Praėjus 13 metų po artimojo mirties – akibrokštas iš banko

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prieš 13 metų tėvą palaidoję vaikai šį pavasarį gavo velioniui tėvui adresuotą banko laišką. Taip jie sužinojo apie tėvo vardu vis dar egzistuojančią sąskaitą ir nepriimtą palikimą. Ši situacija apnuogina sistemos spragas, kada artimieji gali metų metus nežinoti apie jiems priklausantį paveldėjimą: jiems liepiama galimų indėlių ieškoti patiems ir už tai bankams mokėti pinigus.

Kaunietis Edmundas Bendziūnas pasakoja, kad 2004 m. mirus tėvui, laikantis visų įstatymais numatytų reikalavimų ir terminų, kartu su seserimi susitvarkė visus paveldėjimo dokumentus. Vaikai galvojo, kad klausimas jau pamirštas. Ir štai po 13 metų velionio vaikus pasiekė banko „Swedbank“ laiškas, adresuotas velioniui tėvui Stasiui.

Bankas prašo velionio užpildyti Kliento duomenų atnaujinimo anketą.

Tik dabar paveldėtojai sužinojo, kad visus 13 metų mirusio tėvo vardu egzistavo nesutvarkyta sąskaita. Kadangi vaikai yra teisėti turto paveldėtojai, jie ir privalo šį klausimą spręsti.

„Taigi turime iš naujo imti paveldėjimo teisės liudijimą ir visų kitų reikalų virtinė pas notarus, kuri, aišku, kainuoja pinigus, jau nekalbant apie tai, kad mūsų mylimas bankas labai sėkmingai 13 metų naudojosi sąskaitoje esamais pinigais iš tos nenaudojamos sąskaitos, apie kurios egzistavimą mes kaip paveldėtojai neturėjome nė menkiausio supratimo, aptarnavimo išlaidoms padengti. Galimai sąskaitoje baigėsi pinigai ir bankas pradėjo ieškoti savininko“, – DELFI kalbėjo E. Bendziūnas.

Jo nuomone, tokia iškilusi problemą verčia susimąstyti apie sistemos spragą.

G. Bendziūnas taip pat klausia, gal notarai turėtų būti įpareigoti atlikti užklausimo-patikrinimo veiksmus, kurie leistų eliminuoti minėtą situaciją. „Notarų pasakymas, kad paveldėtojas privalo žinoti apie savo giminaičio turtus, sąskaitas, vertybinius popierius ar kita, nėra toks paprastas ar dėl per mažo mūsų piliečio išprusimo, ar dėl sąmoningo mirusiojo nenoro viešinti savo veiksmus. Notarai čia problemos nenori įžvelgti, nors ši situacija nėra vienetinė. Tai tik papildomi pinigai į jų sąskaitas“, – dėstė kaunietis.

Notarai ramina: nauja pažyma kainuos tik 5,79 eur

Notarų rūmai sako, kad situacija aiški.

„Šiuo atveju situacija yra aiški. Įpėdiniams priėmus mirusio asmens palikimą, praėjus 13 metų, paaiškėjo informacija apie naują turtą. Notaras už simbolinį mokestį (5,79 eur) įpėdiniams išduos papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

Tvarkydamas paveldėjimą, notaras neturi galimybės gauti informacijos iš bankų apie sąskaitose esančias mirusio asmens pinigines lėšas. Šią informaciją bankai už kelių dešimčių eurų atlyginimą teikia tik tiesiogiai įpėdiniams, pateikusiems notaro išduotą pažymą, jog jie priėmė palikimą“, – aiškina Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Pasak Lietuvos notarų rūmų atstovo spaudai Aleksandro Matonio, artimieji dažniausiai numano, kokiame banke velionis turėjo sąskaitą. Paveldėtojai priima palikimą, notaras išduoda paveldėjimo liudijimą, tada paveldėtojai eina į banką, susimoka pinigus ir gauna informaciją apie likutį sąskaitoje.

„Būna atvejų, kai žmogus nežino apie tai, ar mirusysis turėjo pinigų, ar ne, kokiuose bankuose – lietuviškuose, užsienio. Tuomet situacija pasidaro kebli. Skirtingai nuo nekilnojamo turto (NT) situacijos, kada notaras atsidaro NT registrą ir mato, ką žmogus turėjo, su banko sąskaitomis jis taip pasielgti negali – jis nemato banko sąskaitų, nėra jokio registro, kuriame būtų kaupiama informacija apie tai. Todėl iš principo tenka pasikliauti intuicija ir eiti per bankus. Jei paveldėtojai žinojo, kad tikrai buvo indėlių, reikia ieškoti jų kreipiantis į kiekvieną banką, visur mokėti pinigus“, – kalbėjo A. Matonis.

Jei paaiškėja, kad banke pinigų nebuvo, bankas pasiima atlyginimą už informacijos suteikimą.

Bankas: artimieji turėjo kreiptis į mus

Tuo metu „Swedbank“ atsiprašo artimųjų už laišką mirusiam asmeniui ir teisinasi, kad apie kliento mirtį sužinojo tik dabar.

„Apgailestaujame dėl įvykusio nesusipratimo ir norime atsiprašyti mirusiojo artimųjų. Gautas laiškas yra banko prašymas atnaujinti kliento duomenis, ir jis išsiųstas dėl duomenų stokos − apie šio kliento mirtį bankas informacijos neturėjo. Renkant duomenis šio laiško siuntimui bankas naudoja tik tą informaciją, kuri yra banko sistemose.

Nors mirusiojo artimieji sako sutvarkę paveldėjimo reikalus, tačiau jie nesikreipė į banką dėl jo finansinių reikalų sutvarkymo. Bankas apie šio kliento mirtį buvo informuotas tik šių metų vasario mėnesį. Todėl ragintume praradus artimą žmogų sutvarkyti ir jo finansinius reikalus, kad būtų išvengta panašių nesusipratimų“, – sako banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Jo aiškinimu, šis nutikimas parodė, kad neturėdamas duomenų apie kliento mirtį, bankas gali mirusio žmogaus adresu išsiųsti laišką. „Tokiu atveju ragintume artimuosius kreiptis į banką ir sutvarkyti mirusio žmogaus palikimo reikalus, uždaryti jo sąskaitas. Šiuo konkrečiu atveju artimieji taip pat turėtų ne tik informuoti banką apie kliento mirtį, bet ir galutinai sutvarkyti jo sąskaitose laikomas lėšas“, – teigė S. Abraškevičius.

Tačiau kodėl bankas 13 metų nepasigedo sąskaitos nejudinančio kliento ir toliau nuo jo sąskaitos nuskaičiuodavo pinigus už administravimą?

„Kalbant apie skaičiuotus sąskaitos tvarkymo mokesčius, bankas kiekvieną tokį atvejį vertina individualiai ir yra numatęs kompensavimo galimybę“, – teigė S. Abraškevičius.

Jo aiškinimu, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, lėšos, kurias klientas laiko banko sąskaitoje, yra kliento turtas, taigi klientas pats sprendžia, kaip su tuo turtu jis nori elgtis. Bankas specialiai netikrina, kodėl turėdami sąskaitoje lėšų, klientai su tomis lėšomis neatlieka jokių veiksmų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

41 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Pergalės akimirkos Kaune: verkė ir Š. Jasikevičius, ir gerbėjai, komandą pasveikino ir prezidentė (foto)

Pergalė, kurianti istoriją: „Žalgiris“ užtikrintai žengia į finalinį Eurolygos ketvertą (foto)

„Kauno energija“ dividendams skyrė triskart daugiau nei planavo

Dalinasi skaitytojai: ieškomi paaugliai siautėja toli nuo namų

Kauno rajone planuojama įrengti populiarėjančio laisvalaikio sporto parką

Kaunas rengiasi NATO pratyboms: dalyvaus 1500 karių

Laisvės alėjoje atsiras ledinių šviesų spiralė, kurios pagrindinė idėja - viltis

Iškilmingas priėmimas Rotušėje – meras džiaugėsi augančiu ledo ritulio populiarumu (foto)

Netoli Kauno dingo du paaugliai: jau savaitę jokių žinių

Š. Matijošaičio valdoma įmonė Briuselyje pelnė prestižinį apdovanojimą