Profesorius S. Čaplinskas: 5 priemonės, kurios padėtų išsivaduoti iš karantino – Kas vyksta Kaune

Profesorius S. Čaplinskas: 5 priemonės, kurios padėtų išsivaduoti iš karantino

delfi.lt 2020/04/20 19:31
DELFI nuotr.

Griežta fizinė izoliacija buvo daugelio šalių sėkminga SARS-CoV-2 plitimo mažinimo strategija. Tačiau kaip nutraukti izoliaciją, atkurti ekonomiką ir sugrąžinti žmones į darbą? Ar galima tai padaryti saugiai mažinant tolesnę SARS-CoV-2 plitimo riziką? Masinės vakcinacijos geriausiu atveju galime tikėtis ne anksčiau, kaip 2021 m. pabaigoje. Tad ko imtis?

Du klausimai: kaip pasiekti, kad karantinas (griežta fizinė socialinė izoliacija) būtų veiksmingas kontroliuojant viruso plitimą, tuo pačiu sumažinant poveikį ekonomikai, visuomenei ir žmonių psichinei bei fizinei sveikatai ir kaip pereiti nuo karantino prie normalesnio gyvenimo?

Šiame epidemijos plitimo etape yra du lygiagretūs perėjimo komponentai: „Laipsniškas perėjimas “, kai griežtos sąlygos švelninamos skirtingais tempais (pvz., tarp skirtingų regionų, amžiaus grupių ar socialinės ir ekonominės veiklos) ir „Atsakingas perėjimas“, kur visuomenė įgyvendina veiksmus, sumažinančius perdavimo riziką ir taip įgalina griežtų priemonių sušvelninimą.

„Laipsniškas perėjimas“ buvo taikomas Kinijoje, kur skirtingi miestai nustatė skirtingą grįžimo į darbą ar mokyklą laiką. Kai kuriose šalyse skirtingų regionų skirtingų tempų karantino atšaukimas gali būti politiškai nepriimtinas, tačiau gali būti priimtinas laipsniškas įvairios veiklos vykdymas (pvz., verslo, mokyklų, turizmo, universitetų).

„Atsakingo perėjimo“ tikslas yra „Lankstus normalumas“, kai griežti veiksmai pašalinami, tačiau, siekiant sumažinti COVID-19 infekcijos ir ateities pandemijų pažeidžiamumą, kai kurie veiksmai išlieka.

Sprendimas, kada ir kaip pereiti nuo karantino prie „Atsakingo perėjimo“ ir „Lankstaus normalumo“ priklausys nuo esamos ir prognozuojamos ligos dinamikos bei visuomenės atsako ir poreikių (pvz., ekonomikos), kolektyvinio imuniteto ir vakcinos, taip pat medicinos pažangos, tokios kaip nauji vaistai ir kt. Užsikrėtimo mažinimo, ypač fizinio atsiribojimo, asmens higienos ir užterštumo mažinimo priemonės, greičiausiai, kurį laiką išliks svarbiausiomis strategijomis.

Trumpai pristatau 5 nemedikamentinių priemonių sritis, galinčias padėti sumažinti COVID-19 ligos plitimą, padėti atsisakyti karantino bei laipsniškai grįžti į normalų gyvenimą: 1) fizinė izoliacija; 2) perdavimo per užterštus daiktus (paviršius) mažinimas; 3) valymo ir higienos gerinimas; 4) naminių gyvūnėlių galimo užsikrėtimo mažinimas; 5) ligos plitimo iš vienos į kitą teritoriją ribojimas.

Fizinė izoliacija

Pagrindinis COVID-19 ligą sukeliančio SARS-CoV-2 viruso plitimo būdas yra per oro lašelius (5 μm ar didesnius), kuriuos kosėdamas išskiria infekuotas žmogus.

Greičiausiai užsikrečiama artimo kontakto metu. Didėjant atstumui, rizika mažėja, tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad lašeliai gali nukeliauti iki 8 m. Mažesni aerozolio lašeliai (mažesni nei 5 μm) gali pasklisti toliau nei didesni lašai, kelias valandas kabėti ore ar sklisti oro srauto sistema, tačiau dar neaišku ar galima per juos užsikrėsti.

Infekcinė dozė, kiek viruso dalelių reikia infekcijai sukelti, nežinoma, o tai yra kritinis, žemo poveikio riziką lemiantis faktorius.

Fizinė izoliacija yra pagrindinis vyriausybės rekomendacijų ar įstatymų leidybos komponentas.

Perdavimo per užterštus daiktus ir paviršius mažinimas

Koronavirusas gali būti perduodamas žmonėms liečiant nosį, burną ar akis prieš tai palietus virusais užterštus paviršius, bet, atrodo, kad tai mažiau svarbus nei žmogus – žmogui perdavimo kelias.

Valymo ir higienos gerinimas

Standartinės PSO rekomendacijos yra asmens higienos gerinimas ir ypač rankų plovimas. Dėl veido kaukių naudojimo gali atsirasti klaidingas saugumo jausmas, dėl to gali būti mažiau laikomasi fizinės distancijos ar kitų prevencinių priemonių.

Dabar visiems, vyresniems nei 2 metų žmonėms, siekiant sumažinti perdavimo riziką, būnant viešose vietose ypač rekomenduojama dėvėti veido kaukes.

Kiek ilgai SARS-CoV-2 virusai gali išlikti išorinėje aplinkoje? Eksperimentai rodo, kad ilgiausiai virusas išliko gyvybingas ant nerūdijančio plieno (maždaug 5-6 val.) ir ant plastiko (6-8 val.), bet trumpiau ant kartono ir daug trumpiau ant vario.

Kitame tyrime buvo nustatyta, kad SARS-COV-2 gali būti aptinkamas paviršiuose iki 17 d. Gripo viruso tyrimai parodė, kad po 24 val. ant visų tirtų paviršių (plastiko, medžio, plieno ir audinio) neliko viruso virulentiškumo, nors inertinės virusinės medžiagos (genetinės medžiagos) kiekis pasikeitė labai nedaug (tik 10–100 kartų).

Naminių gyvūnų galimo užsikrėtimo mažinimas

Nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad žmonių užkrėsti gyvūnai vaidina svarbų vaidmenį plintant COVID-19. Tačiau nustatyta, kad eksperimentiniu būdu ir didelėmis viruso dozėmis SARS-CoV-2 gali būti perduodamas katėms ir šeškams.

Jaunos katės yra jautriausios infekcijai, o kai kurios užkrėstos katės galėjo perduoti infekciją kitai katei per orą. Jauni šunys (3 mėn.) mažiau jautrūs ligai, o kiaulės, vištos ir antys nėra jautrios.

2020 m. balandžio 6 d. Bronkso zoologijos sode, Niujorke, tigrui buvo gautas teigiamas COVID-19 tyrimo rezultatas. Manoma, kad tigras buvo užkrėstas per kontaktą su besimptomiu zoologijos sodo prižiūrėtoju.

Todėl patariama sergantiems ar COVID-19 ligą įtariantiems žmonėms apriboti kontaktus su augintiniais. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, namuose, kuriuose yra COVID-19 liga sergančių ar ligos simptomų turinčių asmenų, patariama kates laikyti uždarose patalpose.

Čia išvardyti veiksmai yra tik atsargumo priemonės, kaip reaguoti į šią galimą riziką.

Ligos plitimo iš vienos į kitą teritoriją ribojimas

Judėjimo ribojimas yra pradinių pandemijos stadijų priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią judėjimui į ribotas galimybes suvaldyti plitimą turinčias teritorijas. Vėlesniuose etapuose judėjimo ribojimai greičiausiai bus naudojami tiek plitimo izoliuotose bendruomenėse, tiek plitimo tarp regionų su labai skirtingu infekcijos lygiu prevencijai.

Kiekviena šalis turės spręsti kaip šias galimybes galima panaudoti atsakingam perėjimui prie normalaus gyvenimo ir ekonomikos atsigavimo.

Daugiau informacijos skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT