Išrinkti įtakingiausi šalies politikai: ekspertų ir visuomenės nuomonė išsiskyrė

DELFI nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jau šeštus metus iš eilės „Delfi“, pradėdamas nuo politikų sąrašo, startuoja su projektu Lietuvos įtakingiausieji. Šis unikalus tyrimas padeda suprasti, kokios asmenybės daro didžiausią įtaką mūsų valstybei ir visuomenei. Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.

Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.

Ekspertai išskyrė premjero įtaką

2020 metai buvo ypač įtempti – metus pažymėjo „Grigeo Klaipėda“ skandalas, kova su koronaviruso pandemija, artėjančių Seimo rinkimų kontekstas, Astravo atominės elektrinės atsidarymo perspektyva. Šių metų įtakingiausiais politikais tapo tie, kuriems teko atsakomybė reaguoti į krizes ir telkti visuomenę.

Kalbant apie elito balsus, įtakingiausiu politiku šiemet tapo premjeras Saulius Skvernelis, pernai apklausoje buvęs trečias. Antroje vietoje liko valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Prezidentas Gitanas Nausėda per metus pakilo viena pozicija aukščiau – į trečią vietą.

Ketvirtoje, penktoje ir šeštoje vietoje – buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis, Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Iš karto po jų – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė bei partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Pernai pirmajame trejetuke, pagal šią apklausą, buvo D. Grybauskaitė, R. Karbauskis ir S. Skvernelis.

Gintaras Sarafinas / DELFI nuotr.

Vadinamosios elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jam rezultatai buvo gana netikėti.

„Po šito karantino, kai visose žiniasklaidos priemonėse šmėžavo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, laikas nuo laiko – finansų ministras Vilius Šapoka, galvojau, kad jie dar aukščiau pakils. Tačiau apklausa buvo atliekama jau vasarą, ir žmonės manė, kad yra ir įtakingesnių žmonių už pirmuosius žaidėjus pandemijos atveju“, – sakė G. Sarafinas.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius pasakojo, kad buvo įdomu tai, kad vykdant apklausą, buvo pastebima lygiavertė kova tarp trijų politikų – prezidento G. Nausėdos, V. Landsbergio ir D. Grybauskaitės.

„Ta kova buvo tokia apylygė, kad dažnai į priekį išsiverždavo tai vienas, tai kitas. Tas yra keistoka, žinant, kad vienas yra dabartinis prezidentas, kitas – buvęs, o trečias politikoje reiškiasi dažniausiai per šventes“, – pastebėjo G. Sarafinas.

Jis taip pat pastebėjo, kad ankstesniais metais (galbūt dėl pernai vykusių savivaldos rinkimų) aukščiau buvo pakilę įvairių miestų merai.

„Šiemet juos nustūmė centrinės valdžios atstovai. Kauno, Klaipėdos merai krito žemyn, jau nekalbant apie Panevėžio merą, kuris gavo 0 balsų. Regionai žmonėms po savivaldos rinkimų yra nelabai įdomūs. Dabar visi yra susitelkę ir mąsto apie Seimo rinkimus“, – sakė G. Sarafinas.

Visuomenės nuomone, įtakingiausias – prezidentas

Visuomenė įtakingiausiu politiku antrus metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 45 proc. respondentų balsų.

Antroje vietoje atsidūrė S. Skvernelis su 37,2 proc. respondentų balsų, trečioje – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, kurį prie įtakingiausių politikų priskyrė 30,2 proc. apklaustųjų.

Ignas Zokas / DELFI nuotr.

„A. Verygos pozicija yra logiška ir susijusi su COVID-19 situacijos valdymu. Kas gi dar gali Lietuvoje visiems uždėti kaukes?“, – pusiau juokais klausė apklausą atlikusių „Spinter“ tyrimų vadovas, sociologas Ignas Zokas.

V. Adamkus, pagal visuomenės nuomonės apklausą, tarp įtakingiausių šiemet yra ketvirtas. Penktoje vietoje – R. Karbauskis, šeštoje – kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.

Įdomu, kad, pagal visuomenės nuomonės apklausą, turint mintyje paklaidą, iš esmės susilygino Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergio įtakos vertinimai. Devintoje vietoje buvo I. Šimonytė.

Dešimtuką užbaigia Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Pernai, pagal visuomenės apklausą, pirmajame trejetuke buvo G. Nausėda, D. Grybauskaitė ir V. Adamkus.

S. Skvernelis: žmonės vertina darbus

Premjero nuomone, apklausos rezultatai rodo, jog žmonės pastebi ir vertina konkrečius darbus jų pačių bei valstybės labui, o ne viešųjų ryšių akcijas ar tuščias kalbas.

Saulius Skvernelis / DELFI nuotr.

„Turbūt labiausiai tai pasimatė Lietuvai susidūrus su iki šiol neregėto masto krize, kurią sukėlė koronaviruso pandemija. Vyriausybės veiksmai ir visuomenės pagalba bei sąmoningumas lėmė, kad Lietuvai pavyko tikrai neblogai susitvarkyti, tai pastebi ir tarptautiniai ekspertai. Toks visuomenės požiūris ir vertinimas džiugina dar ir todėl, kad egzistuoja nepaisant pastaraisiais metais premjero atžvilgiu aktyviai skleidžiamos dezinformacijos, melo ar net šmeižto“, – tokią Vyriausybės vadovo poziciją perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

A. Veryga: man tai didelis netikėtumas

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakė, kad jam toks aukštas įvertinimas buvo netikėtumas.

„Tai man pačiam didelis netikėtumas, ypatingai žinant, kaip aš buvau vertinamas anksčiau. Manau, kad tai yra įvertinimas ne tik mano, bet kiek visos Vyriausybės ir jos komandos, kuri labai sudėtingai ir sunkiai dirbo visą šitą situaciją. Matyt, kad gyventojai tą ir vertina, suasmenindami mane“, – teigė A. Veryga.

Ministras sakė, kad žmogiškai džiaugiasi įvertinimu.

„Visuomet smagu būti gerai vertinamam. O asmeniškai tai man dabar labai svarbu yra nesusireikšminti ir nepasikelti į puikybę, suprasti, kad viskas yra laikina“, – kalbėjo A. Veryga.

Paklaustas apie tai, kokius pokyčius norėtų inicijuoti, pasinaudodamas savo įtaka, ministras buvo realistas – didelių pokyčių likus tiek laiko iki rinkimų, jau nepadarysi.

„Jau sudėtinga visą įgyvendinti. Jeigu tas pasitikėjimas išliktų, jeigu taip įvyktų, (…) tai tikrai labai daug darbų laukia. Jei pasitikėtų manimi kaip sveikatos srities politiku, specialistu, tikrai yra labai daug dalykų, kuriuos norėtųsi pasiūlyti Lietuvai, pokyčiams, bet kaip bus, pamatysime“, – sakė A. Veryga.

V. Landsbergis: negalvoju apie savo įtaką

Pastaruoju metu daugiausiai kovos prieš Astravo AE priešakinėse linijose matomas TS-LKD patriarchas Vytautas Landsbergis sakė visai negalvojąs apie savo įtaką.

Vytautas Landsbergis / DELFI nuotr.

„Aš galvoju, kas žmonėms darosi, kur tie žmonės eina ir kas iš jų bus. Astravas yra viena iš labai konkrečių padėčių, kuri tiesiogiai gresia mūsų gyvybei. Galbūt žmonės gali bent šiuo atveju pradėti atsakingai galvoti apie savo šiandieną, ką jie daro, kaip jie dalyvauja“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Politiko supratimu, didžiausia problema yra visuomenės abejingumas.

„Apie tai prieš keletą metų prabilo ir iki šiol neišgirstas popiežius Pranciškus – abejingumas yra didžiulė nuodėmė“, – sakė V. Landsbergis.

Jis pabrėžė kiekvieno žmogaus atsakomybę ir galimybę tvarkytis su jį supančio pasaulio iššūkiais.

„Kiekvienas žmogus yra ne bejėgis tvarkytis su savo Astravu. Kiekvienas savyje nešiojasi kokį nors bjaurų Astravą, ten reikia ir tvarkytis. O jeigu dar yra Astravas, kuris gresia mums visiems, yra Lietuvos pavojus, tai galbūt mes ir jį pamatysime“, – svarstė V. Landsbergis.

Gyventojų ir ekspertų požiūrių kampas skiriasi

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė nesureikšmino G. Nausėdos skirtumo pagal visuomenės ir pagal ekspertų nuomonę. Prezidentas visuomenės nuomonės apklausoje pirmas, o pagal ekspertų, elito apklausos, vertinimą – trečioje vietoje.

„Tikriausiai čia labai didelio skirtumo nėra, nes ar tai būtų pirma, ar trečia vietos, vis tiek galima sakyti, kad jos yra prizinės. Bet tą skirtumą tikriausiai galima paaiškinti politinio gyvenimo sampratų skirtumu. Ekspertai, į šitą anketą atsakinėdami ir tikriausiai bendrai į politiką ir įtaką politikoje žiūri per politinį procesą ir asmens svorį sprendimų priėmime. (…)

O gyventojai galvoja daugiau apie politinį gyvenimą kaip tokį – ne tiek apie politinį procesą, bet apie politinį gyvenimą, kuriame yra vertybės, autoritetas, įtaka, valstybingumo atspindžiai. Tai yra platesnė samprata, susijusi ne tik su sprendimais, kurie yra čia ir dabar, bet ir su valstybės tapatybe ir įvaizdžiu“, – aiškino I. Matonytė.

Pasak ekspertės, dėl to visuomenės nuomonės apklausoje aukštai matome ir ankstesnius šalies vadovus.

„Teisingesnis atsakymas į tą klausimą yra ekspertų, nes klausimu klausiama apie sprendimų priėmimą ir politinį gyvenimą šiais metais, o ne bendrai – kaip gyventojai kalba apie politinį gyvenimą“, – sakė I. Matonytė.

Irmina Matonytė / DELFI nuotr.

A. Verygos aukšta pozicija – koronaviruso aktualijų atspindys

Specialistės nestebina premjero buvimas aukštoje pozicijoje, didesnė intriga – dėl sveikatos apsaugos ministro.

„Tai yra susiję ne tik su laiko aktualijomis, bet ir instituciniu dizainu, valstybės sąranga. S. Skvernelis ir praėjusiais metais buvo aukštai. Intriga yra dėl sveikatos apsaugos ministro, ekstremalios situacijos operacijų vadovo. A. Verygos buvimas aukštoje pozicijoje rodo tai, kad šitie reitingai abiejose grupėse atspindi COVID-19 aktualijas“, – sakė I. Matonytė.

Opozicijos vaizdinys susitelkęs apie vieną partiją

TS-LKD atstovų I. Šimonytės ir G. Landsbergio pozicijas specialistė vertino kaip aukštas.

„I. Šimonytės ir G. Landsbergio pozicijos yra gana aukštos, nors jie yra opozicijoje. Atpažinkime, kad tai yra koalicinė Vyriausybė, ir pagal tokį brėžinį užsienietis ekspertas tikėtųsi aukštai pozicijose rasti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos žmogų, pavyzdžiui, Gediminą Kirkilą, arba Jaroslavą Narkevičių iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos. Jų aukštai nematome“, – atkreipė dėmesį I. Matonytė.

Kartu ekspertė pastebėjo, kad iš opozicijos tik konservatorių atstovai matomi aukštesnėse pozicijose.

„Čia labai daug komentuoti nereikia, konservatorių partija yra išskirtinė, išsauganti ir nešanti valstybingumo geną. Tai yra gerasis paradoksas, kad opozicija yra gana aukštai, tai yra demokratiškumo išraiška. Jie sugeba kaišioti pagalius į ratus ir būti matomi. Jiems tiek visuomenė, tiek ekspertai mato vietą, prasmę ir pripažįsta jų svorį.

Tačiau opozicija yra ne tik konservatoriai. Turėtume matyti ir, pavyzdžiui, socialdemokratus, nes jie irgi turėtų būti kandūs. Tačiau mūsų vaizdiniuose opozicija yra pastatyta ant vienos partijos. Socialdemokratai, jeigu jie analizuos šituos reitingus, matys, kad jie nesugeba paimti į savo rankas tos nišos, kurią galėtų užimti kaip opozicija, ypač diskusijose apie gerovės valstybę, galimas mokesčių reformas“, – pažymėjo I. Matonytė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

51 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

VMI siunčia svarbią žinią Kauno apskrities gyventojams

Automobilius pačioje Kauno širdyje statyti galima pigiau ir patogiau (foto, video)

Dvi kandidatės į Seimą šilainiškiams - vienas ir tas pats asmuo

Vogtas išmanusis laikrodis vyrų nematomais nepavertė: pareigūnai prašo pagalbos

Su E. Macronu Rukloje šiltai atsisveikinęs G. Nausėda: šis vizitas buvo labai svarbus

Kaune išmatų kibirą žmogui ant galvos išvertęs pilietis išgirdo teismo sprendimą

Pasaulis be žiniasklaidos: ar įmanomas toks scenarijus?

Koronavirusas nustatytas Kaune paskaitą vedusiam dėstytojui: izoliuotis privalo 28 studentai

Netoli Kauno susidūrimo metu nukentėjo motociklo vairuotojas

Seime bus svarstoma idėja įpareigoti informuoti vairuotojus apie „trikojus“