Traukiniais iš Varšuvos į Vilnių su dviem persėdimais: lyg visa diena šliaužimo troleibusu

Kas vyksta Kaune nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nuo Varšuvos oro uosto tako atsiplėšęs Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas C-27J „Spartan“ su prezidente Dalia Grybauskaite ir delegacija Vilnių pasiekė maždaug po valandos. Autobusas atvyko per 8 valandas. JAV prezidentą Baracką Obamą lėktuvas „Air Force One“ iš Varšuvos į Vašingtoną nuskraidino per 10 valandų. Traukiniais iš Lenkijos sostinės pasiekti Vilnių trunka dar ilgiau.

Tokiam nedideliam eksperimentui po NATO susitikimo Varšuvoje ryžausi iš smalsumo. Daug kam keliavimas traukiniais – tai važiavimas dideliu greičiu, patogiai įsitaisius kėdėje, ištiesus kojas, snaudžiant, skaitant, žiūrint filmą ar tiesiog sriūbčiojant kavą bei spoksant pro didelį langą.

Be to, keliauti tokiu būdu į miestą, iš kur lėktuvais galima lengviau skristi į tolimesnius kraštus – praktiška.

Birželį pompastiškai pristatyta naujoji 110 mln. eurų lietuvai kainavusio „Rail Baltica“ projekto Kaunas-Balstogė linija teoriškai geležinkelio transportu vėl sujungė dviejų šalių sostines. Naujajį traukinį paleidę „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Przewozy Regionalne“ dar gegužės 5 dieną atliko pirmąjį bandomąjį važiavimą maršrutu Kaunas–Balstogė.

Galėjo susidaryti įspūdis, kad po ilgų atidėliojimų, techninių gedimų ir derybų ant 1435 mm europinės vėžės riedantis naujas traukinukas leis savaitgaliais greitai ir patogiai keliauti iš Vilniaus į Varšuvą.

„Šis reikšmingas susitarimas suteiks galimybę traukiniu greitai ir patogiai pasiekti Europą. Panorusiems kelionę tęsti į Varšuvą, Ščeciną, Gdynę arba Elką, tereikės persėsti į kitą traukinį“, – dar birželio pradžioje kalbėjo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. Tačiau praktika parodė, kad kelionė nėra jau tokia greita ar patogi.

Vidurdienis Varšuvoje: daug žadanti pradžia

Norint iš Varšuvos traukiniu pasiekti Vilnių, reikia persėsti du kartus – Balstogėje (Bialostoke) ir Kaune. Pirkti tiesioginio bilieto iš Varšuvos į Vilnių arba atvirkščiai taip pat nėra galimybės. „Lietuvos geležinkelių svetainėje perki du bilietus – iš Balstogės į Kauną ir iš Kauno į Vilnių.

Pirmasis žmogui į vieną pusę atseina 11 eurų, o antrasis – apie 5 eurus. Atskirą bilietą iš Varšuvos į Balstogę reikia pirkti lenkiškoje interneto svetainėje. Kaina – 30 zlotų (apie 6,8 euro). Visa laimė, kad bilietus galima pirkti internetu, išsisaugoti telefone ir parodyti konduktoriams neištraukus nė vieno popieriaus lapo.

Keliavimo laikų pasirinkimas nedžiugina: jei nori tą pačią dieną atsidurti Lietuvos sostinėje, turi taikyti į traukinį, kuris iš Varšuvos centrinės stoties į Balstogę išvyksta 7 val. 36 min. 10 val., o jei nenori keltis anksti ir užtrukti Balstogėje – 12 val. 5 min.

Iš tikrųjų kelionė iš Varšuvos prasideda sklandžiai: naujutėlaitis, modernus smailianosis traukinys pajuda pagal grafiką. Įsitaisius didelėse patogiose kėdėse ant sulankstomo staliuko gali pasidėti kavos ar net savo atsineštų užkandžių. Traukinys važiuoja tyliai, „švelniai“, nesijaučia vibracijos ar purtymo. Jei ne aiškiai stoteles vardijanti pranešėja, gali ir snausti visą kelią. Bent vienas traukinio palydovas moka angliškai, tad lenkiškai nemokantiems tautiečiams nesunku susišnekėti.

Jei nespėjai papusryčiauti bei nieko nepasiėmei su savimi, bet jauti alkį ir troškulį, gali įsigyti karštų ir šaltų užkandžių gėrimų traukinio restorane: įrengtoje virtuvėje verda sriubą, kepa kiaušinienę, dešreles, skrudina sumuštinius, gamina net makaronų patiekalus. Kainos nesikandžioja, o įsigytus dalykus gali nusinešti ant savo staliuko – „restorane“ tėra vienas keturvietis ir vienas dvivietis stalai.

Teoriškai traukinyje veikia bevielis interneto ryšys, nors praktiškai jį pagauti nelengva net stipriausios traukos taške – prie restorano. Vis dėlto prie kiekvienos kėdės įrengta rozetė ir gali įkrauti telefoną arba nešiojamą kompiuterį. Kiekviename vagone įrengti ekranai, kuriuose rodoma svarbiausia informacija: traukinio maršrutas, buvimo vieta, greitis.

Kelionė neprailgsta: kiek daugiau, nei po dviejų su puse valandų traukinys pagal grafiką 14 val. 44 min. atvyksta į Balstogę. Čia teturi pusvalandį pasisukioti aplink stotį arba lipti tiesiai į traukinį. Tuo kelionės malonumai ir pasibaigia.

Į Lietuvą – be maisto, vandens, elektros ir vėžlio greičiu

Apsidairiusi, ar visi spėjo į traukinį, 15 val.19 min. Balstogės stotyje konduktorė šaižiai sušvilpia švilpuku. Važiuojam. Lenkiškas traukinys Pesa 218M iš pažiūros atrodo naujutėlaitis ir modernus. Be to, jis papuoštas abieju valstybių herbais ir gali gabenti 127 keleivius. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai birželį žadėjo, kad „keleivių srautas turėtų būti neblogas“.

Jei žodžiui „neblogas“ atitikmuo yra „pustuštis“, tuomet tai yra tiesa. Be kelių dešimčių lenkų, kurių dauguma keliauja iš Balstogės iki Augustavo arba Suvalkų, matyti vos keli besidairantys turistai.

Informacijos apie sustojimus nėra – apie tai pavyksta sužinoti tik iš kelių guvių ir smalsių lietuvių senolių, kurie norėjo išbandyti dienos kelionę traukiniu iš Kauno į Balstogę ir atgal. Pensininkai atsispausdino grafiką ir komentavo kone kiekvieną sustojimą.

Teoriškai šis traukinys gali važiuoti 130 km/h. Praktiškai jau nuo pat kelionės pradžios tampa aišku, kad grįžtama ne tik į kitą laiko juostą, bet ir į kitą amžių.

Vos puškuojantis dyzelinis traukinukas didžiąją laiko dalį rieda 60-80 km/h greičiu. Vietomis sulėtėja iki 30 km/h. Vienoje lygioje vietovėje traukinys 10 minučių riedėjo rekordiniu 24 km/h, nors kelyje nebuvo nei posūkių, nei gyvenviečių. Jausmas – lyg troleibuse.

Vienu metu pasigirdo duslus garsas ir traukinys sustojo vidury laukų – mašinistas išlipo, iš po bėgių ištraukė akmenį ir lenkiškai nusikeikęs sėdo toliau vairuoti. Dar sykį neplanuotai 12 minučių teko stovėti vidury laukų netoli Augustavo, laukiant prasilenkiančio traukinio.

Užrašai perspėja neatidarinėti langų, mat esą veikia kondicionierius, tačiau kelionės pradžia tvanki – gaivą galima buvo pajusti tik po gero pusvalandžio.

Palyginus su traukiniu Varšuva-Balstogė, šis traukinukas išsiskiria ne tik vėžlio greičiu. Gerokai mažesniame traukinyje keleiviams neįrengta nei vienas kištukinis lizdas, tad įkrauti telefoną arba kompiuterį nėra galimybių. Taip pat nėra nė vieno stalo. Patogiau gali jaustis nebent neįgalieji arba keliaujantys su vežimėliais – žemagrindžiame traukinyje jiems skirta didelė erdvė.

Įsigyti kavos, vandens, kitų gėrimų ar bent kokio maisto nėra galimybių – ne itin patenkinta konduktorė kalba tik lenkiškai ir rankų mostais paaiškina, kad per visą daugiau nei 5 valandų kelionę nebus ilgesnių sustojimų, kur tai būtų galima padaryti. Vienas iš lietuvių senolių Suvalkuose surizikuoja – trumpam dingsta iš traukinio ir vos spėja įsigyti buteliuką vandens.

Traukinys akivaizdžiai pritaikytas trumpoms regioninėms kelionėms tarp miestelių. Ant kietų, ne itin patogių kėdžių galima sėdėti valandą ar dvi, bet 5 valandų kelionė tikrai prailgsta.

Išsikrovus elektroniniams prietaisams be skaitymo, snūduriavimo ar bendravimo galima nebent spoksoti pro langą. Istorijos mėgėjai gali įsivaizduoti, kaip atrodė šios vietos 1919-1920 metais, kai čia virė aršūs lietuvių ir lenkų mūšiai, o tokie miesteliai, kaip Seiniai, Suvalkai, Augustavas ir kiti ėjo iš rankų į rankas.

Atidžiai stebint gali pasijusti, lyg safaryje – miškingose vietovėse netoli Augustavo gausu gyvūnijos. Važiuojant teko matyti liuoksintį triušį, stirną, briedį, kelis pilkuosius garnius.

18 val 5 min. atvykus į ištuštėjusią Trakiškių stotį praeina beveik pusvalandis, kol traukinyje pasikeičia konduktoriai ir mašinistai – lenkus keičia lietuviai. Nuobodžiaujantys lenkų pasieniečiai akimis palydi traukinį ir išvažiuoja. Maždaug 18 val. 35 min. be jokių ženklų kertama valstybių siena.

21 val. 35 min. traukinys įrieda į Kauno geležinkelio stotį, iš kur už 10 minučių išvyksta paskutinis tos dienos traukinys į Vilnių – toks pat nedidelis, tačiau patogesnis: yra ir kur įkrauti elektroninius prietaisus, ir atsigerti kavos. 23 val., po pusdienio trankymosi traukiniais pagaliau esi Vilniuje. Esi alkanas, pavargęs, išleidęs apie 23 eurus ir klausi savęs: ar buvo verta?

Daugiau skaitykite čia.

24 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno koronaviruso dienoraštis #savaitgalis 2

Paslaptinga Tyrimų laboratorija Kaune: tarpukario pastato sienų nesugriautų net sprogimas

Pasveikusių nuo koronaviruso kraujas gali būti labai vertingas

Kaune dingęs automobilis užvedė diskusiją: tokių niekas nevagia

Sekmadienį patvirtinta dar viena mirtis nuo koronaviruso infekcijos

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas Vilijampolėje užfiksavo neadekvačius dviratininko veiksmus

Daugiau nei 4 tonų grybų vagystės kriminalas baigtas

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė dvyliktas žmogus

Ateina šilto oro banga: termometrų stulpeliai šoks iki 19 laipsnių

Profesijos, kurioms žadamas aukso amžius: didžiuliai atlyginimai ir neribotas darbo vietų pasirinkimas