Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa iki 2025 metų.

Susitarimą, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai, Europos Komisijos (EK) Žanas Klodas Junkeris.

EK pirmininkas Ž. K. Junkeris teigia, kad Komisija nuo pat kadencijos pradžios yra įsipareigojusi visiškai integruoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus į likusios Europos tinklą.

„Tai – mūsų pareiga ir yra būtina Baltijos valstybėms ir Sąjungai. Ką tik pasirašėme susitarimą, kurį stengėmės pasiekti. Šiose veiksmų gairėse nustatėme siekį visiškai sinchronizuoti tinklus iki 2025 metų“, – pranešime cituojamas Ž. K. Junkeris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje teigė, kad sinchronizacijos projektas yra paskutinis žingsnis į visišką Lietuvos ekonominį ir politinį savarankiškumą.

„Tai būtų tas paskutinis taškas kelyje į visišką savarankiškumą, o tai reiškia ne tik energetiką, ne tik ekonominį savarankiškumą. Visada Lietuvai, žinant, kad mūsų kaimynė naudojo energetiką kaip politinio šantažo įrankį, tai reikš ir visišką politinį savarankiškumą. Viskas priklausys nuo to, kaip mūsų politikai ir mūsų ateities išrinkti politikai dirbs, naudosis tuo instrumentu ir kiek jie bus patys savarankiški. Tai labai objektyvi sąlyga Lietuvai nusiimti paskutines priklausomybės grandines“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, už derybas su Rusija dėl atsijungimo nuo posovietinės sistemos bus atsakinga Europos Komisija.

„Tai bus daugiau techninės derybos. Sugebėjome įrašyti į susitarimą įgaliojimą Europos Komisijai, kad ji derėtųsi dėl šio projekto ir tai reiškia, kad derybos bus techninio pobūdžio“, – teigė prezidentė.

Prezidentūros teigimu, aukščiausio lygio politinis susitarimas leis nedelsiant pradėti sinchronizacijos darbus, o šis sprendimas vainikuoja nuoseklias 9 metų Lietuvos pastangas. Visos penkios sutarties šalys taip pat sutaria, kad sinchronizacija bus vykdoma per Lenkiją. Numatomas aiškus darbų tvarkaraštis ir konkreti jų pabaiga 2025 metais. Tai leis pasinaudoti dar šios ES finansinės perspektyvos lėšomis įgyvendinant projektą.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas susitarimo pasirašymo išvakarėse teigė, kad „ sinchronizavimasis bus per Lenkiją, naudojant „LitPol Link“ pirmąją liniją plius pridedant papildomus dalykus, kaip rezervinė jungtis, kondensatoriai ir kiti techniniai sprendimai“.

Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešimo, politinėmis veiksmų gairėmis paruošiama dirva praktiniam įgyvendinimui – jose nustatomas aiškus veiksmų tvarkaraštis. Pirmasis iš šių veiksmų – šį rugsėjį pradėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą.

Projekto techninėse studijose buvo nagrinėti trys sinchronizavimo variantai: viena jau veikianti arba dvi jungtys su Lenkija, dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Lietuva ir Lenkija laikėsi nuomonės, kad pakanka vienos dabartinės 1000 megavatų dvigrandės jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ir Latvija siekė, kad būtų nutiesta antroji jungtis.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Kaunas laukia istorinio svečio: Santakos parkas pasikeitė neatpažįstamai (foto)

Kauno darželiams padovanoti šiltnamiai: nuo mažens mokys žemės ūkio pradmenų

Kauno bendrovė ugdymo įstaigose prasisuko kaip reikiant: tai jau įžūlumo viršūnė

Iš rinkos išimama tūkstančiai muilo skonio „Kinder“ šokoladų

Kauno tardymo izoliatoriuje vėl dirbanti R. Kazėnienė pateko į pinkles

Kauniečių dėmesį patraukė miesto gatvėmis judėjusi didžiulė policijos kolona (video)

Kauniečiams per kelerius metus bus grąžinta beveik 15 milijonų eurų

Šilainiuose avariją sukėlusiam girtam vairuotojui drąsos netrūko: prie vairo be teisių

Tarnybų sujudimas Eiguliuose: daugiabutyje įsiplieskė gaisras

Naujoji „Mazda 6“ - jau Kauno gatvėse