Ketvirtadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatyta premjera „Aš – Moljeras“, sukurta pagal garsaus prancūzų dramaturgo, aktoriaus, teatralo Moljero komediją „Tariamas ligonis“ ir biografijos motyvus. Premjera jau netrukus – vasario 3, 4, 13 dienomis.
Dviejų dalių komediją su užkulisių elementais režisavo ir scenos adaptaciją kūrė režisierė, dramaturgė ir aktorė Inesa Paliulytė.
„Tariamas ligonis“ yra paskutinė didžiojo prancūzų komediografo pjesė, ją rašė sunkiai pasiligojęs. Žiūrovai spektaklyje išvys kaip I. Paliulytė linksmai perkūrė minėtą pjesę, pagrindinį vaidmenį ji paskyrė Moljerui. Veiksmas rutuliojasi Moljero namų aplinkoje, teatro scenoje, kur jis įkūnija personažą Arganą. Anot spektaklio kūrėjų, siekiama atskleisti sudėtingą aktoriaus prigimtį per asmeninę autoriaus dramą. Komedijoje ryškios dvi paralelės – žmogaus besiblaškančio tarp idealų ir gyvenimiškos realybės.
Daug puošybos ir juoko
Spektaklio režisierė Inesa Paliulytė pasakojo, kad scenoje perteikiamas XXI a. barokas. „Tai perteklinis žanras: daug puošybos, daug juoko, rožės žydi, drugeliai skraido ir kartu karvutė gali praeiti ir nelabai kvapnų vėjelį išleisti. Moljero kalboje bei kūryboje yra daug grubumo, šmaikštumo, erotizmo. Šio spektaklio žanras nenusakomas, kaip ir pats barokas. Mes išdykaujame iš visos širdies! Reikia pažymėti, kad yra ir kičo, jis atsispindi muzikoje, kurią kūrė kompozitorius Raigardas Tautkus: groja barokiniai instrumentai, bet kartu staiga išgirstame aistringą tango, valsą, operetę, kurie dar visai nesirengė tuo metu pasaulinėje muzikoje atsirasti“, – kalbėjo I. Paliulytė.
Anot jos, jautrus ir išmintingas žiūrovas galės ir pasijuokti, ir paverkti. „Nes toks gyvenimas. Beje, linkiu, kad žiūrovai išsineštų gyvenimo saulę, nes veikėjas Beraldas, Moljero lūpomis sako: „Juokas yra didžiausias gydytojas!“, – ragino I. Paliulytė.
Scenografijos ir kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė džiaugėsi kūrybiniu proveržiu ir spektaklio laikotarpiu: „Barokas – kaip pyragaitis, labai smagu buvo jį analizuoti, derinti baroko ir šiuolaikinius kostiumus.“
Moljeras, nes genijus
Kodėl režisierė pasirinko kurti pagal ir apie Moljerą? „Nes jis genijus. Tokių genijų nedaug, jis paradoksalus: gyveno labai dramatišką, tragišką gyvenimą (labai nesutarė su žmona, turėjo kitų gyvenimo sunkumų, o kai pelnė šlovę – gyvybę pasiglemžė ankstyva mirtis – 51 m. vaidinant ketvirtą premjerą jis mirė scenoje), o kūryba labai skani, sultinga, kontroversiška. Spektaklyje bus ir akrobatinių triukų, skraidys ore, snigs, kudakuos. Veikėjai žais kaip pašėlę vaikai“, – intrigavo režisierė.
Juoksis iš žiūrovų
Choreografė Marija Baranauskaitė darbuotis spektaklyje atvyko iš Paryžiaus, kur studijuoja Tarptautinėje klounados mokykloje, gilinasi į fizinio teatro – komedijos įgūdžius. Ji pažymėjo, kad spektaklyje naudojami klounados ir bufonados žanrai Lietuvoje gan retai pasitelkiami. „Bufonada yra labai specifinis dalykas. Tarkim iškraipytos kūno formos, štai personažas Ponas Bonfua vaidina notarą, jis neturi kelių, mažutis; veikėjai tėvai Diafuarai vaizduojami su iškraipytos kūno formomis. Personažai juokiasi iš žiūrovų, o klounada atvirkščiai – artistas juokiasi iš savęs“, – aiškino M. Baranauskaitė.
Pora ir gyvenime, ir scenoje
Įdomi detalė – įsimylėjėlius spektaklyje vaidinantys aktoriai Elžbieta Mikolajūnaitė ir Arnas Ašmonas – pora yra ir gyvenime. Tiesa, kavalieriaus vaidmenį atlieka ir kolega Andrius Gaučas. Sulaukusi klausimo: „Meilę lengviau vaidinti, ar ją išgyventi?“, E. Mikolajūnaitė atsakė, kad kartais geriau, kai meilė netikra ir ją reikia vaidinti bei pridūrė, kad svarbu geri aktorių santykiai ne tik scenoje, bet ir koridoriuose.
Elžbieta Mikalojūnaitė, vaidinanti Andželiką (kuri myli Kleantą) – vaidmeniu spektaklyje „Aš – Moljeras” debiutuos Nacionaliniame Kauno dramos teatre. „Neįprastas vaidybos principas: dažnas žiūrėjimas į žiūrovą, partneriui į akis. Iššūkis man yra dainuoti ir kartu labai daug judėti. Turime vieną numerį, kuris tikrai didelis iššūkis“, – paslaptingai užsiminė E. Mikolajūnaitė.
Aktorius Andrius Gaučas (vaidina Kleantą – Andželikos kavalierių bei Baroną) įsitikinęs, kad teatras turi atspindėti laikmetį, kuriame gyvename. „Dažnai žmonės nusiminę, susirūpinę problemomis, o Moljero, apskritai prancūzų teatras pakelia žmogaus sielą, verčia susimąstyti: gal ne man vienam blogai? Iš liūdesio galima išplaukti, juk kaip sako Baronas – „Juokas – kelias prieš neteisybę“, – komentavo A. Gaučas.
Spektaklio trukmė – kiek ilgiau, nei 2 valandos. Premjera – vasario 3, 4, 13 dienomis (vasario 4 d. rodymas pritaikytas žmonėms su klausos negalia).
Sezono metu Nacionalinio Kauno dramos teatre tai jau penktoji premjera, iš planuojamų aštuonių.
