Į Lietuvą planuoja ateiti rusų prekybos tinklas

Bendrovės archyvas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nesugebėjęs išplėsti savo operacijų Maskvoje, Kransojarsko žemų kainų parduotuvių tinklas „Svetofor“ („Šviesoforas“) pereina prie Europos rinkų. Atidariusi pirmąją parduotuvę Vokietijoje ir dvi Rumunijoje, mažmeninė bendrovė ketina plėsti savo parduotuvių tinklą ir Lietuvoje.

Bet ekspertai abejoja, ar mažmenininkei pavyks užkariauti Baltijos šalių regiono vartotojų pasitikėjimą, nepertvarkius savo verslo modelio ir nepagerinus asortimento kokybės, rašo „Komersant“.

Baltarusijoje veikianti darbuotojų paieškos kompanija „HR Business Alliance“ jau paskelbė paiešką specialistų, padėsiančių parinkti patalpas parduotuvėms įvairiuose Lietuvos miestuose, kurias šioje šalyje ketina plėsti mažmeninio tinklo „Svetofor“ savininkai.

Krasnojarske įsteigtas tinklas „Svetofor“ yra tipiškas griežto formato išparduotuvių tinklas, kuris gali sau leisti pardavinėti prekes 20-30 proc. pigiau nei konkurentai. Tinklams pavyksta to pasiekti pardavinėjant C kategorijos prekės ženklų produktus, priklausančius žemesnei kainų kategorijai, priduria „Jos De Vries The Retail Company“ konsultantė Irina Bolotova. „Parduotuvės „Svetofor“ primena įprastas sandėlio tipo patalpas , su minimalia apdaila ir ne per geriausia įranga“, – priduria ji.

Prekybos tinklą „Svetofor“ valdo 2009 metais įkurta Rusijos bendrovė „Torgservis“. Pagrindinis grupės savininkas – Šnaiderių šeima, valdanti iš viso 92,5 proc. įmonės „Torgservis 124“ akcijų, dar 4,5 proc. akcijų dalis priklauso Valerijui Jakovlevui, 3 proc. – Andrejui Veikulainenui. 2018 metais tinklas, kurio pajamos, neskaičiuojant PVM, siekė 72 mlrd. rublių, užėmė 26-ą vietą šimto bendrovių sąraše, skelbia „Infoline-Analitiki“. Praėjusių metų pabaigos duomenimis, bendrovei priklausė 885 parduotuvės.

Europos Sąjungos (ES) šalyse mažmenininkė dirba su „Mere“ prekiniu ženklu; dabar viena tokia parduotuvė veikia Vokietijoje, dar dvi – Rumunijoje. Be to, bendrovės tinklalapyje anonsuoti planai atidaryti mažiausiai 105 parduotuves Lenkijoje, taip pat pradėti operacijas Azerbaidžane. Manoma, kad Lietuvoje išparduotuvės bus atidarytos būtent tokiu pavadinimu, „Mere“.

Lietuva, „Komersant“ rašo, yra viena iš nelabai turtingų Baltijos regiono šalių, ir neatmetama galimybė, kad „Svetofor“ savininkai tikisi didelių pirkėjų srautų, pasirengusių pirkti pigius mažai žinomo prekės ženklo produktus, teigia Irina Bolotova. „Statista“ prognozėmis, 2019 metų pabaigoje maisto produktų rinkos apimtys sieks 2,935 mlrd. JAV dolerių, arba 2,1 proc. daugiau nei 2018 metais.

Beje, tradiciškai neigiamas požiūris į Rusijos mažmenininkus Baltijos šalyse vargu ar padės verslo plėtrai, net jeigu bus naudojamas kitas prekės ženklas „Mere“, perspėja „Infoline-Analitiki“ generalinis direktorius Michailas Burmistrovas. Jis konstatuoja, jog parduotuvė „Mere“, atidaryta 2019-ųjų pradžioje Berlyne, sukėlė didelį vartotojų susidomėjimą. „Bet projektas akivaizdžiai nėra parengtas tiražavimui“, – teigia ekspertas. Be užsienio rinkų, „Svetofor“ toliau tikisi plėsti verslą Maskvoje ir Pamaskvėje, pranešė leidiniui „Ъ” iškart keli nekilnojamojo rinkos konsultantai.

Dar 2017 metų lapkritį tinklas anonsavo savo planus atidaryti sostinėje ir srityje iki šimto parduotuvių,. Bet, tinklo svetainės duomenimis, šiuo metu Maskvoje veikia tik viena „Svetofor“ parduotuvė ir dar vienuolika – Pamaskvėje. Vienas iš „Ъ” pašnekovų aiškina kilusius sunkumus tuo, kad „Svetofor“ mėgina rasti pigias pagal Maskvos mastelį patalpas; pavyzdžiui, tinklas yra pasirengęs nuomotis prekybos patalpas Maskvoje už 500 rublių už kvadratinį metrą per mėnesį, Pamaskvėje – už 350 rublių už kv. metrą. CBRE duomenimis, tai žemutinė patalpų, nuomojamų hiperprekybos centrams, nuomos kainų koridoriaus riba.

„Svetofor“ tinklo objektų atsiperkamumo terminas vidutiniškai siekia iki pusantrų metų, investicijos į kiekvienos parduotuvės atidarymą daugiausia sudaro 3-4 mln. rublių, teigia M. Burmistrovas. Palyginimui, panaši pagal dydį Rusijos prekybos tinklų „Piatioročka“ ar „Magnit“ parduotuvė kainuoja penkis kartus daugiau ir atsiperka per ketverius metus. „Knight Frank“ ekspertė Viktorija Kamliuk paaiškina, kad bendrovė, taikanti dabartinį griežto diskaunterio verslo modelį, Maskvoje turi mažai šansų.

307 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauniečiai vasarą išnaudojo kitaip: pėsčiomis keliavo iki Palangos

Jaunieji žalgiriečiai pranoko varžovus ir išplėšė trofėjų

Iš savivaldybės patalpų iškraustomas istorinės technikos muziejus: buvome apgauti

Skaitytojai: rekonstruotoje „Megoje“ krenta lubos? (papildyta)

Pakaunės krašte žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis

Šilumą kol kas teks pamiršti: šalnos darysis vis įžūlesnės

Kelininkai Kaune asfaltą kloja tiesiai į balą (video)

K. Brazauskienė atsivėrė: papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę

B. Brazdžionio archyvas parduodamas už 2,5 mln. JAV dolerių

Liberalų sąjudis Kaune išsirinko naują pirmininkę