Kauno bažnyčiose akį traukia viena už kitą įmantresnės prakartėlės | Kas vyksta Kaune

Kauno bažnyčiose akį traukia viena už kitą įmantresnės prakartėlės

Organizatorių nuotr.

Kauno bažnyčiose ir dalies katalikų namuose jau kurį laiką šv. Kūčių ir šv. Kalėdų laukimą įprasmina pačių pagamintos prakartėlės. Gyventojai raginami suskubti apsilankyti bažnyčiose ir apžiūrėti prakartėles, nes jos džiugins tik iki Trijų Karalių šventės, o apsilankiusieji šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje išvys konkursines prakartėles ir galės prisidėti renkant gražiausią.

[galerija kiek=”8″]

Prakartėlė – tai Jėzaus gimimo tvartelyje vaizdas. Anot etnologo Juozo Kudirkos, prakartėlę namuose lietuviai gamindavo ir seniau. Scenoje vaizduojamas ėdžiose gulintis kūdikėlis, šv. Marija, šv. Juozapas piemenėliai su avimis, jaučiu ir asilu, Trys Karaliai su kupranugariais, kelrodė žvaigždė, angelai. Prakartėlės tinka adoracijai, meditacijai ir kontempliacijai.

Prakartėlių pradininkas – šv. Pranciškus Asyžietis

Kaip knygoje „Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos“ rašo etnologas J. Kudirka, į šv. Kalėdų liturgiją prakartėlę dar 1223 m. įtraukė šv. Pranciškus Asyžietis. Jis sumąstė šv. Kalėdas švęsti išvakarėse ir ne bažnyčioje, o uoloje. 1223 Kalėdų naktį, Grečio miestelyje tarp Italijos kalnų, kur veikė tikras tvartelis, jis įrengė pirmą pasaulyje gyvą prakartėlę. Joje buvo jautis ir asilas, sukviesti kaimelio gyventojai, tarp jų ir jauna šeima, laukianti vaiko. Sukurtas vaizdas, kaip per pirmąsias Kalėdas.

Netrukus tikintieji ėmė kasmet gaminti gyvas prakartėles su gyvuliais miestelių aikštėse. Vėliau prakartėles imta kurti ir bažnyčiose. Jose pradėtos rengti inscenizacijos, tikintiesiems aiškinta šventosios šeimos istorija, Išganytojo gimimas, pranašystės ir pan. Vaidinimai bažnyčiose vyko iki XVI a. antrosios pusės, tuomet jie perkelti į miestų aikštes, o maldos namuose liko tik prakartėlės. Galiausiai prakartėlės atkeliavo į žmonių namus.

Skulptūrinę prakartėlę po pusšimčio metų sukūrė Arnolfo di Cambio, ji saugoma Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje.

Prakartėlės itin populiarios tapo baroko laikotarpiu, pažymėtina Vokietija, kur jas maldos, mokymo tikslais pradėjo naudoti vienuoliai jėzuitai.

Teigiama, kad prakartėlių madą į Lietuvą atvežė vienuoliai pranciškonai. Nepriklausomybės metais nedideles įvežtines prakartėles pradėta statyti namuose, tačiau kaime jos neprigijo.

Kviečia išrinkti gražiausią

Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje galima apžiūrėti daugybę viena už kitą įmantresnių prakartėlių, jos dalyvauja trečią kartą rengiamame Pranciškonų prakartėlių konkurse „Pasitik kūdikėlį Jėzų su šv. Pranciškumi“.
Visas jas apžiūrėti galima čia.

Gražiausią prakartėlę išrinkti kviečiami visi norintieji, balsuoti galima čia.

Trys daugiausiai interneto lankytojų balsų sulaukusios prakartėlės pateks į finalą kartu su tomis, kurias išrinks galerijų lankytojai konkurse dalyvaujančiose vietinėse parapijose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Pakutuvėnuose, Kryžių kalne, Panevėžyje, Marijampolėje ir Toronte.

Prakartėlių finalininkių paroda bus atidaryta gruodžio 30 dieną, sekmadienį, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Maironio g. 10). Nugalėtojai bus paskelbti sausio 6 dieną, per Trijų Karalių šventę.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA