Pensijų reforma: vieniems atlyginimas padidės, kitiems – sumažės

Asociatyvi / LB nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jeigu valdantieji iš tiesų pakeis pensijų kaupimo tvarką, dalies gyventojų atlyginimas į rankas sumažės, o kaupimą nutraukę kas mėnesį galės gauti keliasdešimt eurų daugiau. Tačiau tai padarę senatvėje liks tik su „Sodros“ pensija.

Kaip jau skelbta, Vyriausybės pristatytoje pensijų reformos plane numatoma pakeisti kaupimo formulę ir automatiškai į kaupimą įtraukti visus asmenis iki 40 metų. Tiesa, jie galės šito atsisakyti, jeigu pateiks atitinkamą prašymą.

Numatomas tik vienas kaupimo būdas – tam skiriant 4 proc. savo atlyginimo ir gaunant 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įmoką iš valstybės biudžeto. Iki 4 proc. asmens įmoka didės palaipsniui – per penkerius metus.

Žadama, kad didesniam už 4 proc. asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos. Be to, visiems dirbantiesiems „Sodros“ įmokų tarifas bus sumažintas 2 proc. punktais.

Jei žmogus pensijos iki šiol fonde nekaupė ir nuspręs toliau nekaupti, dėl šio įmokų sumažinimo jam bus išmokamas didesnis atlyginimas. Uždirbant 1 tūkst. Eur algą (į rankas) tai būtų apie 26,32 Eur per mėnesį, suskaičiavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Jeigu žmogus dabar kaupia minimaliai (tam skiria 2 proc. „Sodros“ įmokų) ir nuspręstų visiškai sustabdyti kaupimą, jo 1 tūkst. Eur alga taip pat padidėtų 26,32 Eur. Jeigu kaupimą sustabdys kaupiantis maksimaliai (pagal formulę 2+2+2), 1 tūkst. Eur alga padidėtų 52,64 Eur.

Jeigu nekaupiantys arba nusprendę sustabdyti kaupimą asmenys į rankas gaus daugiau atlyginimo, tai įtrauktiems į kaupimą jis sumažės.

Jei žmogus kaupė minimaliai, po automatinio įtraukimo jis pradėtų kaupti savo lėšomis. Tarifas palaipsniui didėtų.

Pirmaisiais metais jo įmoka būtų 2,4 proc. (iš jų 2 proc. padengtų sumažėjęs „Sodros“ įmokos tarifas, o pats žmogus prisimokėtų 0,4 proc. savo darbo užmokesčio bruto). Tas pats 1 tūkst. Eur uždirbantis asmuo pajustų 5,26 Eur algos sumažėjimą.

Įmokai palaipsniui didėjant, po penkerių metų 1 tūkst. Eur atlyginimas sumažėtų 26,32 Eur ir jis gautų ne 1 tūkst. Eur, o 973,68 Eur. Tiesa, ministerija pabrėžia, kad tokio žmogaus „Sodros“ pensija dėl kaupimo nemažėtų, kaip kad yra dabar.

Asmenims, kurie šiuo metu kaupia maksimaliai (2+2+2), po įvestų permainų atlyginimas į rankas keistis neturėtų.

Didesnė alga yra gerai, tačiau tai ne viskas

Paprašytas įvertinti siūlomus pensijų kaupimo pakeitimus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys dr. Tadas Gudaitis svarstė, kad reformos gairės siunčia vienareikšmišką žinią – taupyti reikia. Esą visuomenei senstant valstybės ir „Sodros“ biudžeto galimybės užtikrinti pakankamas pensijas taps vis ribotesnės.

Asociacijos atstovas detaliau nekomentavo pasiūlymų, kadangi dar nėra parengti teisės aktų projektai ir kol kas nežinoma, kaip tokia reforma būtų išpildyta techniškai.

„Gaila, kad diskutuodami apie detales užmirštame esminį dalyką – didesnė alga yra gerai, tačiau savo vartojimą ir kasdienių poreikių būtinumą ne tik nuolat peržiūri, bet ir daugiau ar mažiau riboja įvairaus dydžio pajamas gaunantys žmonės, kurie turi savo tikslų bei planų.

Netoliaregiška ir neprotinga vartojimą laikyti teisingiausiu pasirinkimu ir prilyginti tai sutaupymui, nes taupymas nėra pora procentų didesnės pajamos, taupymas yra dalies pajamų atidėjimas ateičiai.

Žinant nenuginčijamą faktą, kad asmeniškai neprisidėdami prie savo pensijos ir jai netaupydami galime pasmerkti save pragyventi vos iš trečdalio dabartinių pajamų, galime rinktis – užsitikrinti papildomą finansinę pagalvę ateičiai ar pinigus leisti dabar ir rizikuoti be jos“, – komentavo T. Gudaitis.

Anot jo, Lietuvoje turime sukurtą kiekvienam dirbančiajam prieinamą, paprastą, subalansuotos rizikos ir efektyvų įrankį naudotis geriausių investavimo specialistų „know how“, kaupiant ir didinant savo santaupas senatvei.

„Suprantama, kad apsispręsti yra sudėtinga, tačiau tarptautiniai ekspertai, Lietuvos ir užsienio organizacijos bei institucijos suteikia mums galimybę jau dabar pasinaudoti geriausių specialistų įžvalgomis, o jos sako viena: demografinės problemos su laiku tik stiprės, todėl kiekvieno mūsų indėlis tampa tik svarbesnis“, – svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, pats svarbiausias dalykas, kurio negalima užmiršti priimant sprendimus dėl pokyčių: valstybė privalo laikytis ankstesnių įsipareigojimų, duotų kaupti pensijai apsisprendusiems žmonėms ir neignoruoti jų teisėtų lūkesčių.

Kai kurie dalykai liko nepakeisti

Vilniaus universiteto profesorius, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka komentavo, kad nors pensijų kaupimo formulė atrodo nauja, tačiau iš esmės tokia pati. Esą ir toliau darbuotojų įmokas į fondus pervedinės „Sodra“, tik 2 proc. įmokų neatsispindės jos biudžete.

„Abejoju, kad kiekvienas žmogus pervedinės asmeniškai, ar kad darbdaviai pervedinės už kiekvieną darbuotoją, kurie dar kaupia skirtinguose fonduose. Manau, kaip buvo, taip ir bus. Tiesiog iš žmonių, kurie dalyvauja, paims tuos pačius procentus į „Sodrą“ ir ji perves, bet tai nebus parodyta jos biudžeto apskaitoje, o tiesiog bus atlikta paslauga“, – kalbėjo profesorius.

Jis abejojo, kad bus išspręstas dviejų sistemų supriešinimas, nes „Sodros“ biudžete tų 2 proc. neliks: „Dar daugiau, kadangi įmokas žada sumažinti ne tik tiems, kurie dalyvauja, bet visiems, palyginti su dabartiniu biudžetu, „Sodra“ neteks dar daugiau nei dabar netenka.“

Anot R. Lazutkos, nauja tvarka siekiama į kaupimą įtrauki kuo daugiau gyventojų. Kadangi nusprendusiems nekaupti reikės išreikšti valią, tikėtina, kad atsisakančių bus mažiau negu dabar pradedančių kaupti naujai. Taigi pensijų fondų valdytojams sumažės smarkiai išlaidos reklamai ir kt.

Profesorius abejojo, kaip automatiškai gyventojai bus įtraukiami į kaupimą ir kaip jiems bus parenkamas fondas. Esą kiekvieno fondo pelningumas gali greitai pasikeisti, tad keista, kaip Lietuvos bankas imsis atsakomybės už žmogų ir ką jam parinks.

„Ko reformoje labiausiai pasigendu, tai dėmesio investicijų valdymui, apie ką visiškai nekalba. O gerai žinome, kad kitose šalyse II pakopa paprastai vadinama kolektyviniu dalyvavimu, šitie fondų valdytojai būna ne pelno siekiančios organizacijos. Tai reiškia, kad atskaitymais jie padengia tik sąnaudas ir neima pelno.

Kita vertus, yra fondų dalyvių įgaliotiniai, nes kiekvienas dalyvis individualiai tikrai neseka ir negali tam skirti laiko ir nenori, nes nedidelės sumos, po truputį ir to išprusimo nėra. Taigi reikia kažkokių įgaliotinių, kad būtų dalyvavimas racionalesnis“, – svarstė R. Lazutka.

Esą kitose šalyse tai būna kitų darbdavių ir profsąjungų organizacijos, Lietuvoje jomis esą negalime pasikliauti, nes jų yra mažai.

„Matyt, valstybei reikėtų įsteigti kokį nors įgaliotinių institutą, kuris atstovautų pavieniams dalyviams ir tada derėtųsi dėl geresnių sąlygų, investavimo, prižiūrėtų tuos pensijų fondų valdytojus. Apie šitą net reformoje nekalbama“, – stebėjosi profesorius.

Jis atsargiai vertino ir pasiūlymus dėl mažinamos sukaupto turto ribos, kada žmogui bus privalu įsigyti anuitetą. Paprastai jis kainuoja 25–30 proc. sukaupto turto vertės. Taigi dėl smulkesnių anuitetų daugiau žmonių jiems išleis didesnę sumą pinigų.

R. Lazutka taip pat kritikavo būdą, kaip atlyginama pensijų fondų valdytojams. Esą net ir sumažinus administravimo mokestį iki 0,5 proc. turto vertės, valdytojų pajamos gali išaugti, nes į sistemą bus įtraukta daugiau gyventojų:

„Iš principo administravimo atskaitymus imti nuo valdomos sumos yra ydinga praktika. Ar vienu nuliu ar penkiais nuliais pinigų daugiau iš sąskaitų į sąskaitą. Pensijų fondai taip ir daro, kai perka portfelius, jų kaštai dėl to nesikeičia.

Reikėtų pereiti prie paslaugos apmokėjimo ir tam tikro pelnas ir taikyti tokią kainodarą, kaip bet kokiai kitai paslaugai. T. y. paslaugos kaina turi būti nustatoma pagal patiriamas sąnaudas. Bet kodėl čia paslaugos kaina nustatoma pagal valdomo turto vertę, koks čia pagrindimas? Reikėtų tiesiog keisti kainodarą ir pasirodytų, kiek kam pagrįsti atskaitymai, nekalbant jau apie tai, kad geriausia būtų kad kaupimą vykdytų nepelno siekiančios organizacijos.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

10 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Ieško būdų, kaip tradicinius amatus bei gaminius apsaugoti nuo išnykimo

Orai nedžiugins: atslenka tikras lietuviškas ruduo

Ant Kleboniškio tilto susidūrus automobiliams, vairuotojas išvežtas į ligoninę

Prezidentė Kaune pagerbė tremtinių ir politinių kalinių atminimą

Bomba toliau tiksi: Kaune nusipirko bananų su baisiais priedais

Svarbaus transporto mazgo prie pat Kauno laukia rekonstrukcija

Atsigulę į palatą Kauno klinikinėje ligoninėje, pakraupo: ar čia išvis galima gydyti vaikus?

Sparčiai augančioje Kauno dalyje - įžūli vagystė

„Žalgirio“ mače su turkais - teisėjų klaida, galėjusi nulemti rungtynių baigtį

„Ford“ atstovų pratybos kauniečiams: ką daryti netikėtai pasikeitus vairavimo sąlygoms