tu dirbi 13 mėnesių, o tau pasidalina iš dvylikos, tas vidurkis išauga, paprasta aritmetika“, – po įvykusio nesankcionuoto darbuotojų streiko kalbėjo „achemietis“.
Jis paaiškino, kad darbuotojai dirba pamainose naktimis, savaitgaliais, švenčių dienomis – jei to nebūtų, atlyginimai atrodytų gėdingi. Jis atviriau papasakojo apie darbą „Achemoje“: apie „boso sistemą“, „galimybes tobulėti“.
„Achemos“ vadovų ir darbuotojų nuomonės apie tuos pačius atlyginimus skiriasi.
„AB „Achema“ šiuo metu dirba 1323 darbuotojai, atlyginimų vidurkis įmonėje – 2105 eurų. 2020 m. vidutinis darbininkų darbo užmokestis augo 6 proc. nuo 1712 eurų iki 1819 eurų“, – sako „Achemos“ generalinis direktorius R. Miliauskas.
Su tokiais augimais nesutinka „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė: „Padariau 2019 ir 2020 metų atlyginimų analizę pagal pareigybes. Atlyginimai augo 1-2 procentais. Jeigu mes atmestume tą kiekį viršvalandžių, ką darbuotojai atidirba per metus, tai atlyginimas būtų mažesnis negu kai kuriose prekybos centruose“.
Tačiau ne tik atlyginimai rūpi darbuotojams – jau kurį laiką nuomonės išsiskiria ir dėl kolektyvinio susitarimo, kurio nepavyksta pasiekti.
„Profesinė sąjunga šiuo metu eina teisiniu keliu. Pasibaigus deryboms nesėkmingai, užfiksavus nesutarimus, pereisime į kolektyvinio ginčo reikalavimų stadiją, kas jau bus streiko organizavimo pradžia. Tai iš esmės visi darbdavio veiksmai stumia darbuotojus pradėti svarstyti streiko galimybę“, – patikina B. Daškevičienė.
Profsąjunga: situacija yra labai įtempta
Po įvykusio protesto, panašu, įtampa įmonėje tik dar labiau išaugo.
„Šiuo metu situacija yra labai įtempta. Vadovai ėmėsi tokių drastiškų priemonių, kad profsąjungos atstovų neįleidžia į susirinkimus, neleidžia susitikti su nariais“, – sako „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė B. Daškevičienė.
Ji tvirtina, kad darbuotojai yra nuteikinėjami prieš profesinę sąjungą: „Nuolat jie yra spaudžiami ir raginami išstoti, teikiama klaidinanti informacija. Kadangi į susirinkimus neįleidžia dalyvauti profsąjungos atstovų, tai pati net negaliu pateikti kontrargumentų. Bendrovė stengiasi visiškai nesulaukti kritikos, nesulaukti argumentuotų paaiškinimų, ir kad darbuotojai tokios informacijos negautų“.
Ji baiminasi, kad po darbuotojų protesto, kuris vyko balandžio 20 dieną, stengiamasi su profesine sąjunga susidoroti. Šiuo metu profesinėje sąjungoje dalyvauja apie 40 proc. „Achemos“ darbuotojų, skaičiuoja vadovė.
„Dalis darbuotojų, kurie buvo skatinami stoti iš profsąjungos, pareiškė norą pereiti į konfidencialią narystę, kad darbdavys neturėtų informacijos, jog jie yra nariai, tačiau jie įsipareigoja mokėti nario mokestį tiesiogiai tam, kad ateityje darbdavys negalėtų su jais susidoroti. Šiaip darbuotojas parašo prašymą buhalterijai, kad nuo jo darbo užmokesčio nuskaičiuotų nario mokestį ir pervestų, bet pastarųjų metų įvykiai parodė, kad darbuotojai dažnai susiduria su įvairiais darbdavio taikomais metodais: tai premijų neskyrimu, tai raginimu išstoti iš profsąjungos, tai paaiškinimu, kad esi per daug aktyvus, nesireikšk“, – dėsto B. Daškevičienė.
Balandį teismas už trukdymą profsąjungų veiklai nubaudė kitą „Achemos grupės“ įmonę, UAB „Transchema“.
Kalbėdama apie darbuotojų sąlygas, B. Daškevičienė patikino, kad įmonės nurodomi atlyginimų dydžiai susidaro dėl viršvalandžių.
„Bendrovės mediana yra labai arti vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio. Tai vadinasi, chemijos pramonės įmonėse dirbančių, konkrečiai mūsų bendrovės darbuotojų atlyginimai nieko nesiskiria nuo kitų įmonių vidurkių. Nors reikalavimai labai aukšti, kvalifikacijos reikia daug, pažymėjimų išsilaikyti reikia daug, darbo sąlygos labai sudėtingos dirbant. Jeigu mes atmestume iš viso tą kiekį viršvalandžių, ką darbuotojai atidirba per metus, tai atlyginimas būtų mažesnis negu kai kuriose prekybos centruose“, – tikina profesinės sąjungos vadovė.
Darbuotojams nėra paaiškinama, už ką darbuotojams skiriama, ar neskiriama dalis atlyginimo, siekianti 7 proc., vadinamoji „boso sistema“ – tai priklauso nuo tiesioginio vadovo. Taip pat, anot atstovės, neaišku ir dėl metinio paskatinimo – kodėl vienokio ar kitokio dydžio jie skiriami ar neskiriami.
Ji patikina, kad siekiama kolektyvinės sutarties – tai įsipareigojimas tiek darbdaviui, tiek darbuotojas.
„Vadovybė laikosi nuostatos, kad ką norės, tą ir suteiks darbuotojams – jei norės didinti atlyginimus, didins, jei nenorės – nedidins. Mano nuomone, yra nenoras įsipareigoti“, – sako B. Daškevičienė.
Darbuotojas neigia vadovo teiginius
Savo laiške „achemietis“ Aloyzas pasisakė, ką galvoja apie pagrindinius įmonės vadovo išsakomus teiginius.
„Pasak R. Miliausko, derybose siekta neriboti viršvalandžių, kad norintieji galėtų užsidirbti daugiau, tačiau norint pašalinti abejones dėl viršvalandžių teisėtumo, planuojama įsteigti 11 papildomų etatų gamybos padaliniuose.
Dirbantieji nori uždirbti ne dėka viršvalandžių, o dėka pagrindinio atlyginimo. Iki šio momento didelė dalis darbininkų per metus dirbdavo po 180 val. ir daugiau viršvalandžių. Tokiu atveju „Achemai“ gerai girtis, kad jos darbuotojai daug uždirba. Darbo užmokesčio vidurkio kėlimas už vergovę. Tai achemiečiai ir nori, kad būtų pakeltas pagrindinis darbo užmokestis“, – aiškina „achemietis“.
Jam nesuprantami vadovo teiginiai, esą už darbą mokamas konkurencingas atlygis, kuris pernai vidutiniškai siekė 2105 eurus, ir viršijo šalies vidurkį (1524 Eur).
„Bendrovėje dirbama pamainomis visą parą, švenčių ir poilsio dienomis. Plius mokamos premijos. Bet premija toks daiktas, kad gauni, o gali ir negaut. O jau esam negavę. Tuo metu, kai negavome, galiojo kolektyvinė sutartis. Tai tik dėka tos sutarties galėjome kovoti dėl premijų gražinimo. Pagrindinis atlygis yra mažesnis už šalies vidurkį. Taigi, atlygis auga ne „Achemos“ geranoriškumo dėka, o tik todėl, kad darbdavį įpareigoja įstatymai“, – pyksta darbuotojas.
„Achemos“ profesinei sąjungai reikalaujant pasirašyti kolektyvinę sutartį, vadovas R. Miliauskas nurodo: „Derybų metu išsiskyrė bendrovės ir profesinės sąjungos nuomonė į kolektyvinės sutarties poreikį. Nuo 2019 m. bendrovėje galioja Lojalumo programa, į kurią yra perkeltos visos kolektyvinėje sutartyje galiojusios naudos darbuotojams. Manome, kad tai darbdavio atsakomybė ir didžiausias interesas visiems be išimties darbuotojams suteikti juos tenkinantį atlygį ir sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas.“
Tuo metu „achemiečiai“ galvoja, kad sutartis būtina.
„Patirtis parodė, kad darbdavys, nesant kolektyvinės sutarties, bet kada gali įsakymu atšaukti savo įsipareigojimus. Taip yra jau buvę net esant kolektyviniai sutarčiai, o kai jos nebus darbuotojai liks prie suskilusios geldos. Generalinis direktorius „pabrėžia, jog bendrovė nuolat investuoja į darbo sąlygų gerinimą, saugumą, mokymus, kvalifikacijos kėlimą, suteikia papildomų poilsio dienų mokslams ar laidotuvėms. Ir tai tiesa, kol kas, bet kai kolektyvinės sutarties nėra – geranoriškumas gali bet kuriuo momentu pradingti“, – tvirtina darbuotojas.
Tačiau R. Miliauskas nesutinka: „Iki šiol nėra buvę, kad direktoriaus įsakymu būtų atšauktos papildomos naudos, numatytos Lojalumo programoje“.
Darbuotojai nesankcionuotame proteste įmonės vadovybei siūlė dividendus išsimokėti kuponais. Mat anksčiau, pasak darbuotojo, įmonės darbuotojai jubiliejų ar švenčių proga gaudavo piniginius paskatinimus, o dabar – kuponus pasinaudoti „Achemos“ grupės paslaugomis.
Įmonės vadovas R. Miliauskas paaiškina: „Įmonės darbuotojai jubiliejų ir švenčių proga gauna iki 300 eurų vertės dovanų kuponus, kuriuos gali išleisti „Achemos grupės“ įmonėse pagal savo poreikius: viešbučiuose „Grand SPA Lietuva“ Druskininkuose, „Palangos Vėtra“ Palangoje ar „Old Mills“ Klaipėdoje, arba už savikainą įsigydami trąšų ar kitą produkciją.“
Bet „achemietis“ atsidūsta, kad ne visi gali sau leisti nuvažiuoti į viešbučius ar SPA, o trąšų ar kitokios chemijos taip pat ne visiems reikia.
„Dar gerb. R. Miliauskas sakė, kad už praeitus metus išmokėjo algos dydžio premijas. Taip, tik tos premijos buvo ne algos dydžio, o sutartinio tarifinio atlygio dydžio, kuris gerokai mažesnis už Lietuvos vidurkį.
Jis pastebi, kad po praėjusio streiko įmonės vadovybė rengia susitikimus su darbuotojais, tačiau derybomis tai ne virsta – tiesiog kartojama įmonės pozicija.
Daugiau šia tema
„Kiek girdėjau, šiemet buvo 48 mln. eurų dividendų išsidalinti“, – pyko, kad darbuotojams neskiriamas dėmesys, Aloyzas.
Jo vertinimu, tiesioginio spaudimo išstoti iš profsąjungos nėra, darbuotojai sulaukia užuominų: „Nėra taip sako, kad tu išeik iš profsąjungos. Sako, ką tu ten veiki, ką tu ten pametei, kam tu tuos pinigus moki.“
Paaiškino, kiek uždirba
„Achemietis“ nedrįso atskleisti viešai savo atlyginimo – sutartyje tai draudžiama, o pagal atlyginimo dydį galima atrinkti, kuriame ceche jis dirba.
„Atlyginimą sudaro sutartinis atlyginimas – tas, dėl kurio esame pasirašę. Tada nuo senų laikų „Achemoje“ yra boso sistema – tai teisė cechų administracijai spręsti, kiek tau išmokėti premijos. Išsikovojom, kad mokėjimo sistema keistųsi, tai boso sistema sumažėjo nuo 50 proc. atlyginimo iki dabartinių 7 proc. Cecho viršininkas gali nuo vieno nuimti, duoti kitam, ir kartais būna nepasitenkinimų, už ką man nuėmei – bet niekas nieko nepasako“, – apie vidinę virtuvę pasakojo Aloyzas.
Anot jo, atlyginimams nurėžti konkretūs minimalūs ir maksimalūs rėžiai.
„Tu niekaip neišlipsi. Gali būti geriausias, nuostabiausias. Darbuotojai tikrai skundžiasi – „Achema“ deklaruoja, kad yra vietos tobulėjimui. Gali tu tobulėti kiek nori, bet kišenėje šito nejaučiam“, – pasakoja „achemietis“.
Pamainos trukmė „Achemoje“ sudaro 12 valandų, dirba keturios pamainos slenkančiu grafiku, tad tenka dirbti naktimis, savaitgaliais, per šventes.
„Į įstatymus mes telpame – gaunasi maksimalus 192 valandų skaičius per mėnesį, o minimalus – 168. Net ir 168 valandos yra daugiau, nei įprastu dieniniu grafiku. Per metus pas mus susidaro 180-200 valandų viršvalandžių, tai dar vienas darbo mėnuo“, – pasakoja darbuotojas.
Jis atskleidė, kad įprastai darbininkai, priklausomai nuo cecho ar pareigybės, uždirba apie 1200-1420 sutartinį atlyginimą prieš mokesčius.
„O kur dar pažadai – „Achema“ moka suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestį, VIAP. Visada buvo kalba, kad jei bus nebus tų mokesčių, ar bent sumažins, tada mes jums padidinsim algas. Darbuotojui, kaip sakoma, vėl nieko nuo to nenubyrėjo, liko tik pažadas“, – sako Aloyzas.
Įmonės vadovo žodžius, kad darbuotojų protestas buvo pavienių darbuotojų chuliganiškas elgesys, „achemietis“ šiek tiek pateisina: „bet kokia akcija, piketas, streikas ar kas, turi būti suderinta, nustatytas laikas, žmonių skaičius, priklausomai nuo akcijos tipo. Šiuo atveju niekur nebuvo kreiptasi, ir tai nebuvo nei piketas, nei mes ką uždarėme, tiesiog automobilių pasivažinėjimas su plakatais. Gal yra tame tiesos, kad nelegalu, bet tądien vyko akcininkų susirinkimas, ir pasivažinėjimu siekta parodyti, kad ne viskas čia gerai.“
Kodėl apie jaučiamą neteisybę darbuotojai ėmėsi kalbėti tik dabar?
„Apskritai lietuviai gali rūkomajame, valgomajame ar kokioje uždaroje erdvėje tarp savęs pasišnekėt, pasikeikt, parokuot valdžią. O pabandykit pasiūlyt, kad išeitų prieš Seimą, Vyriausybę ar savo darbdavį – tada negaliu, šiandien vaikas serga. Lietuvis toks yra“, – apibendrino „achemietis“.
„Achemos“ vadovas: atlyginimai auga
„Achemos“ generalinis direktorius R. Miliauskas patikina, kad bendrovėje kasmet peržiūrima darbo užmokesčio sistema siekiant, kad darbuotojams ji būtų suprantama, aiški bei skaidri.
„Achemoje“ yra daug pareigybių, kurios yra suskirstytos į lygius, remiantis tarptautine „Hay Group“ metodika. Šią metodiką naudoja daugelis kompanijų, ypač gamybinių, Lietuvoje. Tiems darbuotojams, kuriems pagal darbo specifiką tenka dirbti viršvalandžius, sumokama pagal Darbo kodekso nuostatas. Siekdami pašalinti bet kokias abejones dėl viršvalandžių, nusprendėme įsteigti dar 11 papildomų etatų gamybiniuose padaliniuose“, – sako R. Miliauskas.
Tačiau bendrovė nepateikė informacijos, koks atlyginimas apibrėžiamas sutartyse, ar kiek darbuotojai uždirba per valandą.
„Darbuotojų algas nuolat didiname – nuo 2017 m. jos jau padidintos 15 proc. Norime patikslinti, kad pastaruosius kelis metus mokesčiai ir kiti mokėjimai valstybei tik auga. Nuo 2017 m. SGD terminalo mokestis, VIAP mokėjimai ir mokestis už apyvartinius taršos leidimus (ATL) išaugo nuo 28,7 mln. eurų iki 36,7 mln. eurų 2020 m. Skaičiuojame, kad 2021 m. šie mokesčiai augs papildomais 15,5 mln. eurų ir sieks jau 52,2 mln. eurų. Matome, kad gamyklos mokėjimai ir toliau didės. Nepaisant to, ir atlyginimai, kaip jau įprasta pastaraisiais metais, darbuotojams taip pat augs“, – paaiškina R. Miliauskas.
Jis patvirtino, kad įmonėje veikia sistema, kurią darbuotojai vadina „boso“ – ji skirta papildomai motyvuoti gerai dirbančius žmones, o geriausiai darbuotojus pažįsta ir darbą įvertinti gali tik tiesioginis vadovas.
„Tokioje gamybinėje įmonėje kaip „Achema“, sudėtinga kaip nors kitaip pastebėti ir įvertinti gerai dirbantį žmogų. Žinoma, kiekviena sistema turi savo pliusus ir minusus, nepaisant to, siekiame, kad geriau dirbantis žmogus būtų geriau atlygintas“, – paaiškina R. Miliauskas.
Jis patikina, kad įmonėje rengiama nauja strategija, kuri apima „Achemos“ modernizavimo, „žaliojo kurso“ projektus, svarbi dalis joje skiriama darbuotojų atlygiui ir geresnėms darbo sąlygoms.
Kodėl nepasirašoma kolektyvinė sutartis?
„Dėl kolektyvinės sutarties derėjomės su profesine sąjunga ir negalėjome priimti visų jos pasiūlymų, ypač tų, kurie diskriminuoja kitus „Achemos“ darbuotojus“, – atsako R. Miliauskas.
Jis patikina, kad darbo niekaip neveikia dalyvavimas profesinėje sąjungoje.
„Profesinė sąjunga įmonėje veikia jau kelis dešimtmečius. Iki šiol priklausymas jai nebuvo priežastimi dėl prastesnio darbuotojo vertinimo. Darbuotojus vertiname tik pagal jų kompetenciją, gebėjimus, tinkamumą atlikti darbus, o ne pagal organizacijas, kurioms jie priklauso. Taip darysime ir ateityje“, – tvirtina R. Miliauskas.
Jis patikina, kad praėjusią savaitę vadovybė susitiko su profesinės sąjungos aktyvu, apimančiu didesnį darbuotojų ratą, kuriame norėta išgirsti platesnę nuomonę, išklausyti kolegas ir išdėstyti savo argumentus.
„Buvo geras ir konstruktyvus susirinkimas. Taip pat šią ir kitą savaitę planuojami susitikimai su padalinių atstovais siekiant išdėstyti savo požiūrį, išklausyti kolektyvą. Jaučiame, jog dėl pandemijos mažėjantis tiesioginis bendravimas neigiamai paveikė visus, todėl turime atrasti papildomų būdų palaikyti glaudesnį „Achemos“ žmonių ryšį“, – aiškina R. Miliauskas.
Jis patikina, kad įmonė sėkme dalinasi ir su „Achemos“ darbuotojais – 2020 m. pabaigoje visiems darbuotojams buvo išmokėta tarifinio atlyginimo dydžio metinė premija, arba 13-as atlyginimas.
„Achemoje“ nuo 2019 metų taikoma Lojalumo programa finansuoja vasaros stovyklas darbuotojų vaikams, padeda jaunoms šeimoms suruošti pirmokus į mokyklą, kasmet draudžia kiekvieną darbuotoją papildomu savanoriškuoju sveikatos draudimu, sveikina jubiliejaus progomis, moka pinigines išmokas artimojo netekties šeimoje ir kitais atvejais. Taip pat įmonė investuoja į darbo sąlygų gerinimą, saugumą, mokymus, kvalifikacijos kėlimą.
Uždirbtą pelną vadina cikliniu – laukia didelės permainos
2020 m. „Achema“ uždirbo 61,4 mln. eurų grynojo pelno, tačiau įmonės vadovas tvirtina, kad azotinių trąšų gamyba yra cikliškas procesas, kai pelningus metus keičia nuostolingi. Jis nepatikslino, kokius dividendus nuspręsta išmokėti akcininkui.
„Štai, pavyzdžiui, 2018 m. įmonė patyrė 28,9 mln. eurų nuostolį. Todėl turime atsidėti dideles sumas sunkesniems metams, kad ir tuomet įmonė tęstų veiklą, išlaikytų darbo vietas. Tam, kad gamykla išliktų konkurencinga ir toliau galėtų sėkmingai dirbti, kasmet ji privalo atsinaujinti ir investuoti dideles sumas, nepriklausomai nuo to, dirba pelningai ar ne“, – tvirtina R. Miliauskas.
Anot jo, iš pelno daromos investicijos į gamybinius įrengimus, kapitaliniai remontai, rūpinamasi darbuotojų sveikata, darbuotojai draudžiami savanoriškuoju sveikatos draudimu, išlaikoma „Achemos“ poliklinika, įgyvendinama Lojalumo programa, mokamai mokesčiai valstybei.
Iš uždirbto pelno taip pat mokamos premijos, dividendai akcininkams, kurie taip pat reikalauja grąžos iš valdyti patikėto turto. Šiuo metu AB „Achema“ turi 1412 akcininkų, įmonės kontrolę turi „Achemos grupė“.
„Šiuo metu „Achema“ stovi ant permainų slenksčio – po daugiau nei pusės šimtmečio atėjo laikas iš esmės atsinaujinti, įdiegti naujus produktus, eiti nauja kryptimi. Gamykla pagrindinį dėmesį skirs CO2 išmetimams mažinti, perėjimui prie „žaliojo kurso“, o šios permainos artimiausią dešimtmetį pareikalaus kelių šimtų milijonų eurų investicijų. Tačiau šių pinigų dar nėra – juos dar turime uždirbti“, – skaičiuoja vadovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
