Sumažintos Kauno medikams ir D. Gineikaitei už piktnaudžiavimą skirtos baudos – Kas vyksta Kaune

Sumažintos Kauno medikams ir D. Gineikaitei už piktnaudžiavimą skirtos baudos

BNS 2020/10/14 16:02
R.Tenio nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį paskelbė sumažinęs dėl piktnaudžiavimo nuteistai buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovei Daivai Gineikaitei apeliacinės instancijos teismo skirtą baudą.

Galutiniu ir neskundžiamu LAT sprendimu D. Gineikaitei buvo skirta 9 415 eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas jai buvo skyręs 20,7 tūkst. eurų baudą, apeliacinėje instancijoje ji buvo sumažinta iki 13,2 tūkst. eurų.

LAT taip pat panaikino buvusiai NŽT vadovei skirtą baudžiamąją priemonę – trejus metus būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Kaip pranešė bylą nagrinėjęs teisėjas Pranas Kuconis, kitiems byloje nuteistiems asmenims – buvusiam tuometinės Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, buvusiam jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui ir šios ligoninės gydytojui Artūrui Šulniui – skirtos baudos taip pat buvo sumažintos, o šios ligoninės slaugytoja S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista.

G. Abeciūnui skirta 13,1 tūkst. eurų bauda buvo sumažinta iki 11 298 eurų, K. Grigoniui skirta 11,2 tūkst. eurų bauda – iki 7 532 eurų, o A. Šulniui skirta 6,4 tūkst. eurų bauda – iki 1 883 eurų.

S. Skersienei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda buvo panaikinta.

P. Kuconio teigimu, iš viso byloje buvo gauti penki kasaciniai skundai, kuriuose buvo keliama daug teisės taikymo klausimų.

„Dalis kasaciniuose skunduose keliamų klausimų palikti nenagrinėti, nes jie neatitiko Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų keliamų kasaciniams pagrindams, dalis kasacinių skundų yra atmesti (…) tačiau trys kasaciniuose skunduose iškelti teiginiai pasitvirtino ir tiek pirmosios instancijos, tiek Kauno apygardos teismo nuosprendis LAT nutartimi yra pakeisti“, – sakė LAT teisėjas.

D.Gineikaitė teisme Kaune papasakojo, ko ir kada gėrė 14 nuotr.

Baudė dukart už tą patį nusikaltimą

Pirmasis iš šių teiginių yra susijęs su draudimu antrą kartą bausti už tą pačią veiką, kuris, LAT vertinimu, šioje byloje buvo pažeistas.

„Šiuos pažeidimus nagrinėjo, analizavo Kauno apylinkės bei apygardos teismai, iš tiesų jie pripažino tą pažeidimą, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam pažeidimui taisyti“, – teigė P. Kuconis.

Anot teisėjo, ikiteisminis tyrimas iš pat pradžių buvo pradėtas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, tačiau tiriant nusikaltimą nustatyta, kad dokumentai nebuvo klastoti, tad ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas.

Tyrimui vadovavęs prokuroras tuomet inicijavo administracinį procesą dėl duomenų ar įrodymo klastojimo administracinėje byloje, tuo pačiu metu ir toliau vyko ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pareigomis.

„Susidarė situacija, kad dėl tos pačios veikos vyko administracinis procesas ir dalis nuteistųjų buvo nubausti administracinėmis baudomis, daliai procesas buvo nutrauktas, o paraleliai vyko baudžiamasis procesas už piktnaudžiavimą tarnyba“, – pasakojo teisėjas.

Administracinėje byloje D. Gineikaitės ir ligoninės vadovų atžvilgiu procesas buvo nutrauktas, o A. Šulnys ir S. Skersienė buvo nubausti baudomis.

„Vieni ir tie patys veiksmai įgavo dvigubą teisinį vertinimą.Viena vertus – administracinis nusižengimas, kita vertus – baudžiamasis nusikaltimas. Na, o tokį dvigubą persekiojimą draudžia tiek mūsų Konstitucija, tiek konvencija, tiek gana gausi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu“, – teigė P. Kuconis.

S. Skersienė iš pradžių apklausta liudytoja

Slaugytoja dirbusi S. Skersienė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista būtent dėl šio principo pažeidimo ir dėl to, kad pirmą kartą byloje, kurioje ji buvo pripažinta kalta, teisėsauga ją apklausė kaip liudytoją.

„Nors slaugytoja, kai ji buvo apklausiama liudytoja, jai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų apie save, bet čia pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus“, – sakė teisėjas.

P. Kuconis pabrėžė, kad versti žmogų duoti parodymus prieš save draudžia tiek Konstitucija, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas.

Apklausti nauji liudytojai: D. Gineikaitė prašė nuslėpti avariją 20 nuotr.

Anot jo, D. Gineikaitei pirmosios instancijos teismo skirtas draudimas užimti vadovaujančias pareigas turėjo būti panaikintas jau apeliacinės instancijos teismo, kuris nustatė, kad nusikaltimą ji padarė veikdama kaip privatus asmuo ir išteisino dėl veikos padarytos vykdant pareigas.

„Šita baudžiamojo poveikio priemonė panaikinta todėl, kad čia yra apeliacinės instancijos teismo klaida“, – teigė teisėjas.

D. Gineikaitė ir tuometiniai ligoninės vadovai bei jos medikai nuteisti dėl piktnaudžiavimo, kai 2015 metais po avarijos buvo suklastotas D. Gineikaitės kraujo mėginys, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

Tuometinei NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją vėliau pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.

Ligoninėje buvo paimti du jos kraujo mėginiai, antrasis – kitą dieną, o slaugytoja juos sukeitė.

A. Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o S. Skersienė sakė pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės teisme nepripažino visiškai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT