Iš Rotušės aikštės iškeliauja Kauno kalėdinė eglė

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Savaitgalį iš gražiausia Lietuvoje pripažintos Kauno kalėdinės eglutės beliko sparčiai ardomas karkasas, tik labai pasistengus primenantis čia stovėjus puikią puošmeną. Visgi medį dabinusioms plastikinėms dekoracijoms tai – naujo kelio pradžia. Dalis jų virs kitais menininkės Jolantos Šmidtienės kūriniais, o dalis – žaliava naujiems plastiko gaminiams.

Kaip „Kas vyksta Kaune“ dėstė iš vienkartinių plastiko šiaudelių pagamintas pusnis apsiėmusios perdirbti įmonės „Gerovė“ direktorė komercijai Živilė Ramoškienė, eglutės puošimui pasirinktas produktas yra gera priemonė parodyti visuomenei, kaip kalėdinės dekoracijos po švenčių gali būti surinktos ir perdirbtos, vėliau tapti kitais mums reikalingais produktais, kurie ir vėl atgims.

„Tai vadinama žiedine arba uždaro ciklo ekonomika. Šiuo aspektu Kauno miesto savivaldybė yra viena iš pažangiausių, kuri tokiu būdu Kalėdinę puošmeną tvarko jau ne vienerius metus“, – portalui pateiktuose atsakymuose tvirtino Ž. Ramoškienė.

Kitas žingsnis – rūšiavimas

Kaip darbo savaitės pabaigoje informavo „Gerovės“ direktorė komercijai, nuimtos dekoracijos vežamos į aikštelę, kurioje lauks šiltesnių orų. Atšilus orams bus pradėtas vienas iš svarbiausių perdirbimo proceso darbų – rūšiavimas. Jo metu panaudotos žaliavos bus suskirstytos pagal medžiagos rūšį, t. y., plastikas, metalas ir kitos.

„Tuo pačiu bus dar kartą peržiūrima, kurias dalis menininkė galės pakartotinai panaudoti. J. Šmidtienė atsakingai prisiėmė pati asmeniškai organizuoti tinkamą rūšiavimą, įtraukiant Kauno miesto gyventojus ir įvairias bendruomenes bei šviesti visuomenę apie atsakingą vartojimą“, – sakė Ž. Ramoškienė, pridūrusi, kad šiame etape patirtimi dalinsis ir projekto partneris „Gerovė“.

Bendrovė su J. Šmidtiene bendradarbiauja ne pirmus metus. Štai 2013 m. Kauno kalėdinės eglutės plastikinės dalys buvo perdirbtos į atliekų rūšiavimo maišelius, kurių dalis išdalinta „Darom 2014“ plušėjusiems savanoriams. Šiukšlių rūšiavimui skirti produktai pagaminti ir perdirbus 2014-ųjų eglę – ši iniciatyva padėjo pelnyti „Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimą.

Kaina dar neaiški

„Kalbant plačiau apie šiaudelių perdirbamumą, svarbu žinoti, kad jie yra lengvai perdirbami, nes pagaminti iš vienos rūšies polimero. Sunkiai perdirbami arba visai neperdirbami yra plastikiniai produktai, kurie pagaminti iš kelių rūšių polimerų arba turintys kitų rūšių medžiagų, pavyzdžiui, plastikinės dalys, dengtos gumomis, popieriais, lakais, dažais ar panašiai“, – tikino Ž. Ramoškienė.

Patį šiaudelių perdirbimo technologinį procesą sudaro keli esminiai etapai: šiaudeliai susmulkinami iki reikiamos frakcijos, jei reikia, išplaunami nešvarumai, tuomet džiovinami naudojant centrifugą arba presą ir pagal parinktą technologinį receptą galiausiai perdirbami į granules. Taip gaunama kokybiška antrinė žaliava, kuri naudojama naujiems produktams gaminti.

Kiek gali kainuoti apie 3 mln. šiaudelių perdirbimas kol kas pasakyti „Gerovės“ direktorė komercijai negalėjo – tai paaiškės sužinojus, kiek sveria atrūšiuoti ir perdirbimui atiduoti šiaudeliai. „Perdirbime mato vienetas yra masė – kilogramai, tonos, nes šiaudelių skaičius nieko nesako“, – pridėjo Ž. Ramoškienė.

Didžiausia problema – vartotojų sąmoningumas

Pasiteiravus, kodėl, visgi, Europos Sąjungoje jau po poros metų bus draudžiama prekiauti kai kuriais vienkartiniais plastikiniais gaminiais, jeigu juos lengvai įmanoma perdirbti, „Gerovės“ atstovė teigė, jog visų svarbiausia suprasti plastiką savaime aplinkos neteršiant.

„Ją teršia žmogaus išmestas plastikas, kuris neatkeliauja į perdirbimą, nes vartotojas nepakankamai atsakingai elgiasi. Pavyzdžiui, išmėtytų šiaudelių surinkimas yra beveik „misija neįmanoma“, tačiau jei jie būtų lengvai surenkami, tai jų perdirbimui taikomas įprastas plastiko apdorojimo procesas“, – nurodė Ž. Ramoškienė, pažymėjusi, kad plastiko nekenksmingumą ir tinkamumą žiedinės ekonomikos modeliui rodo gausybė kitų mūsų buityje naudojamų plastikinių daiktų, kurių nieks neketina drausti.

Bendrovės direktorė komercijai teigė, kad kalbos apie iš įrenginių iškrentančius ir galiausiai į sąvartynus patenkančius šiaudelius tėra menkai pagrįstos spekuliacijos, mat, kaip minėta, plastikas perdirbant smulkinamas iki dar mažesnių dalelių ir mechaniškai prarasti žaliavą negresia. Tuo metu aptariamos medžiagos perdirbimas, kaip ir visos gamybos, turi savo technologinius procesus, tačiau juos atlikus teisingai su problemomis esą nesusiduriama.

Susidomėjimas ekologija auga

Ž. Ramoškienė džiaugėsi, kad Lietuvos piliečiai tampa vis labiau socialiai atsakingi, tik pastebėjo viešojoje erdvėje stingant informacijos apie tai, kas yra tikroji ekologija, tvarumas, žiedinė ekonomika.

Jos manymu, dažnai vadovaujamasi emocija ar subjektyvia nuomone, tačiau vis aktyviau įsitraukiant informacijos skleidėjams bendromis jėgomis visuomenė vis geriau supras ekologijos reikšmę ir gyvensime gražesnėje, švaresnėje, sveikesnėje aplinkoje.

„Pastebėjau, kad tema tikrai yra labai aktuali, todėl norėčiau pakviesti prisijungti platesnei diskusijai ir kitus Lietuvos miestus, kad pasidalintų savo patirtimi, planais, kaip jie tvarkėsi, tvarkosi ar planuoja tvarkyti savo kalėdines puošmenas, kurios taip pat turi nemažai plastiko ar kitų medžiagų“, – skatino „Gerovės“ direktorė komercijai, žadėjusi prireikus duoti patarimą ir padėti.

33 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pramonės prospekte kaunietis įkrito į 1,5 m gylio talpą

Visą savaitę šalies keliuose policija tikrins vilkikus, telefonu kalbančius vairuotojus

Baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimas

Kauno garaže pažeistas konteineris su radioaktyviomis medžiagomis

Kaune atidarytos užkandinės savininkų idėja sužavėjo ne vieną: pinigus siunčia net iš Aliaskos

Nemune apvirto baidare plaukę žmonės

Kaunietis E. Riabko po atkaklios kovos apgynė čempiono titulą

Kauno tarnybos šoko ant kojų dėl radiacijos

Dėl žiauraus nužudymo kalintis buvęs policininkas liks už grotų

Kaune yra vieta, kur laiką rodo pats žmogus