Vilniaus gatvėje ryškėja naujo „Marijos radijo“ pastato kontūrai

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Beveik prieš trejus metus prasidėjusios „Marijos radijo“ būstinės Vilniaus gatvėje statybos eina į pabaigą. Iš esmės čia beliko vidaus įrengimo darbai, nors kada įsikels į naująsias patalpas katalikiškos radijo stoties atstovai dar nežino. Tuo metu socialiniuose tinkluose aktyviai reiškiasi manantieji, kad modernus pastatas darko senąją Kauno miesto dalį.

Statybas pristabdė karantinas

„Marijos radijo“ programų vadovas, kunigas Saulius Bužauskas portalo žurnalistams nurodė, kad daugiausia šiuo metu likę vidaus įrengimo darbų: vedami inžineriniai tinklai, ruošiama technika transliacijoms, o statinio išorinė dalis iš esmės baigta.

„Pastato statybas šiek tiek gaišina karantinas, kol kas tiksliai nežinoma, kada jis bus visiškai baigtas. Viena yra anksčiau nurodytas terminas, tačiau dabartinė situacija į planus įneša tam tikrų korekcijų“, – teigė S. Bužauskas.

„Kas vyksta Kaune“ primena 2017-ųjų gruodį „Marijos radijo“ atstovus minėjus, kad statybas planuojama baigti 2018-ųjų gale – tokį terminą tuomet esą įvardijo darbų rangovai. Dar apie pusmetį turėjo užtrukti studijos įrengimas, įsikurti ketinta 2019 m. viduryje. Nors pagal anksčiau pateiktą informaciją, už statybas buvo atsakinga bendrovė „Listada“, dabartiniu darbų rangovu nurodoma Klaipėdos įmonė „RNDV Statyba“. Šios atstovai statybų eigos nekomentavo.

„Marijos radijo“ atstovų teigimu, iš esmės beliko įrengti pastato vidų / R. Tenio nuotr.

Dabar kalbintas S. Bužauskas tvirtino apskritai darbus po truputį judant. „Pagal labai optimistinę prognozę, įsikraustyti į naujas patalpas galėtume šiais metais, žiūrėsime, kaip bus“, – sakė „Marijos radijo“ programų vadovas, pažymėjęs, kad statybos vyksta išskirtinai aukotojų lėšomis.

Naujo pastato išvaizda papiktino

Vilniaus gatvėje prieš miestiečių akis atsivėręs betono plytų ir netaisyklingai išmėtytų langų fasadas, vis dėlto, patiko ne visiems. „Facebook“ grupėje „Kultūros paveldo draugai“ kritiškais pastebėjimais pasidalijo Mindaugas E. Puidokas (ne politikas).

„Būdamas nuoširdus „Marijos radijo“ plėtros palaikytojas, niekaip nesuprantu, kaip iš vienos pusės darydamas gerą darbą – kurdamas, iš kitos pusės gali leisti griauti istorinės gatvės architektūrinę stilistiką? Nors čia ir ne Florencijos katedros varpinė, dėl kurios miestiečiai 200 metų atmetinėjo siūlomus projektus ir rinkosi tol, kol buvo sukurtas tinkamas, atitinkantis lūkesčius ir reikalavimus“, – vaizdingą palyginimą pateikė vyras.

Anot jo, būtų įdomu išgirsti logišką paaiškinimą, kaip tokie dalykai gali tapti kūnu 30-tuose nepriklausomybės metuose Senamiesčio širdy. „Man tai čia mažų mažiausiai uždėtas gėdos štampas savininkams ir to aprobuotojams, jei taip ir liks“, – pridėjo M. E. Puidokas.

Visgi Vilniaus gatvėje įspraustas statinys kai kuriems diskusijos dalyviams pasirodė visai nemonstriškas. Istorinę perspektyvą nubrėžusi architektė Loreta Janušaitienė priminė, kad Pirmojo pasaulinio karo metais čia stovėjo medinė vaistinė, vėliau plytėjo medžiais apaugęs skveras, o galiausiai „įsiveisė“ tvora paslėptas šabakštynas.

L. Janušaitienės teigimu, palei Senamiesčio gatves sunykę pastatai ir ten žiojinčios urbanistinės skylės yra blogai – senajam miesto centrui būdingas tankus užstatymas sklypais pagal gatvės perimetrą.

Kylančio „Marijos radijo“ sklypas ir Senosios klebonijos pastatas 1983 m. (viršuje) ir 1986 m., rekonstruojant kleboniją / L. Janušaitienės, A. Dumbliausko asm. archyvo nuotr

Dar beprasidedant statyboms „Marijos radijo“ administratorė Stasė Raščiuvienė „Kas vyksta Kaune“ pažymėjo, kad sklypas, kuriame nuspręsta statyti naują būstinę – radijo ir Kauno arkivyskupijos kurijos nuosavybė. Pašnekovės žiniomis, tuščias jis stovėjo nuo aštuntojo dešimtmečio, prieš darbus pradėjus tvarkyti sklypą, išvežti bent 9 savivarčiai šiukšlių.

1916 m. dabartinio radijo pastato vietoje stovėjusi medinė vaistinė / J. Butkevičienės asm. archyvo nuotr.

Imituoti Senamiesčio stilių nesiekė

Pastato projektą parengė architektai Aurimas Ramanauskas, Dalia Paulauskienė ir Džiugas Karalius. Darbui vadovavęs A. Ramanauskas pradedant kilti naujajam „Marijos radijui“ pasakojo, kad Senamiestyje išlikę įvairių laikotarpių architektūriniai ženklai, o pagrindinė statinio mintis – ieškoti šio laikmečio kalbos ir pasiūlyti, ką XXI a. turi geriausio.

„Tai bus modernus pastatas, o ne senovinio imitacija. (…) Architektūrinė vizija sutampa su jų („Marijos radijo“ – „Kas vyksta Kaune“) siekiu būti matomiems, atviriems, užmegzti kontaktą su klausytoju ir būsimu klausytoju, einančiu pro pastatą“, – aiškino A. Ramanauskas, pridėjęs, kad pastate dominuos aliuminio vitrinos ir betono plytos, kurios gaminamos Lietuvoje – projektuotojams rūpėjo, kad būtų naudojama kuo daugiau čionykščių produktų.

Dar vienas svarbus aspektas, į kurį atkreipė dėmesį architektas – Senamiestyje namai įprastai vienas prie kito blokuojami užstatant visą gatvės perimetrą, tačiau greta „Marijos radijo“ pastato iškilęs raudonų plytų senosios klebonijos statinys su restauruotu gotikiniu atiku, atsuktu į sklypą, kurį vertėjo atverti praeiviams.

„Ieškojome, kaip mūsiškį kūrinį prijungti prie šio objekto, išsaugoti gerą atkurto elemento matomumą – gimė vidinio kiemelio idėja. Jis turėtų praturtinti Vilniaus gatvės erdvę, o taip pat yra gana originalus sprendimas kaimyninio statinio atžvilgiu“, – atožvalgą į Senamiesčio architektūrinį kontekstą deklaravo A. Ramanauskas.

305 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kaune vykusiame „Change4Future“ akceleratoriuje pasidalijo socialinio verslo subtilybėmis (foto, video)

Istorinis įvykis katalikų bažnyčioje: popiežius išreiškė palaikymą tos pačios lyties partnerystei

Audringai Perkūno alėjoje kumščiais mosavęs A. Karalius prisivirė košės

Įspėjimas dėl stipraus vėjo: gali virsti medžiai, sutrikti elektros tiekimas

Lietuvos žemėlapis nusidažė šviesoforo spalvomis

Antrąją koronaviruso bangą Lietuvoje padės valdyti kariuomenė

Užėjo apsipirkti, bet pamiršo susimokėti: ieškomas kaukėtas vyras

Kauno rajone pradėtas antras „Kauno Logistikos Centro“ etapas: investicijos viršys 30 mln. Eur.

Vietoj papildomų rudens atostogų – nuotolinis ugdymas

Paaiškėjo, pagal ką savivaldybės bus skirstomos į rizikos grupes