Skeptikų nurašyti Liberalų sąjūdžio kandidatai Kaune blaškosi po vieną - Kas vyksta Kaune

Skeptikų nurašyti Liberalų sąjūdžio kandidatai Kaune blaškosi po vieną

R.Tenio nuotr.

Praeiti savivaldos rinkimai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (LRLS) buvo itin sėkmingi, tik ne Kaune. Miesto taryboje jie tegavo 4 mandatus. Kodėl Kaunas pernelyg nesižavi liberaliomis idėjomis ir, ko jų kandidatams reiktų tikėtis per šių metų Seimo rinkimus, „Kas vyksta Kaune“ aiškinosi su politologu Bernaru Ivanovu.

Nukrito į reitingo žemumas

Jei narius į naująjį Lietuvos Respublikos Seimą būtume rinkę šių metų balandžio pabaigoje – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, visuomenės apklausų duomenimis, būtų pelnęs antrąją daugiausiai rinkėjų balsų surinkusios politinės jėgos vietą. Tuo metu už juos ketino balsuoti beveik 15 proc. rinkėjų. Tikėtina, kad tokių aukštumų ši partija nebepasieks niekuomet.

Po nuo gegužės vidurio partiją purtančio skandalo, kuomet partijos lyderis, Seimo narys Eligijus Masiulis, sučiuptas STT, įtariamai paėmęs didelės vertės piniginį kyšį iš verslo grupės „MG Baltic“ vieno iš vadovų Raimondo Kurlianskio, šios partijos reitingas nuolat smuko ir šiuo metu siekia ribą, leidžiančia rimtai abejoti šios politinės jėgos patekimu į Seimą (šiuo metu tesiekia 2,7 proc., kad partijos nariai patektų į Seimą daugiamandatėje apygardoje, reikia perkopti 5 proc. ribą). Tačiau VDU dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas linkęs situaciją piešti šiek tiek optimistiškesnėmis spalvomis. „Tikėtina, kad paskutiniu momentu atsiras daugiau žmonių, linkusių balsuoti už šią partiją, nei rodo apklausos. Juolab, kad tai tikrai ne pati rinkėjų balsų neverčiausia partija Lietuvoje“, – sako jis.

Naujas dūris į nugarą

Pasak politologo, nuo gegužės šiek tiek atsigavęs liberalų sąjūdis, likus vos mėnesiui iki rinkimų patyrė ir antrąjį durį – tai nevykusius lyderio išsisukinėjimus, kad pas jį rasti žymėti pinigai yra ne joks kyšis, o paskola nekilnojamam turtui Nidoje įsigyti. „Manau, kad E. Masiulis pasirinko labai nevykusius patarėjus, kurie nesugalvojo nieko originalaus ir įtikinamo ir taip tik dar labiau apvylė dar nors kiek iliuzijų likučių turėjusius rinkėjus. Juk liberalų sąjūdžio rinkėjai tikrai nėra kvaili, kad tikėtų pasakomis apie tokio dydžio paskolas grynaisiais“, – įsitikinęs B. Ivanovas. Politologo teigimu, netinkamai pasirinktas ir laikas tokiai versijai išdėstyti – būtų buvę naudingiau tai padaryti jau po rinkimų. „Juk tylėjo keturis mėnesius, galėjo pakentėti ir dar vieną“, – ironizuoja B. Ivanovas.

Apžvelgdamas liberalsąjūdininkų kandidatus Kauno miesto ir rajono vienmandatėse apygardose, politologas labiausiai pasigedo ryšio tarp kandidatų ir aiškaus komandinio vaizdo. „Susidaro įspūdis, kad visi šios partijos keliami kandidatai žaidžia po vieną ir neturi bendros vizijos, ką galėtų drauge nuveikti, atėję į valdžią“, – reziumavo politologas. Panašu, kad kauniečiai ne itin žavisi partijų nariais – individualistais.

Vietinės lygos žaidėjai

Iš septynių Kauno apygardų, net keturiose figūruoja Kauno savivaldoje gerai pažįstami veidai – tai buvęs miesto meras Rimantas Mikaitis, dabartinis vicemeras ir Kauno liberalsąjūdininkų skyriaus vadovas Simonas Kairys, administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas ir miesto tarybos narė Ona Balžekienė. Pastaroji rinkėjus balsuoti vilioja šūkiu apie praktikus bei tikinimu, kad yra suvalgiusi „pūdą druskos“. „Na, jos rinkėjams dovanojama receptų knygelė – labai sumani. Nes kokią brošiūrą su rinkiminėmis nuostatomis ir programa, eilinis rinkėjas tikriausiai iškart išmestų, o štai receptų knygelę – pasilaikys ir dar pagalvos, jei moka pyragą kepti – tai gal įmins ir valstybės valdymo receptų paslaptis?“ – retoriškai spėja B. Ivanovas. Beje, miestiečiai pastebėjo, kad dideliuose lauko plakatuose besišypsantis vyresnio amžiaus kadidatės veidas per vieną dieną ėmė ir pasikeitė – vos kelias dienas kabėję stendai buvo pakeisti naujais, kuriuose O. Balžekienė – platesne šypsena ir gerokai atjaunėjusiu veidu.

Peržvelgus liberalsąjūdininkų siūlomą sąrašą daugiamandatėse apygardose, prie dabartinio jų populiarumo, akivaizdu, kad minėtiems kandidatams patekti į Seimą, jei nebus išrinkti vienmandatėse apygardose – jokių galimybių. S. Kairys įrašytas 12-uoju, R. Mikaitis – 32-uoju, O. Balžekienė – 44-uoju, o S. Šliažas – 52- uoju numeriu.

Žvaigždės ir naujokai

Kur kas aukštesnėmis pozicijomis bendrame partijos sąraše gali pasigirti kiti du vienmandatininkai – tai Kaune gimęs ir augęs, tik po vadinamojo „Masiulio skandalo“ šiemet prie partijos prisijungęs Arūnas Gelūnas, einantis Lietuvos ambasadoriaus pareigas prie UNESCO bei vilnietis ekonomistas Kęstutis Glaveckas, priklausantis partijai nuo 2008 metų. „K. Glaveckas kalba seniai, daug ir beviltiškai“, – kritiškai apie ekonomisto šansus laimėti Kaune atsiliepia B. Ivanovas.

A.Gelūnas partijos sąraše daugiamandatėje apygardoje įrašytas 5-uoju numeriu, K. Glaveckas – 9-uoju.

Dar vienas šios partijos naujokas Kaune – Tomas Eitutis. 2008-aisiais metais T. Eitutis politinę karjerą pradėjo tapęs Tautos prisikėlimo, vadinamųjų „valinskininkų“, partijos skyriaus Kaune vadovu, o į liberalų sąjūdžio gretas įsiliejo ne taip seniai – 2013 metais. Bendrame sąraše T. Eitutis užima paskutiniąja vietą tarp Kauno miesto vienmandatininkų – 93-iąją.

Kauno rajone liberalų sąjūdžio garbę ketina ginti Gediminas Armonavičius (neįtrauktas į partijos sąrašą) ir Asta Ulinskaitė (sąrašo numeris – 140). Kaip dažnai nutinka rajonuose – dažniausiai čia keliami vietos bendruomenėms labiau pažįstami kandidatai, dalyvaujantys ne dėl pergalės, o dėl paties dalyvavimo malonumo. Už mūsų visų – rinkėjų – pinigus, žinoma.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA