Kad Velykų stalas neapkarstų: priminė dažniausiai per maistą plintančias ligas

Asociatyvi / Archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nesaugus maistas, kuriame yra kenksmingų bakterijų, virusų ar parazitų, gali susargdinti. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai išaušus mišrainių ir kitokių kulinarinių šedevrų dienoms primena, kad per maistą plinta daugiau nei 200 užkrečiamų ligų.

Teigiama, kad dažniausiai jomis užsikrečiama nuo gyvūninio maisto, per jį dažniausiai plinta salmoneliozė, kampilobakteriozė, listeriozė, ešerichiozė ir trichineliozė.

Paprastai šios ligos pasireiškia viduriavimu, vėmimu, tačiau gali būti ir sunkių pasekmių – inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimų, gali pasireikšti sepsis, smegenų ar smegenų dangalų uždegimas ir net mirtis.

ULAC medikai primena, kad jautriausi salmoneliozę sukeliančiai salmonella enterica bakterijai yra maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, taip pat tie, kurių imunitetas nusilpęs. Salmonelėmis gali būti užteršti vištų kiaušiniai, broilerių mėsa ir jų produktai, žaliavinis pienas. Šių bakterijų gali turėti ir vaisiai, daržvės ar daigai.

Listeriozė ypač pavojinga nėščioms moterims bei naujagimiams, ši liga pastaraisiais metais pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių.

Kampilobakteriozės atvejų pastaraisiais metais daugėja ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tačiau priežastys nėra gerai žinomos. Ši liga pasireiškia viduriavimu, neretai su krauju, pilvo, galvos skausmais, pykinimu ar vėmimu. Neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“.

Trichinelioze žmonės užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, 1–2 savaitės po užsikrėtimo, atsiranda veido ir akių pabrinkimai – edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai bei nemiga.

Ešerichioze užsikrečiama vartojant žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną, tačiau infekcija gali plisti ir per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį, taip pat per buitinį sąlytį – ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu.

Ši liga pasireiškia viduriavimu, neretai su krauju ar gleivėmis, karščiavimu, pilvą raižančiais skausmais. Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis.

ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 794 susirgimai salmonelioze, 925 – kampilobakterioze ir 20 – listerioze. Per pastaruosius dešimt metų sergamumas salmonelioze Lietuvoje sumažėjo nuo 60 atvejų 100 tūkst. gyventojų (2009 m.) iki 28,3 atvejo (2018 m.).

Sergamumas kampilobakterioze per pastarąjį dešimtmetį šalyje didėja, tačiau analogiška tendencija yra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Susirgimų listerioze skaičius svyravo nuo penkių atvejų 2009 metais iki 20 atvejų 2018 metais.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Kaune sklando „Kiemų šventės“ nuotaika: soborą apsupo vaišėmis nukrauti stalai (foto)

„Lietkabelį“ sutriuškinęs „Žalgiris“ - LKL finale

Susitikimas su Kauno pareigūnais: „švariems“ vairuotojams - dovanos

Šilainiai ir Vilijampolė gyvena sausroje: ieškoma išeičių, kaip tiekti geriamąjį vandenį

Iš Švč. Sakramento bažnyčios dingę sakralūs kūriniai - surasti

Penktadienis - paskutinė išankstinio balsavimo diena

Naujas akcentas Kauno centre: ant sienos įsikūrė „Šviesos nešėjas“

Medikų sujudimas Birštone: kas vyksta?

„Sodra“ nutraukė pensijų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje konkursą

„Dragūnų“ trasą ruošiasi išbandyti ir kariškas automobilis