Ar žinojote, kad jus išduoti bei smarkiai pakoreguoti teisminio proceso eigą gali avalynės atspaudas? Tai – visai ne romano apie Šerloką Holmsą fikcija, o Lietuvos kriminalistų kasdienybė, apie kurią jie pasakojo Kriminalistų atvirų durų dienoje. Čia demonstruoti ir mums įprastesnių įrodymų – pirštų atspaudų ėmimo metodai.
Sunkiausia paimti nuo riebaus ir porėto paviršiaus
Kriminalinės policijos biuro metodinio skyriaus tyrėjai visiems norintiems siūlė paimti savo pirštų atspaudus ir pasakojo apie šiam procesui naudojamas medžiagas: „yra dviejų rūšių milteliai – magnetinai ir paprasti. Įvykio vietoje tyrėjai juos lengvai atskiria vos pakilnoję miltelių indelius – pirmieji gerokai sunkesni. Abi rūšys taip pat skirstomos į šviesius ir tamsius. Dirbama kontrasto būdu: tamsūs milteliai naudojami ant šviesaus paviršiaus ir atvirkščiai.“
Paprastais milteliais, anot pareigūnų, galima imti atspaudus nuo bet kokio paviršiaus. Manoma, kad įkalčiai geriau išryškėja magnetiniais milteliais, tačiau kiekvienas ekspertas konkrečioje situacijoje pasirenka tinkamiausią medžiagą. „Dažnai ant paviršiaus, kur atspaustas įkaltis, ekspertas uždeda savo atspaudą ir išbando, kurie milteliai geriausiai ryškina. Kiekvienas pėdsakas įvykio vietoje gali būti nepaprastai reikšmingas – jį sugadinti būtų tiesiog nuodėmė“, – policijos studentus ir prašalaičius atidumo mokė kriminalistai pirštininkai.
Magnetiniais milteliais, pasak tyrėjų, atspaudai imami nuo bet kokio paviršiaus, išskyrus metalinį – pėdsakas tada išryškėja, tačiau paviršius pritraukia per daug miltelių, jie užstoja pėdsakus, kurių reikia mažiausiai 10, kad būtų galima identifikuoti asmenį. Sunkiausia nuimti atspaudus nuo riebaus paviršiaus. Taip pat yra lygus ir porėtas paviršius. Ant lygaus – metalo, stiklo, kai kurių plastikų – pėdsakas išsilaikys ilgiau, o porėtas, pavyzdžiui, popierius, sugeria pėdsaką, jis tampa neryškus.
Įrodymams fiksuoti naudoja medicinines medžiagas
„Užsiimame nemokama indulgencija – galite palikti pėdsaką šioje žemėje sau ir ateinančioms kartoms“, – šmaikštavo prie komposto dėžės, dailiai dekoruotos nedideliu augalu, dirbęs pareigūnas. Tuoj pat tiesiai maišelyje užmaišytas stomatologinis gipsas. Pagal specifikaciją – 100 g. miltelių naudojama 200 g. vandens, tačiau kriminalistai maišo santykiu 1:3. Stomatologai šią medžiagą naudoja mažais kiekiais, o įkalčiams nuiminėti geriau šiek tiek daugiau vandens, kad neišeitų per klampu.
„Sustingsta per šešias minutes – tada atspaudą galima paimti. Tačiau laboratoriniam darbui geriau naudoti po paros – tada galima drąsiai plauti. Tokiu įrodymus įvykio vietoje imame visuomet, kai yra trimačių pėdsakų“, – pasakojo šių dienų „Šerlokas“. Pasak vyro, yra būdų išsisukti ir nuo DNR, ir nuo pirštų pėdsakų, tačiau dabar Europoje avalynės pėdsakai yra trečioje vietoje pagal svarbą po minėtųjų. Tai dažnai leidžia susieti asmenį su nusikaltimo vieta, o visa kita – įrodinėjimo dalykas.
„Pagal DNR pėdsaką teismas irgi nieko nenuteis – turi būti įrodymų visuma“, – konstatavo demonstraciją vykdęs kriminalistas.
Atvirų durų diena surengta Lietuvos kriminalinės policijos dienai, kuri minima spalio 27 d., pažymėti.
