Paskutinis bandymas: dėl Kauno centrinio pašto kreipiasi į aukščiausias institucijas

R. Tenio nuotr. „Kas vyksta Kaune“ montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ketvirtadienį „Paštininkais“ pasivadinusi iniciatyvinė grupė Kauno centrinio pašto gelbėjimo „operacijoje“ sudėliojo visus taškus ant „i“. Nors kultūros paminklu gegužę pripažintam pastatui jau paskelbtas aukcionas, aktyvistai siekia, kad rūmai liktų valstybės rankose. Čia esą galėtų įsikurti Nacionalinis architektūros centras, kurio Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje neturi.

Pristatė aukščiausiems valdininkams

Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakojo susitikime dalyvavusi Kauno tarybos narė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, dar kartą aptarta pagrindinė Nacionalinio architektūros centro idėja, sudėliota siūloma koncepcija ir išsiųsti raštai Vyriausybei, Prezidentūrai, Kultūros ministerijai su siūlymu Kauno centrinio pašto rūmuose steigti minėtą centrą.

„Tai buvo viena iš pagrindinių pokalbio temų. Girdime įvairiausias kalbas, kad situacija gali keistis, nes Seimo Kultūros komitete buvo išsakyta mintis visus tris pastatus („Lietuvos paštas“ nusprendė parduoti ir saugomus Vilniaus bei Klaipėdos centrinio pašto pastatus – „Kas vyksta Kaune“) palikti valstybės žinioje. Žinoma, aukcionas jau paskelbtas, žiūrėsime, kokia bus jo eiga, tačiau visaip dar gali būti“, – sakė J. Šiugždinienė.

Kreipimesi į institucijas „Paštininkai“ prašė atidžiau peržvelgti tam tikrus aukciono eigos niuansus, bet pagrindas – siūlymas dėl Nacionalinio architektūros centro, papildytas trumpa koncepcija.

„Siūlome dar kartą pamąstyti apie galimybę ten turėti Nacionalinį architektūros centrą, kadangi Lietuva tokio neturi. Tačiau tai jokiu būdu neužkerta galimybių pastate vystyti ir komercinę veiklą, pavyzdžiui, įkurti restoranus, konferencijų sales ar net kokį viešbutuką. Tai gali derėti, tik reikštų, kad centrinio pašto operatorius būtų valstybė“, – dėstė pašnekovė.

Architektų bendruomenė pritaria

Vakar parengtame „Init“ reportaže Kauno architektas Audrys Karalius vardijo, kad po „Paštininkų“ vizija pasirašė Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos architektūros fondas bei kitos statinio išsaugojimu suinteresuotos šalys. Ketvirtadienį tie dokumentai jau buvo įteikti prezidentui, premjerui, kultūros, aplinkos ministrams, Seimui.

„Labai tikiuosi, kad mes sulauksime valstybės palaikymo, nes trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo aiškiai išreikšta politinė valia, kad ši kryptis yra teisinga ir ant UNESCO slenksčio stovinti Kauno modernizmo architektūra verta viename iš savo pastatų turėti visos Lietuvos architektūros centrą“, – kalbėjo A. Karalius.

Iniciatyvos turėtų imtis valstybė

Tuo metu J. Šiugždinienė „Kas vyksta Kaune“ pabrėžė, kad tuo atveju, jei pašto rūmus perimtų valstybė, ji turėtų skirti pastatui ir finansavimą. „Jeigu nesuras pinigų, jau geriau statinį parduoti, kad jį kažkas atnaujintų, nes tai Lietuvos mastu unikalus pastatas. Nekalbame apie tik miestui svarbų objektą, o tautinio modernizmo architektūros, kultūros paminklą“, – teigė tarybos narė.

Beje, kultūros paminklo statusą Kultūros ministerija Kauno centriniam paštui oficialiai suteikė šių metų gegužę. Teisiniu požiūriu, šis statusas užtikrina, kad pastatas išliks atviras visuomenei.

„Man atrodo, normalu, kad operatorius būtų valstybė – nesakome, kad visą statinį ir turėtų valdyti, išlaikyti. Iš trijų svarstytų scenarijų turėjęs Nacionalinio architektūros centro komponentą išvystytas labiausiai. Apsižiūrėję matome, kad Lietuvoje nėra tokios erdvės ir vieninteliai visoje Europos Sąjungoje neturime tokio centro“, – argumentavo J. Šiugždinienė.

Pagal „Paštininkų“ viziją, pastatas atliktų ne tik muziejaus ar darbų archyvavimo funkciją, tačiau būtų skirtas ir visuomenei, žinojimo apie architektūrą, dizainą stiprinimui. „Galvojame, kad miestui tai būtų puikus dalykas, sustiprintų viso Kauno regiono rinkodaros pozicijas“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Atsakymas – vėliausiai po mėnesio

Atsakyti į raštą institucijos turi per 20 darbo dienų. „Kai atsakys, turbūt, jau ir aukcionas bus įvykęs, – juokėsi J. Šiugždinienė. – Paprasčiausia yra parduoti, verslas sutvarkys tą pastatą, kažką įrengs. Bet gaila, kad valstybė nesiima didesnių projektų, kurie yra labai populiarūs Skandinavijos šalyse – ten būtent šalies organai nustato taisykles, brėžia viziją, kas galėtų būti.“

Anot tarybos narės, čia reikalingi įgūdžiai ir kontraktui parengti. Tai yra nemažas darbas, reikalaujantis ne tik biurokratinių, bet ir kūrybinių gebėjimų, o pas mus jų esą šiek tiek trūksta. Rūmams atsidūrus privatininkų žinioje, J. Šiugždinienės teigimu, sunku pasakyti, kiek matytume to unikalaus pastato, kokia dalis jo būtų atverta, nors vertingosios savybės ir privalo būti išsaugotos.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ yra priėmusi sprendimą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatus parduoti, nes jie per dideli bendrovės reikmėms, o jų išlaikymas per brangus.

Įkainojo daugiau nei 3 mln. eurų

Valstybinė kultūros paveldo komisija spalį kreipėsi į „Lietuvos paštą“ prašydama rasti galimybę statinius vis dėlto naudoti pagal pirminę istorinę paskirtį. Paveldosaugininkai pabrėžia, kad visuomenei turėtų būti suteikta teisė susipažinti su vertinga centrinių paštų istorija ir interjeru. Nepaisant to, saugomam 4,7 tūkst. kv. m pastatui jau paskelbtas aukcionas, pradinė jo kaina – 3,3 mln. eurų.

1932 metais atidarytas architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

12 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno rajone į gyvenamojo namo kiemą nukrito lėktuvas: žuvo du žmonės

Narkomanų problemas sprendžia „vartojimo kambariai“: ar reikia tokių Kaune?

Kauniečių dizainerių idėjos pelnė tarptautinės architektų komisijos pripažinimą

Savaitgalį vykdyto reido metu nepilnamečiui jau devintą kartą išrašyta bauda noro vairuoti nesustabdė

98-osios sukakties proga Nacionaliniame M. K. Čiurliono muziejuje - išskirtinė paroda

Sekmadienį atnaujinami traukinių tvarkaraščiai tarp Vilniaus ir Kauno

Sinoptikai įspėja: naktį – stiprus vėjas, kai kurie keliai bus slidūs

Skandalingoji kauniečio R. Alijevo byla: kaltinamasis išteisintas, tačiau pagrindinė mįslė – neįminta

Elektronine bankininkyste pasipiktinusi kaunietė: kaip viską suspėti senjorui?

Šeštadienį Rotušės aikštė pakvipo „Maltiečių sriuba“: siekiama gražaus tikslo