Astravo atominę elektrinę atidaręs A. Lukašenka kreipėsi į Lietuvą: gyvenkime draugiškai – Kas vyksta Kaune

Astravo atominę elektrinę atidaręs A. Lukašenka kreipėsi į Lietuvą: gyvenkime draugiškai

BNS 2020/11/07 18:14
DELFI, Internetinio archyvo nuotr. / „Kas vyksta Kaune“ montažas

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį atidarydamas Astravo atominę elektrinę pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti su Lenkija ir Lietuva, ragindamas šių šalių lyderius grįžti prie dialogo.

„Norėčiau dar kartą kreiptis į Lietuvos lyderius iš šios aikštelės, Baltarusijos AE: gyvenkime draugiškai. Dirbkime kartu“, – pabrėžė jis, sakydamas kalbą jėgainės kolektyvui ir statytojams; jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Anot A. Lukašenkos, baltarusiai ir lietuviai anksčiau „normaliai“ gyveno kartu – tiek kadaise egzistavusioje vienoje valstybėje, tiek „iki šiol“.

„Ne, lygioje vietoje įlindo į mūsų daržą. Na, gerai, jei supratote, kad klydote, palikite mūsų daržą, dirbkime kartu: jūs savo darže, mes – savame. Gaminkime elektrą, ją parduokime, keiskimės elektra. Gyvenkime normaliai! Esame kaimynai, o kaimynų nesirenkama“, – pareiškė jis.

Su tokiu pat raginimu A. Lukašenka kreipėsi ir į Varšuvą.

„Nieko jums nepavyks padaryti. Nesiklaupsime. Atsakysime, ir aš jau sakiau: net jei liksime vieni aplinkoje, atsakysime. Manau, kad jie tai suprato. Dirbkime kartu, esame pasirengę atvirai bendradarbiauti“, – pareiškė jis.

Astravo jėgainė atidaroma Baltarusijoje tvyrant didelei įtampai po rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų. Opozicija ir Vakarų demokratijos, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją šiuos rinkimus laiko suklastotais. Europos Sąjunga, JAV ir kai kurios kitos šalys paskelbė Minsko režimui sankcijų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš savo piliečius.

Šalyje jau beveik trys mėnesiai vyksta masinės demonstracijos, per kurias 66 metų A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų, raginamas atsistatydinti. Taip pat reikalaujama, kad būtų paleisti politiniai kaliniai ir būtų surengti nauji rinkimai.

Be to, Astravo AE projektas išprovokavo jau kelerius metus besitęsiantį politinį konfliktą tarp Baltarusijos ir Lietuvos, laikančios šią elektrinę nesaugia ir raginančios pasaulio bendriją spausti A. Lukašenką, kad jos statybos būtų sustabdytos.

Atominei elektrinei pradėjus gaminti elektros energiją, Lietuva iš karto nutraukė elektros prekybą su Baltarusija. Tačiau fiziškai elektra toliau tekės į Baltijos šalių rinką, nes ji yra deficitinė.

Lietuvai kol kas nepatvirtino vieningos trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Latvija žadėjo nuo lapkričio 5 dienos pradėti prekiauti su Rusija per bendrą jungtį.

Trečiadienį išsiųstoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) protesto notoje Minskui smerkiami Baltarusijos veiksmai, keliantys branduolines ir aplinkosaugos grėsmes ne tik Baltarusijai ar Lietuvai, bet ir visai Europai.

Vilnius paragino Baltarusiją sustabdyti tolesnę atominės elektrinės veiklą, kol nebus įgyvendinti aukščiausi branduolinės saugos standartai ir aplinkosaugos reikalavimai.

Notoje taip pat primenama, kad Astravo AE pažeidžia tarptautines Espo bei Orhuso konvencijas, liko neįgyvendintos Europos Sąjungos atsparumo testų proceso metu pateiktos rekomendacijos.

Tuo metu Minskas nuolat pabrėždavo, kad Astravo elektrinė padės sumažinti iš Rusijos importuojamų iškastinių energetikos išteklių – naftos ir dujų – kiekius. Prognozuojama, kad atominei jėgainei pradėjus veikti visa galia Baltarusija sumažins rusiškų dujų vartojimą 5 mlrd. kub. metrų per metus; tai sudaro apie ketvirtadalį viso metinio dujų importo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT