Apie socialinę verslo atsakomybę ir galimybes Lietuvos moksleiviams | Kas vyksta Kaune

Apie socialinę verslo atsakomybę ir galimybes Lietuvos moksleiviams

Parengė Austė Šilkaitytė 2019/08/20 18:27
Organizatorių nuotr

Pagal „Sprendimas Lietuvai“ iniciatyvą rugsėjo 21 d. Santakos slėnyje, adresu: K. Baršausko 59, Kaunas, vyks „Moksleivių praktikos forumas“, renginys kurio tikslas supažindinti moksleivius su darbu pažangiose įmonėse, parodyti, kokių įgūdžių reikia norint būti sėkmingam tam tikroje srityje bei pristatyti tobulėjimo ir praktikos galimybes.

Viena iš praktikos įmonių renginio dieną kviesianti jaunuolius atvykti ir pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis – „Swedbank“ tarptautinė kompanija. Apie jaunimui kuriamas galimybes ir verslo socialinę atsakomybę susitinka pasikalbėti „Swedbank“ konsultacijų centro direktorė Alina Senkuvienė ir viešosios įstaigos „Akadė“ atstovas Donatas Ditkus.

Kaip Jūs vertinate socialinį verslą?

Prieš dvejus metus „Swedbank“ buvo išrinktas labiausiai socialiai atsakingu verslu Lietuvoje tarptautinių įmonių kategorijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotame projekte.

Kokia nauda būti socialiai atsakingu verslu?

Geras klausimas. Niekada apie tai nesusimąsčiau. Nors ir esame verslo įmonė, siekianti pelno, nematuojame naudos socialinėje srityje. Kodėl? Mes siekiame atliepti visuomenės raidą ir jos besikeičiančius lūkesčius. Pavyzdžiui, pasižiūrėkime į jaunimą. Jie stebi tvarumą, kaip naudojami ištekliai ir apskritai, kas vyksta pasaulyje. Jaunuoliai yra labai aktyvūs ir, jeigu mes neisime kartu su ta karta, tai atrodysime keistai. Mes nematuojame gaunamos naudos, bet esame pasiryžę pažiūrėti, kaip valdome ekonominius išteklius, kaip socialiai atrodome. Esame didelė organizacija, todėl šie dalykai yra tie, kur turime rodyti pavyzdį. Visi mato, kaip elgiamės, ką padarome teisingai, ką praleidžiame, kur suklystame, ir iš karto visa tai yra atliepiama, todėl visada turime galvoti, ką darome, kaip veikiame ir ar elgiamės taip, kaip visuomenė tikisi iš mūsų.

Ar galima didžiausia gaunama nauda šioje vietoje laikyti reputaciją?

Taip, reikia pripažinti, kad reputacija labai svarbi. Esame didelė tarptautinė organizacija ir kitaip elgtis negalime – turime būti pavyzdys. Mes kalbame apie verslo etiką ir skaidrumą, jog reikia būti atviram, nesvarbu, ar tau pasisekė, ar nepasisekė kažkuriuo metu. Todėl reikia atvirai kalbėti apie tai, kur yra problemos, kur nėra, kad galėtum sėkmingai judėti toliau. Aš galiu pasakyti, kad mes esame labai atviri ir su gerais lūkesčiais.

Kaip Jūs manote, kokios yra pagrindinės socialiai atsakingo verslo savybės?

Na, mes, kaip organizacija, visų pirma siekiame tvarių ir ilgalaikių rezultatų, labai svarbu verslo etika ir skaidrumas. Antra, puoselėjame aplinkosaugą ir ekologiją, todėl savo išteklius naudojame atsakingai: pas mus banke nėra plastiko, stengiamasi riboti spausdinimą. Kita labai svarbi savybė yra bendravimas ir rūpinimasis darbuotojais. Ne veltui sakoma: „Laimingi darbuotojai – laimingi klientai“. Dėl to puoselėjame ir nuolatinio mokymosi kultūrą. Mes visada mokomės, nes viskas keičiasi. Na, ir, žinoma, viena iš svarbiausių savybių-veiklų yra visos socialinės iniciatyvos, nes jeigu esame socialiai atsakingas verslas, mes prisidedame prie visuomenės gerovės. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių yra žmonių finansinio raštingumo kėlimas.

Kaip Jūs vertinate savo klientus, ypatingai mažesnius, ar tikitės iš jų tam tikros socialinės atsakomybės?

Čia geras klausimas dėl to, jog mes turime labai daug socialinių iniciatyvų ir vieni nieko nepadarysime, todėl turime suburti visas įmones. „Swedbank“ inicijuoja projektą „Būsiu“, kur dalijimąsi profesinėmis ir karjeros žiniomis. Esame subūrę kelis šimtus įmonių, kurios prisijungia ir pakankamai drąsiai, aktyviai su mumis ir moksleiviais bendradarbiauja. Dėl to galime teigti, kad „Būsiu“ yra vienas tų didelių projektų, apie kuriuos daugelis moksleivių turėtų žinoti.

Labai smagu, kad Jūs darote tokius kilnius darbus, nes kiek yra tekę girdėti, tai tokių dalykų trūksta. Galbūt tai nepakankamai iškomunikuota?

Aš galvoju, kad ir „Moksleivių praktikos forumas“ bus ta erdvė, kuri išviešins tokias idėjas ir apie tai sužinos daugiau žmonių. Šis pavadinimas „Moksleivių praktikos forumas“ labai tikslus: ką aš noriu padaryti, kaip noriu padaryti, dėl ko veikiu. Idėja, manau, labai gera.

Aš labai dažnai bendrauju su mokiniais, todėl pastebiu, jog jie labai dažnai būna pasimetę, neapsisprendę, ką nori daryti. Prisimenu tokį pavyzdį, kai moksleivis sakė, jog labai nori dirbti su duomenų analitika ir jam yra labai įdomu tai išbandyti. Mes jį pasikvietėme pas save, davėme duomenis ir leidome pabandyti per analitines programas padėlioti. Po to jis mums pasakė: „Žinote, aš negalėčiau tokio darbo dirbti. Aš visą laiką labai norėjau tą daryti, nes galvojau, kad tai ramus, įdomus darbas.“ Vėliau šis vaikinas aplankė kelis kitus mūsų skyrius, pažiūrėjo, kaip dirbama su klientais, kaip jie aptarnaujami. Tada jis suprato, kad yra labai komunikabilus žmogus ir jam reikia bendrauti su klientais, o ne su skaičiais (šypsosi). Dabar šis vaikinas dirba mūsų organizacijoje. Manau, kad ši istorija tik įrodo, kad dažnai žmogus visiškai ne į tai linkęs ir nori ne to, ką įsivaizduoja ir puoselėja mintyse.

Prisilietimas prie tam tikros profesijos, iš tikrųjų, padaro didelę įtaką.

Taip, tai geras pavyzdys, kai esi kviečiamas ateiti ir išbandyti. Bet moksleiviai net neišnaudoja visų galimybių, kiek mes suteikiame. Šiuo metu moksleivių turime tik tiek, kiek jų pačių pasisiūlė. Mes mielai priimtume daugiau. Galbūt mokyklos ir mokytojai turėtų būti labiau suinteresuoti. Juk kaip tik mokykloje tas amžius, kai reikia ieškoti, todėl aš mokiniams sakau, kad tik nuo jūsų gali prasidėti nauji žingsniai ir visai kita era.

Šiais metais yra priimtas įstatymas, jog moksleiviams, kurie atlieka praktiką yra pridedama dalis konkursinio balo stojant į universitetą.

Toks skatinimas geras, tačiau reikia sukurti veikiantį mechanizmą. Švietime mes turime gerų pavyzdžių, bet reikia, kad jie plėtotųsi, kad būtų, kur tai daryti. Pavyzdžiui, pašešėliauti pusę dienos, keletą valandų, manau, tikrai įmanoma, nes organizacijose atsirastų ką veikti. „Swedbank“ tikslas, kaip organizacijos, yra augintis savo būsimą darbuotoją. Mes turime sričių nuo A iki Z, ką galime pasiūlyti: rinkodara, marketingas, finansai, analitika, IT. Atėjęs visur gali išbandyti save, pasižiūrėti vieną ar kitą vietą, atrasti ar man tai įdomu. O tada tu gali, kaip moksleivis, daryti sprendimus, kur studijuoti ir kokią sritį rinktis. Tik reikia būti drąsiam ir ateiti. Mes visada esame pasiryžę įsijungti į projektus, nes suprantame, kad galbūt tai būsimas „Swedbank“ darbuotojas.

Kaip atrodo moksleivių diena, kurie ateina ir nori išbandyti save „Swedbank“?

Visų pirma pokalbio metu reikia išsiaiškinti, ko moksleivis tikisi, ką nori gauti iš organizacijos. Jaunuoliai dažniausiai nori pašešėliauti, pasižiūrėti, kaip viskas vyksta. Nedažnai būna, kad moksleiviai patys norėtų padirbėti, galbūt jiems pristinga drąsos. Kažkada buvo vienas vaikinas, berods vienuoliktokas, kuris turėjo pasiūlymų, ką reikėtų tobulinti Jaunimo programoje. Mes pasikvietime jį ateiti ir parodyti turimus pasiūlymus, nes labai įdomu ir gera gauti idėjas iš jaunų žmonių. Šis vaikinas atėjo su prezentacija, o mums tai jau buvo pirmas įspūdis, kad čia yra jaunoji karta. Nesitikėjome, kad jaunuolis bus taip pasiruošęs, o jis parodė labai aukšto lygio prezentaciją ir nuostabias idėjas, todėl mes paprašėme tai pristatyti Vilniuje. Jam, manau, tai buvo labai gera mokykla. Prisimenu jo žodžius: „Aš paprastas moksleivis galiu pristatyti didelei organizacijai pasiūlymus ir idėjas, o ji tai priima“. „Swedbank“ organizacija, atsiklausdama šio jaunuolio, į savo Jaunimo programą įtraukė tam tikrus dalykus, nes pasiūlymai buvo tikrai labai geri. Jaunoji karta labai kūrybinga.

Tačiau, kai kurios įmonės visgi nežiūri pozityviai į tokius dalykus, nemato naudos.

Na, „Swedbank“ yra didelė organizacija, kuri padarė jau ne vieną projektą, nes kaip galima nesirūpinti moksleiviais. Žinoma, jiems reikia skirti laiko, bet mums tai atrodo natūralu. Visgi, tai duoklė visuomenei, o mes gyvename ir esame jos dalis. „Swedbank“ yra sukūręs ir finansinę erdvę, kuria gali nemokamai naudotis bet kas. Joje yra finansinio raštingumo inventorius, galima daryti susitikimus, rodyti prezentacijas, o vaikai gali rinktis ir ruošti pamokas. Ir, manau, kad jie netrukdys nei klientams, nei darbuotojams. Mes norime matyti šią erdvę aktyvią, kad joje nuolat vyktų veikla, todėl kviečiam visus ateiti ir išsibandyti.

Puiku, bet kaip paskatinti visus būti socialiai atsakingus?

„Swedbank“ yra davęs pažadą ir ketina jo laikytis. Manau, mes galime ir turime būti pavyzdys. Reputacijos nenupirksi, tu turi ją užsitarnauti veikdamas ir darydamas.
Negaliu pakomentuoti kitų įmonių, bet mes turbūt jau esame taip išauklėti. Kiekvienam darbuotojui skiepijama, ką jis turi atnešti visuomenei, todėl darome gerus darbus vietos bedruomenėms. Darbuotojai yra geriausi ambasadoriai, tad aš kitaip ir neįsivaizduoju. Tai tvarus verslas ir reikia galvoti apie ilgalaikę perspektyvą, nes visą, ką duodi visuomenei, sugrįžta ilgam.

Na, bet Jūs esate bankas ir turėtumėte mokėti skaičiuoti, vertinti, analizuoti, pinigus dėlioti.

Na, taip. Skaičiuoti, manau, tikrai mokame, bet neslepiame, kad esame pelno siekianti organizacija. Klausimas, kuo skiriasi viena verslo įmonė nuo kitos? Viena įmonė prisideda prie visuomenės ir bendruomenės gerovės kūrimo, o kita ne. Du skirtingi dalykai: vieni visiškai aklai siekia pelno, o kiti juo dalinasi. Aš manau, tai ir yra skirtumas.

Galbūt Jūs esate pamatavę, koks yra grįžtamasis ryšys materialine išraiška?

Aš manau, jog čia niekada nepaskaičiuosi, nes tai yra organizacijos reputacija. Žmonės pastebi ir mato gerus darbus. Natūralu, kad visi nori uždirbti, bet tu turi išmokti dalintis.

Pavyzdžiui, maža įmonė gali prisidėti prie iniciatyvų, kur nereikia didžiulių pinigų. Kad ir šiek tiek padedant, jau tai, kaip įmonei, manau, bus geras dalykas. Tai yra požiūrio klausimas, tačiau reikia prisidėti prie visuomenės gerovės ir tikiu, kad viskas pasikeis gerąja linkme.
Lietuvoje, manau, švietimo sistemoje turėtų būti daromi absoliutūs pokyčiai, juk viskas nuo švietimo prasideda. Bet kas pasikeis, kai tiek metų visi keičia, nes jiems „liepia“? Misterijoje reikia jaunų žmonių su polėkiu, kitokiu požiūriu.

Nors aš esu ekonomistas, savo visuomenine veikla prisidedu prie švietimo iniciatyvų, nes, manau, jog, norint sukurti stiprią ekonomiką, pirmiausia reikia investuoti į švietimą.

Tai yra faktų faktas. Tačiau kada Lietuva iš tikrųjų tai supras? Nors jau atrodo, kad visi supranta, lyg kažkas kažką bando daryti, bet proveržis neįvyksta. Vyriausybei reikia galvoti apie tuos prioritetinius dalykus, bet klausimas, ar mes teisingai suvokiame, kas yra tie prioritetai? O ir verslo bendruomenė, manau, turėtų tapti aktyviais rėmėjais, prisidėti. Siekime, kad verslas bendradarbiautų su švietimu.

Bet kur yra pagrindinė problema dėl bendradarbiavimo: versle ar švietime?

Manau, reikėtų daugiau švietimo įsijungimo ir, žinoma, parodyti, kokia iš to kuriama vertė verslui. Švietimo sistemoje irgi turėtų būti versliau mąstančių žmonių, kurie skatintų šituos dalykus, kad nebūtų tik taip, jog ant popieriaus surašėme ir tuo pasibaigė. Aš galvoju, kad po truputį tai vyksta, bet kartu galėtume padaryti daugiau.

Juk ir moksleivis ar studentas kurs pridėtinę vertę Lietuvai, ir net išvažiavęs į kitą šalį studijuoti. Jis grįš su kitokia kultūra, platesniu mąstymu, pajėgus sukurti tikrai labai gerą produktą.

Švietimas labai aktuali ir net jautri tema. Turime mes nemažai potencialo, tik reikia, kad kažkas drąsiai imtų ir darytų.

Bet ar, darant didelius pokyčius, jie nebus atmesti?

Manau, galime daryti, tačiau reikia tinkamai komunikuoti, kas bus daroma ir kodėl. Nors, aišku, geriausia yra daryti po truputį, nes žmonės nepriima labai staigių pokyčių, jie mėgsta būti komforto zonoje. Galbūt reikėtų pereinamąjį laikotarpį duoti, neskubėti, bet juk kartais tenka daryti ir labai staigių pokyčių, nes kitaip negali. Tad su jais reikia labai atsargiai. Keistis mes turim, nes dabar pasaulis labai greit keičiasi, kitu atveju, jeigu nesikeisi, tu iškrisi iš darbo rinkos, iš verslo rinkos, iš visur.

Aš atsimenu mes universitete turėjome dėstytoją, kuris per egzaminus leisdavo naudotis „Google“.

Geras, ir čia yra netradicinis mokymosi metodas.

Bet ten vis tiek būdavo ką veikti (šypsosi).

Taip, šiais laikais ir reikia mokytis atrasti informaciją. Greitai, taisyklingai ir tą reikia įvaldyti. Čia menas.

Pasaulis keičiasi, turbūt tikrai tiek visko nereikia kalti mintinai.

Galbūt ir natūralu, kad nebesugebame sukoncentruoti dėmesio, ir ne tik moksleiviai, bet ir mes, darbuotojai, nes informacijos kiekiai yra didžiuliai. Svarbu mokėti atsirinkti ir nedėti į galvą to, ko nereikia. Bet vis dėl to matematika bus reikalinga. Kai ateina paprastas moksleivis, aš įprastai su juo ir bendrauju ir jaunimui kyla klausimas, kam reikia matematikos, o mes aiškiname, kad tai ne šiaip sau kalti formules, o tam, kad lavinti loginį mąstymą. Juk po to uždavinius ir loginį mąstymą pritaikome visose gyvenimo situacijose. Mums reikia logiškai mąstančių žmonių.

Moksleiviai, kurie nori kažką pasiekti, sukurti, padaryti, turi jau pradėti daryti dabar. Nebijant, kaip čia į mane pažiūrės, ar manęs neatstums. „Moksleivių praktikos forumas“ ir yra tam, kad skleisti apie tai žinią. „Swedbank“ pasiruošęs pagelbėti. Mes esam tie, kurie nori pasidalinti, parodyti.

Kiek moksleivių Jūs galite priimti?

Klausimas, kiek norinčių bus.

Penkiasdešimt.

(Juokiasi.) Pasidalinus į skirtingus skyrius, kodėl gi ne. Būtų įdomu. Mes juk galime ir tokį tęsinį daryti, ar ne? Iš „Moksleivių praktikos forumo“ į tokias organizacijas, kur mes galime būti, ir aš tikrai galiu padėti suorganizuoti, nes man įdomu dirbti su jaunimu. Aš atsigaunu tokiuose dalykuose.
Be to, turime finansų institutą Vilniuje ir Kaune edukacinę erdvę, prašome naudokitės. Norime, kad užsisuktų toks kaip žiedas, vyktų šurmulys. Mes galėsime būti tuo pavyzdžiu, kuris paskatins kitas organizacijas. Galima labai daug padaryti, tik reikia imtis iniciatyvos.

Reikia tikėtis, kad pavyks paskatinti.

Man patinka tokie kūrybiniai dalykai, o „Swedbank“ visko suteiks, tad galite naudotis, kuo reikia. Ir iš karto visiems smagiau.

Dėkui Jums labai.

Dėkui Jums. Gerai jaučiuosi smagiai padiskutavusi.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA