Seimas nusprendė: pirmalaikių rinkimų nebus

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Seimas antradienį jau pirmojoje stadijoje atmetė opozicijos iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Už nutarimo projektą, kuriuo pirmalaikius rinkimus siūlyta skelbti birželio 3 dieną, po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, 57 buvo „prieš“ ir 11 susilaikė.

Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai, trys „tvarkiečiai“, o didesnė šios frakcijos dalis išvis nedalyvavo balsavime. Liberalų frakcijoje šeši atstovai buvo „už“ ir trys „prieš“.

Prieš buvo valdančioji „valstiečių“ frakcija, išskyrus tris jos atstovus, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Socialdemokratų darbo frakcija, išskyrus vieną atstovą, irgi buvo „prieš“ ir susilaikė.

Dar vienu balsavimu, 71 balsu „už“, projektas buvo galutinai atmestas, 45 Seimo nariai balsavo už grąžinimą iniciatoriams tobulinti.

G. Landsbergis: iki to eita ilgą laiką

Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų pristatęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad bent priėmę svarstyti siūlymą valdantieji parodytų galintys eiti į kompromisus.

„Jei ta idėja (pirmalaikių rinkimų – BNS) bus atmesta šiandien, aš turiu nuogąstavimą, kad nebus ieškoma kompromiso“, – sakė konservatorių vadovas.

Pirmalaikių rinkimų siūlymas, anot konservatorių lyderio, iškeltas būtent dėl valdančiųjų nenoro ieškoti sutarimo, ir iki jo eita ilgą laiką.

„Situacija, kuri susidariusi, nėra lengvai išsprendžiama. Iki šios situacijos ėjome ilgą laiką, ir didesnių ar mažesnių krizių esame matę ne vieną“, – antradienį Seime projektą dėl pirmalaikių rinkimų pristatė G. Landsbergis.

„Kodėl susidaro situacija Seime, kai iš pirmos pažiūros atrodo, kad klausimai, kurie neturėtų sukelti tokio didelio ažiotažo, išsprogdina Seimą?“ – klausė konservatorių vadovas.

Savo pasisakyme jis pažymėjo, kad valdantieji šiuo metu neturi daugumos Seime – formaliai koalicija turi 68 balsus. „Jau kuris laikas Seime veikia valdančioji mažuma ir būti valdančiąja mažuma yra labai sunkus uždavinys. Pagrindinė sąlyga – kompromisas. Opozicija dažnu atveju to kompromiso ieškojo ir kvietė – tarkimės, kol kas buvo neišgirsti“, – kalbėjo konservatorius.

Jis siūlė antradienį po pateikimo pritarti pirmalaikių rinkimų idėjai, o tuomet apsispręsti dėl opozicijos keliamų klausimų – Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos, nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos vadove Laura Matjošaityte. Anot G. Landsbergio, šių opozicijos keliamų klausimų ėmęsi valdantieji parodytų, kad eina į kompromisus ir Seimo tolesnis darbas įmanomas.

Opoziciją kaltino dviveidiškumu

Prieš pirmalaikius rinkimus kalbėjęs „valstiečių“ atstovas Mindaugas Puidokas sakė, kad „reikia gerbti tautos valią, pareikštą per Seimo rinkimus“, ir nestabdyti svarbių valstybei darbų, reformų. Kartu jis pažymėjo, kad nauji rinkimai kainuotų 8,5 mln. eurų.

„Esame prieš išankstinius rinkimus, nes jie sustabdytų svarbius Vyriausybės darbus valstybėje ir gyvybiškai reikalingas reformas, visų koncentracija būtų į naują rinkimų kampaniją, o ne į valstybės problemų sprendimą“, – sakė M. Puidokas.

Nutarimo projektą palaikęs „valstietis“ Povilas Urbšys tuo tarpu sakė balsavęs „už“, nes siūlymo svarstymas būtų sudaręs galimybę „pakalbėti apie dvejopus standartus, nuoširdumą politikoje ir garbingumą“.

Jis sutiko, kad palikęs M. Basčiui mandatą „Seimas paslydo“, bet kartu kaltino opozicijos atstovus, kad pasinaudoję šią situacija jie nutarimą teikė dėl savanaudiškų interesų.

Kartu P. Urbšys priminė konservatoriams balsavimus, kuomet Seime jiems esant daugumoje apkaltą atlaikė dėl kyšininkavimo nuteistas Audrius Butkevičius, už per apkaltą pašalintą Liną Karalių balsavęs frakcijos kolega Aleksandras Sacharukas.

„Seimas paslydo ant M. Basčio apkaltos ir dalies visuomenės nepasitenkinimo ignoruoti mes negalime. Bet akivaizdu, kad tie, kurie inicijuoja nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų, turi labai konkrečius ir aiškius savanaudiškus politinius interesus“, – kalbėjo P. Urbšys.

„Būtų galimybė priminti konservatoriams, kad kai jų buvo 66 Seime, tada buvo išsaugotas A. Butkevičiaus mandatas, kuris su tuo mandatu sėdėjo ne kur kitur, o kalėjimo kameroje. Ir lygiai taip pat buvo A. Sacharuko atveju, kai KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką, bet kai konservatoriai turėjo daugumą, jis išsaugojo savo mandatą“, – kalbėjo P. Urbšys.

Parlamentaras teigė, kad pirmalaikiai rinkimai opozicijai tapo „eilinio politinio spaudimo įrankis ir priemonė“. „Svarbiausia primesti savo valią, jei mes tai valiai pritariame – tada kompromisas. Kviečiu balsuoti „už“ ir sudaryti galimybę atskleisti Lietuvai visą savanaudiškumą ir dviveidiškumą, kurį demonstruoja kai kurie šio nutarimo iniciatoriai“, – kalbėjo P. Urbšys.

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius savo ruožtu sakė esąs pasiruošęs padėti mandatą, jei tai padarys kuris nors konservatorius. „Pasiūlymas galioja savaitę“, – sakė parlamentaras.

P. Urbšys iššūkiui kvietė konservatorių buvusį premjerą ir lyderį Andriu Kubilių, siūlydamas trauktis iš Seimo ir susirungti vienmandatėje apygardoje.

Ragino džiaugtis teise kalbėti

„Valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtino, kad valdančioji dauguma yra „nepaprastai palanki opozicijai“, nes leidžia kalbėti. „Valstietis“ taip pat aiškino konservatorius uzurpavus šią teisę, kartu kaltino vengiant jiems patiems nepatogių temų.

„Sacharukas, „Williams“, „Dujotekana“, Langaitis, Majauskas – jūs meistriškai vengiate jums nepatogių temų. Politinis buldozeris – tai jūsų išradimas, mes to mokėmės TSPMI, tai jūsų išradimas“, – kalbėjo T. Tomilinas.

„Ši valdančioji dauguma yra nepaprastai palanki opozicijai, suteikia progą kalbėti (šūksniai salėje – BNS) suteikia progą kalbėti daug. Daug, daug, daug kalbėti, užimti eterį, labai brangų eterį“, – sakė „valstietis“ ir konservatorius kaltino taikant dvejopus standartus.

„Opozicijos teisė labai svarbi, bet jūs absoliučiai negailestingai uzurpuojate tą galimybę ir teisę“, – pasisakymą baigė T. Tomilinas.

G. Landsbergis reagavo, kad šiuo pasisakymų „valstiečiai“ parodė savo tikrąjį veidą. „Tai labai esminis dalykas, būtent tai ir parodo tikrąjį jūsų veidą – opozicijai yra leidžiama kalbėti. Gerbiamieji, aš noriu, kad sekundę visi pagalvotume apie šiuos žodžius. Padėkokime, bent jau mintyse, valdantiesiems, kad jie užtikrina konstitucinę teisę kalbėti, ačiū labai“, – ironizavo G. Landsbergis.

Po šio pasisakymo salėje nuskambėjo plojimai.

Atsakas į žlugusį balsavimą dėl apkaltos

Pirmalaikių rinkimų idėją opozicija iškėlė, kai Seime neužteko balsų panaikinti Mindaugo Basčio mandato. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis sulaužė priesaiką, nuslėpęs ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų parengė visų opozicinių frakcijų seniūnai, jį savo parašais parėmė 49 parlamentarai, tarp jų ir trys valdančiųjų „valstiečių“ atstovai.

Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 85 balsais iš 141.

Valdantieji sakė, kad pirmalaikiai rinkimai nei būtini, nei iš viso įmanomi, o premjeras Saulius Skvernelis iniciatyvą įvertino kaip „desperatiškus veiksmus, siekiant suskaldyti valdančiąją koaliciją“.

Praėjusią savaitę per slaptą balsavimą dėl apkaltos už M. Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė, 11 biuletenių buvo negaliojantys. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.

Vėliau M. Bastys paskelbė pats atsisakantis Seimo nario mandato, nes nenori, jog strigtų Seimo politinis darbas. Žlugus balsavimui, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: „valstiečiai“ rodė į konservatorius, konservatoriai – į „valstiečius“.

Premjerui paskelbus, kad balsavime dalyvavę „valstiečiai“ turi įrodymus buvę už apkaltą, opozicija atkreipė dėmesį į sugadintų biuletenių skaičių, keldami versiją, kad nufotografavus biuletenį su balsu „už“ jie galėjo būti sugadinti.

Kartu opozicija biuletenių fotografavimą įvertino kaip balsavimo slaptumo pažeidimą. Nutarimo projekte teigiama, kad taip „Seimo valdančiosios daugumos lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus ir todėl prarado Konstitucijos suteiktą teisę atstovauti tautai“.

67 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Pergalės akimirkos Kaune: verkė ir Š. Jasikevičius, ir gerbėjai, komandą pasveikino ir prezidentė (foto)

Pergalė, kurianti istoriją: „Žalgiris“ užtikrintai žengia į finalinį Eurolygos ketvertą (foto)

„Kauno energija“ dividendams skyrė triskart daugiau nei planavo

Dalinasi skaitytojai: ieškomi paaugliai siautėja toli nuo namų

Kauno rajone planuojama įrengti populiarėjančio laisvalaikio sporto parką

Kaunas rengiasi NATO pratyboms: dalyvaus 1500 karių

Laisvės alėjoje atsiras ledinių šviesų spiralė, kurios pagrindinė idėja - viltis

Iškilmingas priėmimas Rotušėje – meras džiaugėsi augančiu ledo ritulio populiarumu (foto)

Netoli Kauno dingo du paaugliai: jau savaitę jokių žinių

Š. Matijošaičio valdoma įmonė Briuselyje pelnė prestižinį apdovanojimą