Advokatė paaiškino, ar privalu dengti bendrojo naudojimo patalpų šilumos išlaidas

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri nori išsiaiškinti, ar atsijungus nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo vis dar privalu dengti šilumos išlaidas bendrojo naudojimo patalpose.

„Šilumos energija į mano pastatą centralizuoto šilumos tiekimo tinklu tiekiama remiantis tarp bendraturčių ir šilumos energijos tiekėjo sudaryta tiekimo sutartimi, vis dėlto aš asmeniškai neužsisakius centralizuoto šilumos tiekimo ir šilumos nenaudoju savo bute. Ar privalau prisidėti prie mokėjimo už suvartotą šilumą šio pastato vidaus įrenginyje ir bendrojo naudojimo patalpose?“, – plačiau klausimą pateikė skaitytoja.

Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis).

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (civilinio kodekso 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Prie tokių mokesčių priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

R. Lazauskienė / „Advocatera“ nuotr.

Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Netgi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad pagal Direktyvą 2011/83 dėl vartotojų teisių ir Direktyvą 2005/29 dėl nesąžiningos komercinės veiklos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad bendraturčiams priklausančiame pastate, prijungtame prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, esančių butų savininkai privalo prisidėti dengiant išlaidas, patirtas dėl bendrojo naudojimo patalpose ir pastato vidaus įrenginyje suvartotos šilumos energijos, nors jie asmeniškai neužsakė tiekti šilumą ir jos nevartoja savo butuose.

Dėl tų pačių teisės nuostatų Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagal direktyvas 2006/323 ir 2012/274, reglamentuojančias energijos vartojimo efektyvumą, nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad kiekvienam bendraturčiams priklausančiame pastate esančio buto savininkui sąskaitos už tokį suvartojimą išrašomos proporcingai šildomam jo buto plotui.

Vadinasi, aiškiai matome, kad tiek įstatymai, tiek teismų praktika laikosi pozicijos, kad bendraturčiai, kurie nors ir asmeniškai nėra prisijungę prie centralizuoto šildymo, vis tiek privalo mokėti už šildymo išlaidas dėl bendrojo naudojimo patalpose ir pastato vidaus įrenginyje suvartotos šilumos energijos, jeigu gyvena pastate, kuris prijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo tinklo.

Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el. paštu kaunas@kasvyksta.lt.

Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „Advocatera“ interneto svetainėje.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno zoologijos sodo darbuotojas pripažintas kaltu dėl papirkimo

V. Matijošaitis atsistatydina iš „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos

Kauno „Škoda“ salone – pažangiausias kėbulų remonto centras

SEB atnaujino interneto banką: atsirado paslaugų ir kainų pokyčių (papildyta)

Sinoptikai: po rekordiškos šilumos užklups permainos

Žadama baigti patikrinimą dėl nušalinto Kauno policijos viršininko D. Žukausko

Baigtas Zapyškio bažnyčios tyrimas: išbetonuotai pievai turi sprendimą

„Rytą“ visa galva pranokę žalgiriečiai kelia pirmą sezono trofėjų

Šventinė savaitė Kauno klinikinėje ligoninėje: dvynukų kaip iš gausybės rago

Skaudi netektis: mirė poetas K. Navakas