Rusijos ambasada Lietuvoje pirmadienį aršiai sureagavo į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės išsakytą nuomonę apie rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“.
Penktadienį I. Šimonytė griežtai pasisakė apie „Sputnik V“, pareiškusi, kad vakciną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti.
„Jie sako, kad „Sputnik V“ yra gera vakcina, tačiau Putinas jos nenori naudoti Rusijos gyventojams gydyti – jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė I. Šimonytė.
„Tai nėra nei naujienos, nei kas nors gero žmonijai“, – pridūrė ji.
Rusijos ambasada pavadino tai dezinformacija ir tvirtino, neva rusiška vakcina yra „pripažinta tarptautiniu lygiu.“
„Nepaisant dezinformacijos bangos ir panašių nepagrįstų teiginių visais vakcinos kūrimo ir naudojimo etapais, „Sputnik V“ duomenys, pripažinti tarptautiniu lygiu, kalba patys už save. Rusijoje jau vyksta masinė vakcinacija. O Lietuvoje?“, – rašoma ambasados „Twitter“ paskyroje.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu penktadienį pareiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES. Jis taip pat „Sputnik V“ vakciną pavadino „gera žinia žmonijai“.
Penktadienį I. Šimonytė teigė, kad Lietuva neplanuoja įsigyti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, nes jos nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra.
„Ne, neplanuojame, nes ši vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra – ELTA) tikrai nėra vertinusi jos“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Prezidentūra: neužbėkime įvykiams už akių
Prezidentūra ragina neskubėti dėl klausimo, ar Lietuva turėtų „Sputnik V“ skiepus naudoti ateityje. Pasak prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, kol Europos vaistų agentūra nepateikė išvados dėl rusiškosios vakcinos, įvykiams už akių užbėgti nereikėtų.
„Tikrai nereikia užbėgti įvykiams už akių – palaukime Europos medicinos agentūros sprendimo, o tada kiekviena valstybė priima individualų sprendimą, atsižvelgiant į visus aspektus: ar įsigyti vieno gamintojo vakciną, ar to nedaryti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
Patarėjo teigimu, strateginis Lietuvos tikslas – dar vasarą įgyti kolektyvinį imunitetą.
„Strateginis tikslas yra vasarą įgyti kolektyvinį imunitetą– tai reiškia turėti pakankamai saugių ir efektyvių vakcinų, kad galėtume užtikrinti mūsų šalies gyventojų kolektyvinį imunitetą. Šiuo metu dedamos visos pastangos, kad iš dabartinių tiekėjų – „Pfizer“, „Moderna“ – kiekiai augtų. Ir jie vasario mėnesį augs pakankamai nuosekliai. Vasario mėnesį sulauksime beveik 60 tūkst. vakcinų iš „AstraZeneca“.
Tad vakcinavimo tempai turės paspartėti. Be abejo, žiūrime ir į ketvirtąjį gamintoją – „Johnson & Johnson“, kuris taip pat bus autorizuojamas Europoje ir užtikrins papildomą vakcinų tiekimą. Čia yra šiuo metu didžiausias dėmesys“, – teigė S. Krėpšta, pridurdamas, kad dėl kitų gamintojų, tarp jų ir rusiškos vakcinos, reikėtų spręsti po to, kai vakcinas įvertins europinės agentūros.
„Į papildomus gamintojus – ar tai Rusijos gamintojas, ar visi kiti gamintojai – yra numatyta aiški tvarka. Pirmiausia vakcinos saugumą vertina agentūros, o tada kiekviena nacionalinė valstybė priima sprendimą, ar ją reikia įsigyti, ar nereikia. Dėl šios vakcinos („Sputnik V“ – ELTA) tai yra ne šios dienos klausimas“, – apibendrino S. Krėpšta.
