Pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kulminacija – jau šiandien. Kauno „Žalgirio“ arenoje 19.30 val. santykius kovoje dėl aukso išsiaiškins Lietuva ir Estija, o šios akistatos nugalėtojai triumfuos ir visame turnyre. Prieš lemiamą turnyro akistatą, kurioje su profesionaliu ledo rituliu atsisveikins Darius Kasparaitis, o Mindaugas Kieras sužais istorines 100-ąsias ir paskutines rungtynes rinktinėje – šiandienos varžovų apžvalga.
Estijos pasiekimai pasaulio pirmenybėse
Geriausias pasirodymas: 3 vieta I divizione (2003 metais)
Praėjusių metų pasirodymas: 4 vieta IB divizione
Nuo 1994 metų į planetos pirmenybes vykę estai gan greitai pakilo iki antrojo pagal pajėgumą planetos diviziono. Jau 1998 metais jie jau rungtyniavo B diviziono kovose, tačiau šiame divizione tarp stipriausių rinktinių įsitvirtinti estams buvo sunku ir jie porą metų iš eilės likdavo šeštoje pozicijoje.
Pasikeitus divizionų skirstymo tvarkai, estai netrukus išgyveno geriausius savo laikus: 2003 metais jie laimėjo I diviziono bronzą, o vėliau keturis metus iš eilės likdavo per žingsnį nuo medalių ir užėmė ketvirtąją poziciją. Po šių metų prasidėjo ne tokie sėkmingi Estijos pasirodymai, o jiems ne kartą teko net ir palikti šį divizioną.
2008, 2011 ir 2013 metais jie tris kartus iš eilės nesėkmingai kovojo I divizione ir buvo priversti nusileisti laipteliu žemyn į II divizioną. Pastaraisiais metais estams pagaliau pavyko įsitvirtinti savo vietą IB divizione, kai dukart jie liko penkti, o praėjusiais metais – ketvirti.
Lietuva prieš Estiją
Oficialios tarpusavio dvikovos: 15 mačų – 7 lietuvių pergalės , 7 estų laimėjimai, 1 lygiosios. Įvarčių santykis 63:70 varžovų naudai.
Paskutinė akistata: Lietuva 3:0 Estija (2017 metais)
Būtent rungtynėmis su estais lietuviai 1992 metais sugrįžo į tarptautinius vandenis. Pirmoji akistata baigėsi nesėkmingai (1:6), o revanšo nepavyko pasiekti ir dvejuose mačuose po metų (3:8 ir 1:8). Įveikti savo varžovų mūsų šalies atstovams nepavyko ir dar trejuose susidūrimuose: 1996 ir 2000 metais olimpinių žaidynių atrankose mūsų šalies atstovai nusileido 3:9 ir 2:9, o 1997 metų pasaulio čempionato C divizione 5:11.
Nesėkmių seriją mūsų šalies atstovai nutraukė tik 2005 metais. Tuo metu vykusiame I diviziono mače buvo užfiksuotos lygiosios 4:4. Po šių rungtynių prasidėjo jau lietuvių dominavimas prieš estus: 2006 metais laimėta 7:2, 2008 – 4:1, 2011 – 5:2, 2013 – 11:3, o 2015 – 6:1.
Kai jau atrodė, kad estams pasipriešinti mūsų šalies atstovams darosi per sunku, 2016 metais atrankoje į olimpines žaidynes estai kiek netikėtai 4:1 nugalėjo lietuvius. Visgi, planetos pirmenybėse ir toliau tęsėsi mūsų šalies atstovų dominavimas – tais pačiais metais lietuviai iškovojo pergalę 7:2, o pernai – 3:0.
Kokią komandą atsivežė estai?
Vidutinis varžovų amžius: 27,2 metai (Lietuvos rinktinės – 26,8 metai)
Vidutinis varžovų ūgis: 182,6 cm (Lietuvos rinktinės – 186,3 cm)
Vidutinis varžovų svoris: 85,2 kg (Lietuvos rinktinės – 86,1 kg)
Debiutantų skaičius: 2 (Lietuvos rinktinės – 1)
Prieš šias pirmenybes didelės atrankos ar norimo pasirengimo ciklo estams neleido surengti susiklosčiusi situacija. Estijos rinktinė tik likus 13 dienų iki pirmenybių susigrąžino trenerį Jussi Tupamaki, o jų šalies ledo ritulyje yra jaučiamas aukšto lygio žaidėjų trūkumas. Į daugiausiai galvos skausmo keliančią gynybos poziciją, atrodė, kad buvo renkami visi padėti nacionaliniai ekipai galintys žaidėjai. Tarp į rinktinę patekusių gynėjų buvo ir klubines karjeras jau baigę žaidėjai ir jauni bei neapšaudyti ledo ritulininkai, o daugiau pasirinkimo estai neturėjo, nes šioje pozicijoje konkurencijos tiesiog nebuvo.
Kiek didesnį žaidėjų pasirinkimą Estijos treneriai turėjo puolimo grandyje, į kurią pateko 10 iš 13 komandos legionierių. Likę 7 žaidėjai varžėsi Estijos čempionate, o du gynėjai sezoną praleido be klubo.
Daugiausiai rinktinėje esančių estų yra išvykę į Suomiją – šeši. Tiesa, vienintelis Robertas Rooba praėjusį sezoną varžėsi aukščiausioje šalies lygoje. Dar du žaidėjai rungtyniavo trečioje pagal pajėgumą Suomijos lygoje, o trys jaunosios kartos atstovai žaidė šios šalies jaunimo pirmenybėse.
Tris atstovus rinktinėje turi Švedijos ketvirtos lygos „Boras“ klubas, o po vieną estą žaidė JAV universitetų NCAA III lygoje, Vengrijoje, Italijos antroje bei Prancūzijos trečioje lygose.
Į šį čempionatą estai atsivežė panašią rinktinę kaip ir praėjusiais metais – į Kauną atvyko 18 Belfaste kovojusių ledo ritulininkų. Iš likusių keturių žaidėjų – du naujokai, o du sugrįžo į rinktinę po nedidelės pertraukos. Estijos rinktinė į pirmenybes atsivežė pačią vyriausią sudėtį, o devyni šios rinktinės žaidėjai jau yra atšventę savo 30-ąjį gimtadienį.
Pavojingiausi varžovų ginklai ir kur priešininkai pažeidžiami
Nors prieš čempionatą žiūrėdami į estų sudėtį ne vienas badė pirštais į Estijos rinktinės gynėjų grandį ir ten tikėjosi silpniausio jų pasirodymo, būtent estų gynyba yra didžiausias šios rinktinės ginklas šiose pirmenybėse. Už šį pasiekimą nuopelnai turėtų atitekti ne tik gynėjams – galima lengvai pastebėti, jog Estijos rinktinės trenerių štabas atlieka puikų darbą analizuodami varžovus, o komandą jie ant ledo išveda jau žinančią, ką ir kaip jie turės daryti būsimoje akistatoje, kad neutralizuotų pavojingiausius varžovų ginklus. Parengtą mačo planą gynyboje puikiai vykdo visi penki ant ledo esantys estų aikštės žaidėjai, tad pagyrimo taip pat vertas ir Estijos atstovų nusiteikimas bei koncentracija.
Visose šio čempionato akistatose estai didžiausią dėmesį skirdavo savo gynybai, o dėl to dažniausiai nukentėdavo ir jų puolimas. Estijos rinktinė yra mažiausiai kartų į varžovų vartus metusi rinktinė, o jie taip pat ir rečiausiai uždirbdavo varžovų pražangas. Puolime šią rinktinę gelbėjo produktyvumas – pagal taiklumą jie nusileido tik neįtikėtinai sėkmingai į vartus metantiems lietuviams.
Gerų žodžių nusipelno ir šios rinktinės vartininkai – abu jie bendrai praleido vos tris įvarčius atremdami net 97,8% į jų vartus skriejusių metimų. Villemas-Henrikas Koitmaa demonstruoja apskritai neįtikėtiną ir sunkiai pakartojamą žaidimą, per tris mačus praleidęs vos vieną įvartį ir atrėmęs beveik nesuvokiamą metimų skaičių – 99%.
Puolime, kaip ir pastaraisiais metais, Estijos rinktinėje dažniausiai visus reikalus imasi spręsti pirmasis puolimo trejetas: Andrejus Makrovas, Aleksandras Petrovas ir Robertas Rooba. Aikštėje esant šiems puolėjams estai stengiasi spausti varžovus jų pačių zonoje, o kiti puolimo trejetai dažniausiai pirmiausia rūpinasi kaip padėti gynybai, o patys varžovus bando užpulti kontratakose. Geriausiai tai sekasi Riho Embrichui, kuris savo sąskaitoje jau turi tris įvarčius.
Nieko nestebintų, jei prieš Estijos rinktinę lietuviai ir vėl naudotų šiame turnyre jau matytą gilų spaudimą. Estijos rinktinės gynyba puikiai dirba komandiniu stiliumi, tačiau patikrinus individualų jų gynėjų meistriškumą galima tikėtis, jog jų žaidime atsiras klaidų, kurios gali padėti sukurti pavojingų situacijų prie varžovų vartų.
Šiame turnyre iki šiol nebuvo patikrintas ir Estijos rinktinės charakteris. Viso turnyro metu jiems neteko vytis varžovų, nes vienintelį kartą varžovai savo pranašumą prieš Estiją įgijo pirmojo mačo pratęsime, kai po japonų įvarčio estai jau nebegalėjo nieko pakeisti. Pirmi praleidę įvartį estai turėtų ir kur kas daugiau rizikuoti bei atverti sutankintą gynybą, tad pirmasis įvartis šiame mače gali turėti itin didelę reikšmę Estijos rinktinei.
Varžovų lyderiai ir pavojingiausi žaidėjai
Vartininkas V.H. Koitmaa (1 numeris) į šį čempionatą vyko ne tik neturėdamas žvaigždės statuso Estijos rinktinėje, tačiau ir neturėdamas pirmojo vartininko pozicijos. Visgi, nuo tada kai jis antrajame mače atsistojo į savo rinktinės vartus, nekalbėti apie jį tiesiog neįmanoma. Kai vartininkas per tris mačus atremia 99% į jo vartus paleistų metimų, nevadinti jo pagrindiniu rinktinės žaidėju yra tiesiog neįmanoma. Puikiai pozicijas užsiimantis ir absoliučiai jokių klaidų šiame turnyre kol kas nedaręs 27-erių metų vartininkas be konkurencijos laimėtų labiausiai savo vertę šiame čempionate pasikėlusio žaidėjo titulą, o estams belieka viltis, jog stebuklus jis demonstruos ir rungtynėse su Lietuvos rinktine.
Nepaisant fantastiško vartininko pasirodymo, garsiausiu žaidėju Estijos rinktinėje ir toliau išlieka Robertas Rooba (8 numeris). Daugiau nei 200 mačų aukščiausioje Suomijos lygoje (SM-Liiga) sužaidęs ledo ritulininkas aikštėje išsiskiria savo išskirtiniu ritulio valdymu, o jį įsibėgėjusį sustabdyti yra labai sunku. Puikiu sudėjimu pasižymintis žaidėjas geba tiek tiksliai skirstyti ritulius komandos draugams, tiek pats užbaigti atakas, tad jį prižiūrėti nėra lengva nė vienai gynybai.
Itin svarbų vaidmenį šioje rinktinėje ir toliau atlieka trys veteranai. Lauris Lahesalu (28 numeris) šaltakraujišku žaidimu savo aikštės pusėje bei patarimais jauniesiems kolegoms cementuoja rinktinės gynybą, o Andrejus Makrovas (22 numeris) ir Aleksandras Petrovas (24 numeris) išlieka vienais pagrindinių ginklų puolime. Sumanūs ir daugybę patirties sukaupę žaidėjai itin gerai pažįsta vienas kitą, o jų ir R. Roobos trijulė jau ne vienerius metus neša šiai rinktinei sėkmę.
Iš Estijos jaunimo išskyrimo vertas Robertas Arrakas (15 numeris). Bendravardžio rinktinės lyderio pėdomis žengiantis žaidėjas kitais metais jau debiutuos ir aukščiausioje Suomijos lygoje, o protingus sprendimus priimantis ledo ritulininkas nepanašus į vaikiną, kuriam dar tik ką tik suėjo 19 metų. Gerus duomenis turintis atletas yra naujoji Estijos ledo ritulio viltis, kuri jau šiame turnyre gali sukelti nemažai galvos skausmo varžovų gynėjams.
Rekordas
Kaune penktadienį vėl krito lankomumo rekordas. Pagal oficialius duomenis, stebėti Lietuvos ir Ukrainos akistatos iš viso atvyko 7850 žmonių, o tai pagerino ne tik trečiadienį užfiksuotą čempionato rekordą, tačiau jau dabar aplenkė ir 2014 metų „Siemens“ arenoje užfiksuotą rezultatą. Prieš keturis metus vykusiose pirmenybėse į Lietuvos ir Kroatijos mačą buvo susirinkę 7500 žiūrovų, o žinant, kad šeštadienį įvyks mūšis dėl aukso tarp Lietuvos ir Estijos, galima neabejoti, jog šios dienos rezultatas turėtų būti dar kartą pagerintas.
