Kauno valdžia apsisprendė labai svarbiais visuomenei klausimais dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos. Politikai ramina kauniečius tvirtindami, jog automobilių Laisvės alėjoje tikrai nebus. Dabar pagrindinis uždavinys yra surasti pinigų rekonstrukcijos įgyvendinimui.
Į spaudos konferenciją dviračiais atvykusi valdžia paskelbė naujausią informaciją apie pagrindinės miesto erdvės rekonstrukciją. Simboliškai atidengė kelio ženklus, kuriuose pavaizduota pėsčiųjų zona, dviračių takas bei tai, jog draudžiamas automobilių eismas. Kartu neliks ir planuotų automobilių parkavimo vietų.
[susije_video kurie=””]
„Transporto eismo ir automobilių nebus. Laisvės alėjoje tik kita granito spalva bus imituotos gatvės, kad vizualiai atrodytų kaip gatvė, tačiau jokių bortų nebus. Laisvės alėja jau seniai yra vien pėsčiųjų zona, tai ją ir paliksime pėsčiųjų ir dviračių“, – garantavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pagal pirminį projektą buvo numatyta, jog lyginių skaičių pusėje vietomis galėtų įvažiuoti automobiliai. Architektas Šarūnas Kiaunė tikino, jog transportas Laisvės alėja galėtų važiuoti tik tam tikru metu, tačiau gyventojams vis tiek toks sprendimas nepatiko ir visuomenėje kilo didelis šurmulys.
Dabar tiek centro gyventojai, tiek pėsčiųjų zonas pamėgę kauniečiai gali atsipūsti, mat valdžia keičia projektą ir pagrindinė miesto gatvė ir toliau liks zona be automobilių. Tikinama, jog Laisvės alėja vis tiek retsykiais pravažiuos automobiliai, taip yra ir dabar, nes centre gyvena nemažai gyventojų. Be to, prireikus, šia gatve važiuodavo ir specialiosios tarnybos. Šalia pėsčiųjų takų bus įrengti ir dviračių takai, kurie atkirs dviratininkus nuo pėsčiųjų, taip užtikrindamas saugumą.
Valdžios galvos skausmas – finansavimo klausimai
Valdžia suka galvą, iš kur gauti pinigų visai Laisvės alėjos rekonstrukcijai atlikti. Politikai mėto akmenis į senosios valdžios daržą, sakydami, jog jie norėjo darbus pradėti bet kokia kaina, bet apie pinigus nepasirūpinta. Šiuo metu trūksta lėšų net pirmajam rekonstrukcijos etapui.
„Labai prastai vertinu buvusios valdžios sprendimus, nes buvo svarbiausia pradėti, visiškai negalvojant, kas bus po to. Turime didelę pareigą tokį svarbų projektą dabar privesti iki galo su sėkmingu finansavimu. Iš dangaus tie pinigėliai tikrai nenusileis. Taip pat labai problematiška galvoti apie ES paramą, tad viskas priklauso nuo mūsų pačių. ES lėšos bus skirtos tik soboro ir „Romuvos“ rekonstrukcijų darbams“, – kalbėjo vicemeras Simonas Kairys.
Pirmajam etapui iš miesto kišenės yra skirta 2,4 mln. eurų. Bendra pirmojo etapo darbų vertė – apie 4,3 mln. eurų. Kitiems etapams politikai sako, jog iš vis kol kas nėra numatyta pinigų, tad kitąmet reikės svarstyti miesto biudžetą ir šiam projektui skirti daugiau lėšų.
Konkės likimas neaiškus
Pagal parengtą Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą buvo numatyta įrengti bėgius ir atkurti sovietmečio transportą – konkę. Tiesa, tuomet važinėjo arklio traukiamas vagonėlis, o dabar buvo manyta tai pakeisti elektriniu transportu, panašiu į tramvajų.
Tačiau ir šis rekonstrukcijos akcentas gali nugrimzti į užmirštį, mat valdžia kol kas į konkę žiūri atsargiai. Politikai tikina, jog dar nėra iki galo nuspręsta ar sugrįžti prie tokio transporto ar ne, tačiau daugumos širdys linksta, jog Laisvės alėjoje nebūtų bėgių.
„Nors dar neturime tvirto pasakymo, tačiau greičiausiai nebus, nes tai yra pėsčiųjų zona. Senais laikais bėgiai buvo sumontuoti gatvėje, važiuojamojoje dalyje, jie netrukdė moterims su gražiais bateliais vaikščioti, o dabar bėgiai trukdo pėstiesiems ir dviratininkams“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Valdantieji svarsto, kad Laisvės alėjoje galėtų važinėti elektrinis vagonėlis, tačiau ant guminių ratukų.
Buvo numatyta, jog pirmasis Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapas bus baigtas per 24 mėnesius, tačiau valdžiai pavyko susitarti su rangovais ir darbai bus atlikti per 15 mėnesių. Politikai tikisi, jog visą Laisvės alėjos rekonstrukciją pavyks įgyvendinti iki 2018-ųjų metų.
