Iš darbovietės milijoną eurų nugvelbusi ir paskolas už namą išmokėjusi kaunietė: nieko vertingo neįsigijau – Kas vyksta Kaune

Iš darbovietės milijoną eurų nugvelbusi ir paskolas už namą išmokėjusi kaunietė: nieko vertingo neįsigijau

delfi.lt / Dainius Sinkevičius 2021/02/26 10:08
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Sunku patikėti, bet savo darbdavio pasitikėjimą įgavusi vyriausioji buhalterė bendrovės pinigus naudojo lyg savo – sumokėjo paskolą už įsigytą žemės sklypą ir pastatytą namą, taip pat grąžino skolas, nusipirko naują automobilį, o galop ėmė investuoti į savo pačios įkurtą bendrovę.

Ir taip per kelerius metus šiuo metu kitoje bendrovėje apskaitos skyriaus vadove dirbanti kaunietė Agnė Urbonienė pasisavino net milijoną eurų. Nuo jos nukentėjo bendrovė, kurios veikla yra susijusi su spausdintuvų prekyba ir priežiūra bei biuro prekių prekyba.

Kad pinigai jau kuo seniausiai yra išgaravę iš bendrovės sąskaitos, niekas net nepastebėjo – apie tai sužinota tik tuomet, kai vyriausiaja buhaltere dirbusi A. Urbonienė netikėtai, niekam net nepaaiškinusi, pasitraukė iš darbo.

„Iš pradžių A. Urbonienė pateikė prašymą išleisti atostogų – šio prašymo pateikimo aplinkybės buvo visiškai netikėtos, nes prašymą aptikau ant savo darbo stalo, o kai po atostogų vyriausioji buhalterė nepasirodė darbe, su ja bandėme susisiekti, bet tada ji elektroniniu paštu atsiuntė prašymą atleisti iš pareigų“, – per apklausą ikiteisminio tyrimo metu nurodė didelę turtinę žalą patyrusios bendrovės generalinis direktorius.

Anot jo, A. Urbonienės pateiktas prašymas atleisti iš pareigų buvo labai netikėtas, nes ji apie norą pasitraukti iš darbo niekada nebuvo užsiminusi.

„Tačiau ta aplinkybė, kad ji staiga nutraukė darbo sutartį ir net nepasirodė darbe, sukėlė tam tikrų įtarimų“, – neslėpė generalinis direktorius.

Bet, nepaisant to, iš darbo pasitraukusiai buhalterei buvo išmokėtas atlyginimas bei kompensacija už nepanaudotas atostogų dienas. O ir dirbdama bendrovėje A. Urbonienė negalėjo skųstis prastomis sąlygomis – jai buvo mokamas pakankamai didelis atlyginimas, taip pat kas mėnesį ji gaudavo kompensaciją už darbo metu naudojamą asmeninį automobilį bei net automobilio amortizacijos kompensaciją už nuvažiuotus kilometrus, be to, buvo skiriamos įvairios premijos.

Direktoriaus teigimu, netrukus bendrovėje buvo įdarbintos dvi buhalterės, kurios susipažino su įmonės buhalteriniais apskaitos dokumentais, juos įvertino ir dėl kelių pavedimų, padarytų bendrovės tiekėjams, pasidalijo įtarimais dėl buvusios buhalterės atliktų funkcijų, pastarajai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą.

Pinigai / FNTT nuotr.

O juk iki to laiko A. Urboniene buvo visiškai pasitikima – ji vienintelė žinojo bendrovei priklausančių bankų sąskaitų prisijungimo kodus, slaptažodžius, taip pat turėjo generatorius ir bet kada galėjo jais naudotis.

„Tada pradėjome domėtis A. Urbonienės vykdytomis funkcijomis – PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu į bendrovės apskaitą bei jos atliktais bankiniais pavedimais, – sakė nukentėjusios bendrovės vadovas. – Mūsų bendrovė turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas keturiuose bankuose, man dar prieš kurį laiką buvo kilę įtarimų dėl buhalterės pateikiamų balansų, finansinių ataskaitų pateikimo teisingumo, dėl to reikalaudavau buhalterės paaiškinimų. Bet, prisipažinsiu, kadangi ja visiškai pasitikėjau, ši sugebėdavo įtikinti, kad buhalterinė apskaita vedama laikantis visų nustatytų reikalavimų.“

Bet, liudytojo teigimu, atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad nuo 2013 m. iki 2018 m. vasario, kai pasitraukė iš darbo, „A. Urbonienė, piktnaudžiaudama vyriausiosios buhalterės pareigomis ir jai suteiktomis teisėmis įtraukti į apskaitą sąskaitas faktūras, suvesti į banką mokėjimus bei daryti apmokėjimus pagal apskaitoje esančias sąskaitas, neteisėtai pasisavino milijoną eurų.“

Anot jo, tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad A. Urbonienė buvo vienos bendrovės vienintele akcininke ir vadove: „Šios įmonės akcijas ji įsigijo praėjus savaitei po įsidarbinimo mūsų bendrovėje, tačiau galbūt siekdama nuslėpti galimą sąsają su šia įmone, ji Registrų centro juridinių asmenų registrui apie vadovo pasikeitimą pranešė tik beveik po dviejų metų.“

Bendrovės buhalterijos dokumentus peržiūrėjusios naujai įdarbintos buhalterės nustatė, kad A. Urbonienė pervesdavo pinigus ne tik į savo vadovaujamą bendrovę, nurodydama, kad taip dengiamas įsiskolinimas, bet ir į savo nei sutuoktinio sąskaitas.

Kodėl staiga nutarė pasitraukti iš darbovietės, A. Urbonienė nei buvusiems darbdaviams, nei teisėsaugos pareigūnams neaiškino, tačiau prisipažino, kad per jos darbo metus pasikeitė ne vienas vadovas, tačiau visi jie pernelyg pasitikėjo.

„Įmonės vardu buvo atidarytos sąskaitos keturiuose šalies bankuose, naudodamasi turimais banko sąskaitų generatoriais atlikdavau mokėjimus – atsiskaitydavau su įmonės tiekėjais, pervesdavau darbuotojams atlyginimus, – sakė A. Urbonienė. – Bet 2012 m. iš pažįstamo buvau pasiskolinusi 250 tūkstančių litų (apie 72 tūkst. Eur) namo pirkimui, buvau įsipareigojusi grąžinti gautą paskolą per dešimt mėnesių, kas mėnesį turėjau mokėti po 25 tūkst. Lt. Tuo metu mano ir vyro bendros pajamos per mėnesį sudarė apie 4 tūkst. Lt – skolindamasi pinigų namo statyboms tikėjausi, kad vyras, dirbdamas užsienyje, užsidirbs reikalingą sumą paskolai grąžinti, bet jis į užsienį taip ir neišvyko, todėl neturėjau galimybių grąžinti paskolą.“

Pinigai / DELFI nuotr.

Moteris sakė, kad vieną dieną jai kilo mintis paskolą sugrąžinti iš darbdaviui priklausančių pinigų.

„Į savo sąskaitą pervedžiau 250 tūkst. Lt, pinigus išgryninau banke ir grąžinau skolą, – prisipažino A. Urbonienė. – Įmonės vadovai nepastebėjo, todėl kas mėnesį į savo arba į savo vyrui priklausančią banko sąskaitą pervesdavau nuo 12 tūkst. Lt iki 30 tūkst. Lt. Dabar tikslių sumų nurodyti negaliu.“

Apie tai, kad savinasi svetimus pinigus, moters teigimu, esą nežinojo ir jos sutuoktinis: „Jam pasakydavau, kad pervesti pinigai iš įmonės sąskaitos yra mano atlyginimas.“

Nors A. Urbonienė ir sugrąžino paskolą, kurią panaudojo namo statybai, tačiau reikėjo jį įrengti, todėl vyriausioji buhalterė iš vieno pažįstamo vėl pasiskolino daugiau kaip 100 tūkst. Eur. Šią skolą taip pat grąžino iš savo darbdaviui priklausančių pinigų – niekas ilgą laiką nepastebėjo.

Svetimas banko sąskaitas lyg savo tvarkiusi buhalterė neslėpė, kad dideles pinigų sumas taip pervesdavo į savo įsigytos ir vadovaujamos bendrovės sąskaitą.

Kad pasisavino svetimą milijoną, A. Urbonienė pripažino, tačiau tikino, jog už šiuos pinigus taip ir nieko ypatingo neįsigijo.

„Grąžinau paskolą, nusipirkau žemės sklypą, įrengiau namą, pirkau buitinę techniką, baldus, maistą, drabužius sau ir savo šeimai, taip pat išmokėjau lizingu įsigytą automobilį „Volkswagen Passat“ – daugiau jokių vertingų ir prabangių daiktų nepirkau“, – A. Urbonienė sakė, kad pasisavintus pinigus išleido savo reikmėms ir šiuo metu jokių santaupų neturi.

„Savindamasi savo darbdavio pinigus sąmoningai neskaičiavau pasisavintų pinigų sumos, nes supratau, kad vis tiek kada nors įmonės vadovai pamatys, jog buvo pasisavintos lėšos ir jas man reikės grąžinti“, – kalbėjo atsakomybėn patraukta buhalterė.

Neįtikėtina, bet tuo metu, kai teisėsaugos pareigūnai aiškinosi, kokią tiksliai sumą buhalterė pasisavino iš buvusio darbdavio, tuo metu savo įsigytai bendrovei vadovavusi A. Urbonienė ir toliau darė nusikaltimus – suklastojusi savo vadovaujamos bendrovės dokumentus ji pasirašė faktoringo sutartį, pagal kurią kita bendrovė turėjo pervesti daugiau kaip 11 tūkst. Eur. Bet nepervedė – verslininkai gavo informacijos, kad dokumentai yra suklastoti ir apie tai pranešė teisėsaugos pareigūnams.

Vėliau A. Urbonienės bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas ją pripažino kalta, bet atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo metu jos vadovaujama bendrovė buvo nuteista, jai buvo nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 7 tūkst. Eur baudą.

Tuo metu bylą, kurioje A. Urbonienė iš savo darbdavio pasisavino milijoną eurų, išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nutarė buhalterę įkalinti – skyrė laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams. Šios bausmės vykdymą teismas iš dalies atidėjo – po nuosprendžio įsiteisėjimo nurodė pusę bausmės atlikti įkalinimo įstaigoje. Be to, teismas jai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nurodė iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos buvusiam darbdaviui sumokėti milijoną eurų.

Panevėžio pataisos namai / DELFI nuotr.

Supratusi, kad bus įkalinta, A. Urbonienė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė ne tik panaikinti laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, bet ir leisti toliau dirbti buhaltere. Ji taip pat įsitikinusi, kad neįmanoma per dvejus metus atlyginti padarytos žalos.

„Atlikdama man paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį, aš prarasiu darbą, o vėliau bus sunku susirasti gerai apmokamą darbą, iš kurio atlyginimo galėčiau išlaikyti ir auginti savo nepilnamečius vaikus bei atlyginti milijono vertės priteistą turtinę žalą, – teigė A. Urbonienė. – Nusikalstamas veikas padariau dirbdama vyr. buhalterės pareigose, todėl, mano nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė, kuri geriausiai padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, galėtų būti tik teisės dirbti buhalterės darbą atėmimas.“

Apeliacinės instancijos teismo teisėjai pritarė A. Urbonienės skunde nurodytiems teiginiams ir pirmosios instancijos nuosprendį pakeitė – iš dalies atidėtos bausmės vykdymą ir nustatytos po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti vienerių metų mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalį sutrumpino iki šešių mėnesių. Be to, teisėjai nutarė, kad per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistoji privalės buvusiam darbdaviui atlyginti dalį – 250 tūkst. Eur – padarytos turtinės žalos.

„Teisėjų kolegija pritaria skunde išdėstytiems argumentams ir mano, kad šiuo atveju A. Urbonienei tikslinga nustatyti įstatyme numatytą minimalų nedelsiant skirtinos atlikti laisvės atėmimo bausmės terminą, – pažymėjo teismas. – Nuteistosios izoliavimas nuo visuomenės, šeimos, vaikų, turi sukurti pasekmes kaltininkei, kad ji realiai įvertintų padarytą nusikalstamą veiką ir žalą, bei ateityje darytų tinkamas išvadas.

Atidėjus minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, kolegijos nuomone, šie tikslai bus pasiekti, išlaikant proporciją tarp nubaudimo ir prevencijos, atgrasant ateity daryti naujas nusikalstamas veikas, nesuardant nuteistosios socialinių ryšių su šeima, nepilnamečiais vaikais, nenutraukiant ilgam laikui darbinių santykių.“

Teismas / Teismai.lt nuotr.

Pakeistame nuosprendyje teisėjai taip pat pripažino, kad nėra realu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti priteistą milijoną, todėl nurodė šiuo laikotarpiu sumokėti bent dalį žalos atlyginimo.

„Nuteistoji padarė labai didelę turtinę žalą bendrovei, kurioje dirbo, jos neteisėta veika buvo aiškiai apibrėžta, tikslinė, nukreipta į pinigų gavimą iš įmonės, kuri darbo santykių pagrindu jai buvo patikėjusi bendrovės pinigines lėšas, – nurodė teisėjos Ernestos Montvidienės pirmininkaujama kolegija. – Iš byloje esančių duomenų, pačios nuteistosios A. Urbonienės paaiškinimų teisme matyti, kad ji pinigus savinosi asmeninėms reikmėms, savo norų tenkinimui: gyvenamojo namo statyboms, automobilio pirkimui, žemės sklypų pirkimui ir t. t., todėl paskirtas turtinės žalos atlyginimas yra tinkamiausia baudžiamojo poveikio priemonė, jos vykdymas, kolegijos nuomone, turės didžiausią poveikį nuteistajai.“

Pasak teisėjų, baudžiamojo poveikio priemonė turi paskirtį ir tikslą – įpareigoti kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusiojo teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA