Pagimdyti Kaune padeda dulos

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kovo pradžioje portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai apsilankė viešame susitikime su dulomis – gimdyvių padėjėjomis. Su šia, dar ne visiems žinoma veikla supažindino Lietuvos Dulų asociacijos narės.

Pasaulyje nuo 1992 m. (JAV, kur du mokslininkai Klaus ir Kane pagrindė dulų įtaką teigiamoms gimdymo patirtims, įkurta organizacija „Dona“), o Lietuvoje 2014 m. pradėjusios veikti profesionalios dulos populiarėja. Pasaulinė sveikatos organizacija gimdyvėms rekomenduoja turėti palydovą(-ę), tačiau tai ne būtinai turi būti dula. Svarbu, kad gimdymo pagalbininkas būtų nors kažkiek pasiruošęs – mokėtų taikyti masažo technikas, kvėpavimo pratimus ir kt.

Pernai Lietuvos dulų asociacija įstojo į Europos dulų tinklą, vienijantį apie dvidešimt šalių. Dulų ratas plečiasi ir Kaune.

Šiuo metu šalyje dirba keliasdešimt kvalifikuotų dulų (gr. k. – moters patarnautoja), jos įgijusios neformalųjį išsilavinimą. Mokymai trunka vienerius metus. Gimdyvių padėjėjos paslaugas teikia įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Besimokančių dulų paslaugos yra nemokamos. Baigusios mokymus ir įgijusios kvalifikaciją jos ima atlygį, vidutiniškai siekiantį apie 200 eurų.

Dulomis tampa pačių įvairiausių profesijų moterys, kurioms ši veikla tampa papildoma: yra dulų teisininkių, rašytojų, akušerių, verslininkių ir kt.

Kaip dulos padeda nėščiosioms?

Pašnekovės pirmiausiai skuba paneigti mitą, esą dulos yra pribuvėjos, gebančios priimti kūdikį į šį pasaulį. „Mus dar neretai maišo su pribuvėjomis, iš tiesų dulos tik būna kartu su gimdyve prasidėjus gimdymui ir palaiko ją morališkai, fiziškai, emociškai, teikia informaciją. Visa kita atlieka profesionalūs medikai“, – aiškino besimokanti dula Mantautė Morkvėnė.

04

„Dula teikia nemedicinines paslaugas ir gimdymų nepriima“, – ne kartą diskusijos metu pakartos pašnekovės – keturios dulos ir paragins prisiminti ankstesnius laikus, kuomet nėščiosios irgi būdavo lydimos į gimdymą: kartu vykdavo mamos, sesės, kitos giminaitės, taip pat senos, išmintingos kaimo moterys. „Į gyvenimą įsisukus vartotojiškumui, greitam gyvenimo tempui – šios sakralios tradicijos nebeliko, tačiau natūralus poreikis, kad tave šioje kelionėje lydėtų patikimas, kompetetingas žmogus – išliko. Ne visos moterys turi, kas jas palydėtų į gimdyklą, yra vienišų, taip pat tokių, kurios nori privatumo, tad vyro globos šiuo intymiu momentu – atsisako. Čia pagelbsti dulos“, – papildydamos viena kitą aiškino dulos Mantautė, Rūta, Silvija ir Irena.

Akušerės pildo dokumentaciją, atlieka tyrimus, vykdo kūdikio priėmimą, o dulų darbo įrankis, kaip jos pažymi: pagalbos rankos, širdis ir – „rebozo“ skaros, padedančios atpalaiduoti gimdyvių dubenį. Įprastai nėščiosios su dulomis susitinka 6-8 nėštumo mėnesį.

Moterys gimdyme prižiūrimos akušerės ir gydytojos, kadangi gydymo įstaigose tempas didelis, tad atsirado poreikis, kad prie moters kažkas nuolat būtų ne tik gimdymo metu bet ir per nėštumą bei po jo. Visgi, dulų toleravimas gimdymo įstaigose – skiriasi. „Kai kurios akušerės įžvelgia konkurenciją. Tačiau, dauguma dėkoja, kad yra pagalbininkė, kuri suteikia moralinę paramą gimdyvei, tuomet medikai gali pilnai susikoncentruoti į savo darbą“, – aiškino M. Morkvėnė.

Dula Rūta Žemaitytė prisiminė neseną daktarės padėką: „Dėkui už pagalbą, bet ar tu manai, kad tikrai verta tiek vargti?! Būtų Cezario pjūvį padarę, o čia – šitiek palaikymo!“ – Išties, kiti nesupranta, kodėl dėl kito žmogaus taip stengiesi“, – visuomenės nuomonę atkartoti bandė R. Žemaitytė.

Gimęs ketvertukas Kauno klinikose

Iki gimdymo įprastai su dula susitinkama tris kartus. Pirmasis susitikimas skirtas susipažinti, pajusti ar tinka žmogus, ar gimdyvė galės su šia dula atsipalaiduoti, ar sutampa energetika. Per kitus susitikimus aptariami gimdyvės lūkesčiai, gimdymo planas, kuriame stacionare nori gimdyti, ko tikėtis, kam būti pasirengus realiai. Ketvirtas kartas – gimdymas ir susitikimas po jo, praėjus mėnesiui, kai aptariama gimdymo patirtis, teikiami patarimai kūdikio auginimo klausimais.

Remiasi asmenine patirtimi ir mokslu

Pati turinti jau keturis vaikus, jauna moteris atskleidė, kaip tapo dula. „Po pirmo gimdymo supratau, kad man reikia palaikymo. Prieš sekančius pradėjau pati save raminti: meditavau, kartojau palaikymo frazes, mantras. Po gimdymo priėjo viena akušerė ir tarė: „Galėtum būti gera gimdyvių padėjėja“. Susimąsčiau, kodėl gi ne? Juolab, kad skatiname požiūrį, jog gimdymas – pozityvi patirtis. Gimdymą moterys prisimena visą gyvenimą“, – pasakojo būsima dula Mantautė. Ji prasitarė, kad savipagalbos būdu išvengė trijų Cezario pjūvių.

M. Morkvėnė susitikime atskleidė mokslinį tyrimą, atliktą 16-oje šalių bei apžvelgusį kitus dvidešimt tyrimų. Jame dalyvavo 15 tūkst. moterų.

„Rezultatai sako, kad jei gimdyme dalyvauja artimas moteriai žmogus – Cezario pjūvio tikimybė sumažėja 28 procentais; skatinimas vaistais mažėja 31 proc., epidūrinės nejautros reikmė – 9 proc., ir net 66 proc. padidėja tikimybė, kad moteris teigiamai įvertins gimdymo patirtį. Dulos funkcija, kad gimdyvė kuo geresnius prisiminimus išsineštų“, – dėstė pašnekovė.

Ji informavo, kad JAV veikia ligoninės, turinčios etatines, valstybės apmokamas dulas.

Kreipiasi dėl skirtingų priežasčių

Pašnekovės iš savo darbinės patirties mena, kad moterys į dulas kreipiasi vedinos skirtingų priežasčių: vienos prisibijo prireikus naktį skambinti gydytojai ir džiaugiasi galimybe pagal poreikį išsikviesti dulą į namus arba jai bet kuriuo paros metu paskambinti, kitos stokoja psichologinio pasirengimo ar emocinio palaikymo. Dulų teigimu, gimdyvės padėjėjos buvimas šalia, atviras pokalbis ir pagalba teigiamai veikia ne tik nėštumą, bet ir gimdymą.

Žolinės Rumšiškėse

„Būna, kad ir vyrui prireikia psichologinio palaikymo“, – dėstė M. Morkvėnė. Ji pažymėjo, kad gimdymui reikia ruoštis iš anksčiau: susidaryti gimdymo planą, susirašyti alternatyvas, ką daryti ištikus vienam ar kitam nenumatytam atvejui.

Beje, dabar šalyje nėra Moteriai palankios ligoninės, yra tik aštuonios Naujagimiams palankios, į kurių sąrašą patenka ir trys Kauno įstaigos: Klinikos, klinikinė ligoninė ir jos filialas P. Mažylio gimdymo namai bei Krikščioniškieji gimdymo namai. Todėl, dulų manymu, moteris gali būti tarsi netiesiogiai nukeliama į antrą planą. „O juk gimdymo patirtį daugelis mūsų nešiojasi visą gyvenimą“, – kalba dulos.

Praktikuojanti dula, akušeriją studijuojanti Rūta Žemaitytė pasakoja darbo subtilybes: „Kai paskambina ir sako: „Viskas, man tavęs reikia, prasidėjo gimdymas!“, – tuomet viską palieku ir skubu. Gimdymas būna ir dvi paras, ir dvi valandas. Teko ir sparčiai suktis, kai gimdyti pradėjo trys moterys, bene vienu metu. Dirbau vieną, kitą, trečią parą iš eilės. Krūvis nemažas, dar pačios šeima, mokslai. Tačiau tai mano pašaukimas“, – kalbėjo dula.

Jautrios istorijos įsimena ilgam

R. Žemaitytei įsiminė vienos moters istorija, su kuria skubėjo į ligoninę – garsiai giedant rusiškas maldas.

„Tądien vykome į kelis gimdymo namus, nes nebuvo vietų, gimdyvė bevykstant paprašė garsiai melstis rusiškai ir dar ragino: „Garsiau!“. Nors medikams tai atrodė daugiau, nei keista. Po Cezario pjūvio operacijos moteris sakė, kad tai buvo vienintelis dalykas, kuris ją palaikė“, – jautrią istoriją pasakojo dula Rūta.

Kitą kartą dula sulaukė padėkos iš gimdyvės vyro. „Ačiū, kad buvai šalia, paaiškinai, patarei. Kai atnešė kūdikį, net nežinojau, ką su juo daryti, kaip laikyti, juk tai pirmas mano vaikas!“, – perpasakojo R. Žemaitytė.

Pati ji dula mena tapusi, kai jau buvo baigusi mokslus, susilaukusi vaikų. „Ieškojau savęs, patekau pas dulas ir pagaliau supratau, ko ieškojau. Dar vienerius metus mokiausi. Pastebėjau, kad po 30-ojo gimtadienio išryškėjo noras tarnauti. Norėčiau dula dirbti visą gyvenimą“, – kalbėjo R. Žemaitytė.

Kauno klinikų komentaras

Pakalbinęs dulas, portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su Kauno klinikomis, įdomu kaip dulų veiklą vertina gydytojai. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas teigė, kad jei atsiranda poreikis – reikia ir tokios specialistės. Visgi, jis pažymėjo, kad Kauno klinikose dulos lankosi retai, profesorius svarstė, galbūt dėl to, kad viena akušerė čia prižiūri ne daugiau, nei 2 gimdyves, tad laiko bendrauti su būsimosiomis mamomis – pakankamai.

Kauno klinikos, gimdymo skyrius

„Iš vienos pusės džiugu, kad atsiranda tarpininkai prieš gimdymą, gimdymo metu ar jau po to – tarp mediko ir gimdyvės. Veikiausiai, tai situacija, kai šeimoje nėra kito artimo žmogaus, kuris galėtų moteriai būti tikruoju pagalbininku ir jos ieško psichologinio, fizinio palaikytojo, kad jaustųsi saugiai. Iš kitos pusės man liūdna, vadinasi Lietuvos akušerės yra daugiau profesionalės, specialistės kaip technikės, ir dėl didelio krūvio, bendravimo, komunikavimo įgūdžių stokojimo ar kitų priežasčių, jos užleidžia šią vietą tarpiniam žmogui“, – teigė prof. M. Kliučinskas.

Jis pažymėjo, kad Kauno klinikose yra pavieniai atvejai, kai veikia dulos. „Mano žiniomis, visi atvejai buvo sklandūs. Visgi, manau visi: gimdyvės, akušeriai ir dulos turėtume susėsti prie bendro stalo ir aptarti, kokia tai turėtų būti pagalba. Labai nesinorėtų, kad dulos viršytų savo įgaliojimus ir kištųsi į akušerinę dalį ar priiminėtų sprendimus dėl procedūrų reikalingumo/nereikalingumo, nes tą turi atlikti gimdyvė ir medikai. Dulos tiesiog atliktų moters padėjėjos, moters tarnaitės pareigą“, – komentavo prof. M. Kliučinskas.

Profesorius teigė, kad atlikti tyrimai rodo, jog psichologinė ir fizinė parama gimdymo metu – leidžia sumažinti nuskausminamųjų, skatinimo, tam tikrų intervencijų poreikį. Tai paaiškinama artimojo buvimu šalia, pamasažavimu, pabendravimu, o tai nukreipia dėmesį, mažina skausmą.

Galiausiai Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas konstatavo, kad medikų nusiteikimas dulų atžvilgiu – geras, tik nesinori, kad tai taptų mada, kaip kažkada mada tapo epidūralinis nuskausminimas. „Kviesčiau gimdymui besiruošiančias šeimas su artimu savo žmogumi: vyru, seserimi, drauge, mama – susitarti, kad būtent jie atliks psichologiškai, fiziškai palaikančio asmens funkciją. Žinoma, jei tokio žmogaus nėra ar jie labai užsiėmę, tada atsiranda vieta duloms“, – komentavo prof. M. Kliučinskas.

37 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Anapilin iškeliavusio aktoriaus G. Girdvainio kolegos: Lietuva neteko labai didelio artisto

Mirė aktorius G. Girdvainis

Palaikymas jautrioje situacijoje – startuoja „Neišnešiotukų pagalbos linija“

Bendrasis pagalbos centras paaiškino, kodėl dingusių žmonių kartais rasti nepavyksta

Kauno apskrityje pažeidėjus tramdys naujas nežymėtas policijos automobilis

Kauno rajone nuo kelio nulėkė ir apvirto automobilis

Žaidimų aikštelės Kaune skendi džiunglėse – kas ir kada nušienaus žaliuosius plotus?

Įsibėgėja tilto per Nerį statybos, Islandijos plente baigtas svarbus rekonstrukcijos etapas

Policija siūlo savivaldybėms įrengti specialias vietas skirtas lenktynėms

Premjeras: atšaukus karantiną liktų ribojimai dėl masinių renginių, atvykimo į šalį