S. Povilaitį pakirto ypač klastingas vėžys

Archyvo / I.Jonelytės nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Antradienio rytą maestro Stasį Povilaitį pakirtęs vėžys vadinamas vienu klastingiausių.


Kaip DELFI sakė Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir bendrosios terapijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius, plaučių vėžys – kaip tikras vėžys išlenda iš uolos, kai liga būna padariusi savo juodą darbą. 80 proc. plaučių vėžio atvejų nustatoma 3-4 stadijos.

„Plaučiai neturi nervinės sistemos, tad žmonėms neskauda. Gali užaugti didelis auglys, tačiau vėžys nustatomas tik prasidėjus plaučių uždegimui, atsitiktinai padarius rentgeną, pasireiškus virusinėms infekcijoms. Dažniausiai taip ir būna“, – sakė pulmonologas.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje plaučių vėžys buvo 5 pagal dažnį mirties priežastis vyrams ir 8 – moterims. Nuo piktybinių navikų minėtais metais Lietuvoje mirė 7872 asmenys. Iš jų daugiausiai būtent nuo plaučių vėžio – 1309 asmenys. Antra pagal dažnį mirties priežastis tarp piktybinių navikų buvo skrandžio vėžys. Taigi, plaučių vėžys pasiglemžė beveik dvigubai daugiau gyvybių negu antroje vietoje pagal dažnumą minimas onkologinis susirgimas.

Kankinasi ne visi

Ar žmonės labai kankinasi sirgdami plaučių vėžiu? Pasak daktaro A. Valavičiaus, tai priklauso nuo išplitimo, vėžio tipo: „Vieno tipo vėžys labai gerai pasiduoda chemoterapiniam gydymui. Ligoniai visiškai nesikankina ir jų gyvenimo laikas gana ilgas. Kito tipo vėžiai išlieka piktybiški, jei išplinta į kaulus ir kitas sistemas, prasideda skausmai. Tačiau tokiu atveju skiriamos priemonės skausmams mažinti. Negalima sakyti, kad žmonės labai kankinasi, tiesiog silpsta, silpsta ir viskas. Jei vėžys perauga bronchus, žmogus gali ir uždusti, tačiau ir tokiu atveju galima pagalba, kad pacientas kuo mažiau kentėtų. Retais atvejais visko būna, bet dažniausiai turime pagalbos priemonių“.

Kaip prisiminė gydytojas, anksčiau nustačius plaučių vėžį žmonės išgyvendavo vos nuo pusmečio iki metų. Dabar išgyvenamumas nuo diagnozės nustatymo siekia ir trejus metus.

„Kaip užbėgti už akių šiai ligai – sprendžiama visame pasaulyje ir tai yra didelė problema, nes kraujo žymens, kuris leistų ją įtarti, kaip prostatos vėžio atveju, kol kas nėra. Neseniai teko būti kongrese Europoje, kur buvo kalbėta apie tai, kad daugiau kaip pakelį per dieną surūkantiems pacientams, kurių amžius viršija 45 metus, reikėtų daryti kompiuterinę tomografiją. Tačiau to net turtingos šalys sau neleidžia. Žmogus nebent savo lėšomis galėtų tirtis – kartą per metus, kas dvejus ar trejus. Rekomendacijų kol kas nėra, tačiau jei dažniau darysi tyrimą, padidės tikimybė, kad bus pastebėtas mažas auglys, kurio gydymas paprastesnis“, – sakė DELFI pašnekovas.

Gali išlįsti ir po 10-15 metų

Mesti rūkyti tarsi ir paprasčiau. Tačiau kaip pastebi pulmonologas A. Valavičius, tik teoriškai: „Atsikratyti priklausomybės žmonėms labai sunku, moterys, kaip pastebim, rūkyti meta itin retai. Net ir nustačius plaučių vėžį žmonės rūko“.

Kaip pabrėžė daktaras, bet kokiu atveju mesti rūkyti verta ir kuo anksčiau, tuo geriau. „Jeigu žmogus 10-15 metų rūkęs, vėžys gali išlįsti netgi ir tuomet jei 10-15 metų neberūko“, – pabrėžė gydytojas.

Kaip rodo statistika, apie 90 proc. visų plaučių vėžiu susirgusių asmenų rūko arba rūkė praeityje. Dar apie 6–7 proc. sudaro rūkalių partneriai, šeimos nariai, kurie priversti pasyviai rūkyti. Tik nedidelė dalis ligonių susirgo plaučių vėžiu dėl kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, tokių kaip asbestas.

Kas septintas rūkalius – potenciali plaučių vėžio auka

Rizika susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso ir nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus bei rūkymo trukmės.

Manoma, kad tarp tų žmonių, kurie surūko po du ar daugiau cigarečių pakelių per dieną, kas septintas mirs nuo plaučių vėžio. Grėsmė sveikatai iškyla ir pasyviems rūkaliams, būnantiems prirūkytose patalpose. Tabako dūmuose yra nemažai cheminių kancerogeninių medžiagų. Kuo ilgiau būnama aplinkoje, kur rūkoma, tuo didesnė rizika.

Manoma, kad buvimas smarkiai užterštoje aplinkoje toks pat rizikingas kaip ir pasyvus rūkymas. Be asbesto žalingos tokios cheminės medžiagos ir preparatai, kaip arsenas, berilis, kadmis, anglis, silicio dioksidas ir nikelis.

Išskiriamos nematomos ir bekvapės radono dujos. Natūralios radioaktyviosios dujos – vienas iš urano skilimo produktų, išsiskiria iš žemės ir gali patekti į namus.

Paveldimumas ir kiti rizikos faktoriai

Individualus genetinis jautrumas taip pat gali būti vienas iš plaučių vėžio rizikos veiksnių. Didesnę plaučių vėžio riziką turi tie, kurių šeimoje kas nors sirgo plaučių vėžiu.

Tam tikros plaučių ligos taip pat siejamos su didesne plaučių vėžio rizika. Tai lėtinė obstrukcinė plaučių liga ( LOPL ) ir plaučių audinių randėjimas.

Beveik 70 proc. žmonių, kuriems diagnozuojamas plaučių vėžys, yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Tik 3 proc. plaučių vėžio atvejų vėžys diagnozuojamas jaunesniems nei 45 metų amžiaus žmonėms.

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Užsitęsęs kosulys. Sunerimti vertėtų ir tuomet, jei pasikeičia kosulio pobūdis. Jeigu peršalote, kosulys jums praeis po savaitės ar dviejų, bet jeigu jis nepraeina ilgą laiką, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu rūkote arba jeigu jus kamuoja lėtinis kosulys, atkreipkite dėmesį, ar nepasikeitė kosulio pobūdis, pavyzdžiui: ar jis netapo dažnesnis, gilesnis, šiurkštesnis, ar atsikosima su krauju ar su daugiau nei įprasta gleivių.

Dusulys. Jeigu dūstate atlikdami užduotį, kurią anksčiau atlikdavote lengvai ir neuždusdami, būkite budrūs: tai gali būti vienas iš plaučių vėžio simptomų. Toks simptomas būdingas tuomet, kai plaučių navikas blokuoja ar susiaurina kvėpavimo taką, arba kai krūtinėje kaupiasi skystis.

Krūtinės ir kaulų skausmas. Vienas iš plaučių vėžio simptomų gali būti krūtinės, peties ar nugaros skausmas. Plaučių vėžys, išplitęs į kaulus, gali sukelti pažeisto kaulo skausmą. Jeigu jis išplito į smegenis, gali atsirasti keletas neurologinės kilmės simptomų ir galvos skausmas. Tad įsiklausykite į savo organizmą, ir jeigu skausmas nesiliauja, apsilankykite pas gydytoją.

Švokštimas. Kvėpavimas su švilpimu gali būti susijęs su astma ar alergija, kaip ir su plaučių vėžiu. Jeigu švilpimas nesiliauja, būtinai apsilankykit pas gydytoją. 5. Balso pasikeitimas Jūsų balsas tampa šiurkštesnis ir žemesnis, arba pastebite tam tikrų kitų ryškių savo balso pasikeitimų. Kartais balsas pasikeičia dėl paprasto peršalimo, bet jeigu šiurkštumas nepradingsta, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos. Būkite budrūs, jeigu tokios infekcijos kaip bronchitas ir plaučių uždegimas nepraeina arba jos dažnai kartojasi.

Svorio kritimas, apetito stoka, nuovargis ir silpnumas. Yra tam tikrų nespecifinių simptomų, kurie būdingi daugeliui kitų vėžio formų arba kitoms ligoms, bet jeigu simptomai atsiranda dėl neaiškios priežasties ir ilgą laiką nepraeina, apsilankykite pas gydytoją.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Sekmadienį patvirtinta dar viena mirtis nuo koronaviruso infekcijos

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas Vilijampolėje užfiksavo neadekvačius dviratininko veiksmus

Daugiau nei 4 tonų grybų vagystės kriminalas baigtas

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė dvyliktas žmogus

Ateina šilto oro banga: termometrų stulpeliai šoks iki 19 laipsnių

Profesijos, kurioms žadamas aukso amžius: didžiuliai atlyginimai ir neribotas darbo vietų pasirinkimas

Prie Kauno marių įrengtos trys naujos stovėjimo aikštelės ir valčių nuleidimo vietos

Dėl karantino pažeidimų per šeštadienį nubausti 69 žmonės

Jubiliejinę Sausio 13-ąją siūloma paskelbti nedarbo diena

Tragiškas savaitgalis Eiguliuose: žuvo pro balkoną iškritęs jaunuolis