A. Veryga: savaitgalį paskleista informacija pacientams nerimą sukėlė be reikalo

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paneigia savaitgalį viešoje erdvėje paskleistą klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kad vieno paciento gydymui skiriama pinigų suma esą bus ribojama suma iki 30 tūkst. eurų. Tai yra melaginga informacija, kuri sukėlė nerimą daugeliui Lietuvos pacientų.

„Apgailestaujame, kad žiniasklaidos atstovė, rengusi pirminį reportažą, pagal kurį vėliau informaciją paskelbė ir kitos žiniasklaidos priemonės, klaidingai suprato ir interpretavo faktus, sukėlė nerimą bei pacientų pasipiktinimą. Apmaudu, kad tokių melagingų žinių skleidimas prisidėjo prie nepasitikėjimo mūsų šalies sveikatos sektoriumi“, – skelbiama SAM pranešime spaudai.

SAM tvirtina, kad nėra ir neplanuojama nustatyti ribų vieno paciento gydymo kainai, nes žmogaus gyvybė yra neįkainojama ir apie tai negali būti net diskutuojama. Todėl ministerija kviečia neklaidinti ir negąsdinti pacientų, nes jokia tvarka nėra patvirtinta ar registruota, o pacientų gydymo suma nėra ir nebus ribojama.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, viešoje erdvėje paskleista informacija yra neteisingas faktų interpretavimas, iškreipiant skaičius, kurie planuojami naudoti derybose su gamintojais dėl vaistų kainų mūsų šaliai prieš juos įtraukiant į kompensavimo sistemą.

„Ekspertai diskutavo apie tai, kaip būtų galima tobulinti vaistų kompensavimo sistemą, kuomet yra deramasi su brangių vaistų tiekėjais dėl vaistų kainų mūsų šaliai. Labai gaila, kad tokie dalykai, kurie galbūt ateityje bus naudojami derybose su vaistų gamintojais, yra prilyginami tiesiogiai ir traktuojami nemokšiškai kaip paciento gydymo kaina. Tad atsiprašau visų žmonių, kuriems savaitgalį paskleista melaginga žinia sukėlė nerimo, pasipiktinimo ir daugybę klausimų“, – pranešime cituojamas A. Veryga.

Anot jo, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, taip ir Lietuvoje, svarstoma, jog turint aiškesnes derybines pozicijas dėl apskaičiuotų vaisto sukuriamų kokybiškų gyvenimo metų, būtų galima išsiderėti geresnes kainas. Mūsų pareiga yra užtikrinti, jog pacientai būtų gydomi veiksmingiausiais ir saugiausiais vaistais, o ne bet kokiais, kuriuos siūlo farmacininkai, siekdami gauti pelno.

Be to, ministro A. Verygos teigimu, ir šiuo metu yra kompensuojami brangūs pacientų gydymui reikalingi vaistai, priemonės, apmokama už atliktas procedūras, gydymą ar transplantacijas, kai šių paslaugų kainos yra išties didelės. Tai bus daroma ir ateityje – pacientų gydymui yra ir bus skiriama lėšų tiek, kiek reikia.

Pavyzdžiui, kaip nurodo SAM, hematologiniams (kraujo) susirgimams gydyti vidutinė PSDF biudžeto išlaidų suma vaistui, tenkanti vienam pacientui, buvo 43 tūkst. eurų – šiuos vaistus pernai vartojo apie 150 pacientų, visų jų vaistų kainai apmokėti iš PSDF skirta apie 6 mln. eurų. Odos vėžiui skirti vaistai pernai vidutiniškai kainavo apie 40 tūkst. eurų vienam pacientui – tokių pacientų buvo 24.

Modernios bioninės rankos pritaikymas mūsų šalies pacientui, apie kurį buvo rašoma ir žiniasklaidoje, prieš keletą metų kainavo 99 tūkst. eurų. 2017 m. duomenimis, alogeninei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijai kompensuoti iš PSDF vidutiniškai skirta virš 148 tūkst. eurų, kepenų transplantacijai – virš 49 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės tvirtinimu, šiuo konkrečiu atveju neteisingai ir netaktiškai buvo interpretuota informacija apie sveikatos technologijų vertinimo metodikas.

„Tokias metodikas turi nusistačiusios šalys, kuomet, esant ribotoms finansinėms galimybėms ir labai daug kompensavimui pateiktų vaistų, tenka spręsti, kuriuos vaistus pradėti kompensuoti pirmiausia, kuriuos vėliau ir kaip atrinkti tuos, kurie galėtų išgelbėti daugiausia gyvybių. O neveiksmingi ar mažai veiksmingi vaistai neturėtų būti kompensuojami, jei neatitinka nustatytų reikalavimų. Be to, net ir nusistačius kažkokią sumą vienam medikamentui, išimtys taikomos, jei jos gali išgelbėti gyvybes“, – pranešime sako viceministrė K. Garuolienė.

Taip pasielgė, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, apsisprendusi kompensuoti skiepus nuo meningokoko, nors suma akivaizdžiai viršijo jų pasitvirtintas tvarkas – jie pasirinko tai, kas geriausia pacientams. Lietuvoje taip pat diskutuojama, kaip būtų galima pritaikyti analogiškas praktikas.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininko Gyčio Andrulionio teigimu, Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, siekia užtikrinti, kad pacientai būtų gydomi kokybiškais, veiksmingais vaistais, kurie padėtų kiek galima greičiau pasveikti.

„VVKT jau daug metų dirba ne tik vaistų registravimo, bet ir vaistų kontrolės bei priežiūros srityje. Priimant sprendimus leisti naujiems vaistams atsirasti Lietuvoje ar ne, t. y. būti užregistruotais ar ne mūsų šalies rinkoje, yra taikomi labai griežti reikalavimai. Ir tai yra normalu, juk žmonės turi gauti reikiamą gydymą saugiais ir kokybiškais vaistais, o ne bet kokiais“, – cituojamas VVKT vadovas G. Andrulionis.

Todėl, pasak jo, diskutuojama su ekspertais, kaip Lietuva galėtų patobulinti taikomas vaistų kompensavimo atrankos metodikas. Kitaip tariant, kaip tobulinti sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo procesą. Būtent šis procesas padeda apsispręsti, kokius naujus vaistus kompensuoti, kokius – ne, kaip derėtis dėl jų kainos. Pagrindinis kriterijus esą – visi vaistai turi būti saugūs ir veiksmingi.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kaunietis: ar mažylių kasose privaloma užleisti eilę ir tokiems?

Siekiama pratęsti korupcija įtariamo Kauno policininko suėmimo terminą

Žemaičių gatvėje užvirs asfaltavimo darbai

Kaune po atviru dangumi išsirikiuos įvairiaspalvių troleibusų ekspozicija

Alytuje degusi įmonė ne pirmą kartą aplinkosaugininkų akiratyje – buvo skirtos baudos

Veiksmo filmo scenarijus Kaune: „Mercedes-Benz“ sustojo tik peršovus padangas

Palemono gyventojus išgąsdino ore sklindantys juodi dūmai

Baranausko gatvėje susidūrus dviems transporto priemonėms stoja eismas

VDU Bonatikos sode atogrąžų drugių paroda (foto)

Seimas nusprendė: biudžetinių įstaigų nekilnojamasis turtas apmokestinimas nebus