Generalinė prokuratūra: N. Venckienės ekstradicija gali trukti ne vienerius metus

Vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ketvirtadienio popietę Generalinėje prokuratūroje surengta spaudos konferencija, kurios metu suteikta daugiau informacijos apie JAV suimtos Neringos Venckienės išdavimą Lietuvai. Prokuroro Tomo Krušnos teigimu, sprendimui, kuris bus priimtas JAV, Lietuvos teisėsauga įtakos neturi, o proceso trukmę gali tekti skaičiuoti metais.

Pagal tarpvyriausybinį susitarimą, ekstradicijos proceso terminai nėra numatyti. Praktika pakankamai įvairi – procesas, mano galva, gali tęstis laikotarpį, skaičiuojamą metais. Gintaro Petriko, taip pat suimto JAV, atveju, procedūra užtruko trejus metus, nors vyras ir sutiko būti grąintas į Lietuvos Respubliką“, – aiškino Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras T. Krušna.

Anot jo, procesas gali užtrukti priklausomai nuo procesinių aplinkybių, asmens pozicijos. „Tas pats yra ir Lietuvoje – turime tik greitus procesus, kurie vyksta pagal Europos arešto procedūrą – yra apribojimai dėl terminų (10, 60, 90 dienų). Kai kalbama apie susižinojimą su bendrosios teisės sistemos valstybėmis, veiksmai užtrunka lyginant su Europos Sąjungos valstybių narių praktika“, – kalbėjo T. Krušna.

Kaip informavo vyriausiasis prokuroras, N. Venckienė buvo suimta Čikagoje – čia ir vyksta teisminis procesas. Jo turinio T. Krušna komentuoti sakė negalįs. Visgi pripažino teorinę galimybę, kad grąžinta į Lietuvą viena ryškių pedofilijos skandalo figūrų išvis nebus.

„Faktas, kad 2015 m. pabaigoje Generalinė prokuratūra su ekstradicijos prašymu kreipėsi dėl 10 N. Venckienei inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Prašymas buvo priimtas nagrinėti kompetetingų JAV institucijų – teisėjas sprendžia ekstradiciją“, – patikino T. Krušna.

Prokuratūros atstovas priminė, kad už Atlanto sprendžiamas ne buvusios „Drąsos kelio“ lyderės kaltės klausimas – kalbama tik apie tai, kad asmuo gali būti kitos šalies jurisdikcijos išduotas Lietuvai. Tokių procesų prokuratūra per metus vykdo 100-150. T. Krušnos manymu, šis gal svarbus tuo, kad itin aktualus visuomenei – dėl to teisėsauga ketina viešinti faktinę proceso eigą, o išdavimo terminas, šiaip ar taip – spėliojimo objektas.

„Procesas pirminėje stadijoje. Komunikavome pirmą žinią apie jo pradžią – kurį laiką reikės laukti ir vertinti rezultatus. Praktika rodo, kad vienos ektradicijos įvyksta greitai, kitos dėl objektyvių priežasčių, teisinių kliūčių užtrunka. Dabar nenoriu žiūrėti į praeitį – procesas prasidėjęs, mums belieka bendradarbiauti. Įtakos JAV teisėsaugos veiksmams turėti negalime, tik pateikti papildomą informaciją, jeigu jos bus paprašyta. Galutinį sprendimą vis tiek priims JAV teismas“, – aiškino T. Krušna.

Pasak vyriausiojo prokuroro, asmenį suėmusios valstybės reikalas, kad būtų užtikrintas teisiamojo buvimas konkrečioje teritorijoje kol vyks ekstradicijos procesas. Dažniausiai taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nors tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir kita priemonė.

„Kiek su JAV dirbome kitose bylose, visais atvejais buvo taikomas suėmimas“, – ligšiolinę patirtį nusakė T. Krušna.

Tuo tarpu policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė, kad JAV ir Lietuvos teisėsaugai seniai buvo žinoma N. Venckienės gyvenamoji vieta.

„Tas adresas buvo žinomas pakankamai seniai, tai kodėl amerikiečiai būtent šiuo momentu priėmė tokį sprendimą, vėlgi, reikėtų jų pačių klausti“, – žurnalistams Seime sakė E. Šileris. Paprašytas patikslinti, kam tas adresas buvo žinomas, pareigūnas sakė, kad „visoms pusėms“.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS sakė, kad trečiadienį JAV įvyko teismo posėdis, jame N. Venckienė buvo pateikusi prašymą dėl paleidimo už užstatą, tačiau teismas jį atmetė.

N. Venckienės teta Audronė Skučienė BNS sakė apie dukterėčios sulaikymą sužinojusi tik iš žiniasklaidos. Ji tikina nežinanti, kur pastaruoju metu gyveno N. Venckienė.

„Ne, neturime jokių žinių. Jums svarbiausia, kad ją parvežtų – tai, ko gero, parveš arba ne, matysime. Aš tikrai nežinau – man teisėsauga Amerikos nepraneša, kur ji yra“, – teigė A. Skučienė.

Seimas N. Venckienės mandatą panaikino 2014 metų birželį dėl Seimo posėdžių nelankymo. N. Venckienei Lietuvos teisėsauga nori pateikti kaltinimus dėl to, kad ji nevykdė teismo sprendimo perduoti brolio Drąsiaus Kedžio dukrą mergaitės motinai Laimutei Stankunaitei ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis, kitų veikų.

20 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Š. Jasikevičius apsisprendė, ar lieka Kauno „Žalgiryje“

Prie Kauno marių nuvykusi kaunietė buvo šokiruota

Didžiausių Lietuvoje Joninių transliacija - portale „Kas vyksta Kaune“

Bėgant metams kauniečiai gali likti be Joninių šventės

Jonines pasitiks romantiškai: iš parduotuvių graibstomos meilės prekės

Kaune nukrito lėktuvas: išsiųstos gelbėjimo pajėgos ir medikai (papildyta)

Kada per Joninių savaitgalį bus galima įsigyti svaigiųjų gėrimų?

Nelengva kontrabandinių cigarečių sulaikymo operacija: vyras spruko ir užsidarė namuose

Ligoninėje atsidūrė negyvą kūdikį namuose pagimdžiusi moteris

Liūdna retro automobilių muziejaus pabaiga: nepavykus deryboms, automobiliai palieka Kauną