Nauja tvarka Kaune: A. Veryga priemė sprendimą, kurio kratėsi kiti ministrai

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė ėmėsi tirti Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą paprastinti reikalavimus kaulų čiulpų transplantacijoms, taip atveriant kelią į šią sritį seniai to siekusioms Kauno klinikoms. Ministerija atsako – jei nauja tvarka nepatinka, visada galima kreiptis į teismą.

Abejonių dėl juo nustatytų kaulų čiulpų transplantacijų tvarkų ir kainų sukėlusį įsakymą, dėl kurio Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė inicijavo kreipimąsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), gruodžio 29 dieną pasirašė ne sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet kelias dienas jį pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Šiais pakeitimais nuo 2 iki 1 metų mažinamas transplantacijų patirties reikalavimas tokias operacijas atliekantiems gydytojams bei slaugytojoms, naikinama prievolė užtikrinti atitinkamą patirtį turinčių medikų visą parą teikiamą priežiūrą operuotiems pacientams, atsisakoma iki šiol taikytų išgyvenamumo kriterijų ir panašiai.

Tokių pokyčių ne vienus metus siekė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, kalbančios apie vienodas galimybes vykdyti kaulų čiulpų transplantacijas kaip ir Vilniaus universiteto Santaros klinikos. Vilniuje 18 metų veikia tokias operacijas atliekantis Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras, savo darbe taikantis aukščiausius reikalavimus šioms operacijoms.

Kauno klinikos būtinybę kaulų čiulpų transplantacijas vykdyti ne tik Vilniuje, bet ir jų centre grindžia konkurencijos poreikiu, pacientų galimybe rinktis iš kelių centrų, taip pat – geopolitine situacija.

„Nacionaliniu mastu vertinant statomos Astravo AE bei uždaromos Ignalinos AE kaimynystę gali iškilti didelis kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų poreikis. Šių paslaugų teikimo monopolizavimas vienintelėse Santaros klinikose didina riziką, jog ekstremalios situacijos atveju nebus užtikrintas paslaugų teikimas, kuris būtų gyvybiškai reikalingas radiacinių avarijų metu“, – atsakyme DELFI nurodė Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.

Pasislėpė už žemės ūkio ministro

Kaip DELFI nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, esminius pokyčius įtvirtinantį ministro įsakymą B. Markauskas pasirašė todėl, kad A. Verygos tuo metu darbe nebuvo – jis atostogavo. Iš oficialių ministro darbotvarkių matyti, kad A. Veryga praėjusių metų pabaigoje atostogavo tris dienas – nuo gruodžio 27 iki 29-osios.

SAM neatsakė į klausimą, ar tai, kad sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pats nepasirašinėjo šių įsakymų, yra susiję su tuo, kad Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje dirba jo žmona.

„Kadangi A. Veryga, matyt, yra pasižadėjęs, ir viešai tai deklaruoja, jog atstovauja Kaunui, tokiu būdu buvo pasielgta, kad negalėtumėme jo apskųsti dėl viešųjų ir privačių interesų. Akivaizdu, kad interesai yra – jau kelintą kartą šioje Vyriausybėje tokie strateginiai sprendimai, kurie gali nunešti daugybę valstybės pinigų ir sukelti įtarimus, daroma tokiu būdu“, – DELFI sakė ilgametis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.

2003-2004 metais SAM vadovavęs socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad Kaunų klinikos vykdyti kaulų čiulpų operacijas siekė jau nuo tų laikų.

„Tačiau galvojant, kad tokios procedūros turi būti atliekamos ekonomiškai kuo efektyviau, buvo apsispręsta transplantacijos centrą turėti vieną – Vilniuje, nes vilniečiai buvo labiau pasirengę (kaulų čiulpų transplantacijos tiek suaugusiems, tiek vaikams Santaros klinikose atliekamos nuo 1999 metų). Taip pat buvo sutarta, kad Vilnius neatlieka kai kurių neurochirurgijos operacijų – jos vykdomos Kaune“, – aiškino politikas.

Kalbėdamas apie tai, kad esminius pakeitimus įdiegiantį ministro įsakymą pasirašė ne A. Veryga, bet jį kelias dienas pavadavęs B. Markauskas, J. Olekas svarstė, kad taip greičiausiai pasielgta siekiant atsiriboti nuo atsakomybės.

„Tai tikrai nebuvo degantis dalykas, kad jį būtinai turėtų pasirašyti pavaduojantis ministras. Bet B. Markauskas šioje Vyriausybėje yra toks atpirkimo… bernelis. Kai reikia ką pridengti, kad nebūtų tiesioginių sąsajų, deda parašą jis. Bet nėra korektiška taip tą žmogų pakišinėti“, – sakė socialdemokratas.

A. Matulas teigė manantis, kad priimtas sprendimas yra „šiek tiek amoralus“.

„Tas sprendimas yra šiek tiek amoralus, pirmiausia prieš rajonus, kuriuose uždarinėjami chirurginiai, akušeriniai skyriai. Jei mes iš esmės apsisprendėme kurti klasterinę sistemą, tai turėtų galioti ne tik periferijai, kur centralizuojamos paslaugos, bet ir didiesiems miestams. Manau, Kaunas šiuo atveju pagudravo. Lietuvai pilnai pakanka idealiai dirbančio centro Vilniuje, o dubliavimas, analogiško centro kūrimas Kaune vien tik dėl prestižo valstybei kainuos daugybę milijonų“, – tvirtino jis.

Ginčas įtraukė politikus

SAM būtinybę keisti tvarkas, atveriant galimybę kaulų čiulpų transplantacijas pilnu pajėgumu vykdyt ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, grindžia praėjusių metų pavasarį paskelbtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimu.

Į teismą dar 2016 lapkritį kreipėsi grupė tuomet Seimo dirbusių konservatorių – 1999-2004 metais Kauno klinikų Onkoginekologijos sektoriui vadovavusi profesorė Vida Marija Čigriejienė, kaunietis chirurgas Kazimieras Kuzminskas, buvęs Kauno medicinos universiteto Senato narys profesorius Arimantas Dumčius bei buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Politikai teismo prašė stabdyti tuometinio sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos 2016 metų birželį pasirašytą įsakymą, kuriuo buvo nustatyti aukštesni kokybiniai reikalavimai kaulų čiulpų transplantacijoms. Tai, kad šie pakeitimai atsirado onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ iniciatyva, neslėpė šios organizacijos pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Iniciatyvos asociacija „Kraujas“ ėmėsi po to, kai 2014 metų pabaigoje tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pasirašė įsakymą, patvirtindama naują Transplantacijos programą. Joje Kauno klinikų prašymu buvo įtvirtintas leidimas šiai įstaigai mokomaisiais tikslais atlikti autologines (kai donoras yra pats pacientas) kaulų čiulpų transplantacijas – ne daugiau kaip 20 operacijų suaugusiesiems per metus. Iki tol galioję ministrų įsakymai tokių, taip pat – alogeninių (kito donoro čiulpų) transplantacijų vykdymą numatė tik Santaros klinikose.

Kauno klinikos tokiam sprendimui, regis, rengėsi iš anksto. Dar 2014-ųjų rudenį duris atvėrė atnaujintas Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos korpusas, aprūpintas naujausia įranga. Klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius džiaugėsi, kad yra pasirengta atlikti sudėtingas procedūras – tereikia tik leidimo.

„Jokio realaus poreikio Lietuvoje steigti antrą kaulų čiulpų transplantacijos centrą nėra. Santariškių klinikos kaulų čiulpų transplantacijas atlieka jau 18 metų. Pačioje pradžioje reikalavimai buvo labai minimalūs. Šiandien jis prilygsta geriausiems Amerikos, Europos centrams. Kauno klinikos pradeda viską daryti nuo nulio. Apie tai mes kalbėjome ir prieš ketverius metus ir, pasirodo, buvome teisūs. Tai yra Kauno klinikų ambicijos, ir dėl to labai baisu“, – tuo metu apgailestavo I. Drėgvienė.

Po šių kreipimųsi ir atsirado vėliau į teismą nukeliavęs R. Šalaševičiūtę ministro poste pakeitusio J. Poželos įsakymas, nustatantis aukštesnius saugumo reikalavimus kaulų čiulpų transplantacijų procedūroms, taip pat – jas atlikti norinčioms universitetinėms ligoninėms, ribojant operacijų skaičių, jei nėra tam tikros patirties.

Teismo sprendimą įvykdė, bet reikalavimai išliko

Pasak A. Matulo, tuo metu, kai Kauno klinikos kreipėsi į SAM, prašydamos mokymo tikslais atlikti iki 20 transplantacijų per metus, šį klausimą svarstė ir Seimo sveikatos reikalų komitetas.

„Atsimenu, pats tada klausiau, ar nebus taip, kad po metų Kauno klinikos reikalaus leidimo vykdyti daugiau operacijų, o tam bus reikalingos didžiulės valstybės investicijos. Jie tada garantavo, kad daugiau tikrai neprašys“, – dėstė politikas.

Tačiau, A. Matulo manymu, netrukus Kaunas „labai gražiai sužaidė“ – inicijavo grupės politikų kreipimąsi į LVAT, neva SAM riboja konkurenciją tarp medicinos įstaigų.

2017 metų balandį teismas pripažino, kad kai kurios ministro J. Poželos įsakymo nuostatos, susijusios su konkrečiais reikalavimais procedūrų skaičiui bei jų atlikimo trukmei prieštarauja aukštesniems teisės aktams ir riboja konkurenciją. Tačiau LVAT pabrėžė atmetęs didžiąją dalį pareiškėjų skundžiamų ministro įsakymo nuostatų, kurios numatė Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų reikalavimus patalpoms, medicininei diagnostikai, medicinos personalui.

„Šios nuostatos užtikrina paslaugų kokybės ir saugumo reikalavimus“, – nurodė teismas.

Prabėgus vos mėnesiui po LVAT sprendimo, SAM paskelbė pagal juos pakoregavusi teisės aktus. Tai atsispindi ir praėjusių metų lapkritį posėdžiavusios A. Verygos įsakymu sudarytos darbo grupės šiam klausimui nagrinėti protokole. Jame fiksuota, kad darbo grupės posėdyje dalyvavę Nacionalinio transplantacijos biuro bei Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai siūlė konstatuoti, jog SAM poįstatyminiais teisės aktų pakeitimais teismo sprendimus pilnai įvykdė.

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas taip pat pristatė poziciją, kad VLK yra už paslaugų koncentravimą, tačiau pridūrė, jog „šiuo metu abi įstaigos – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos – turi licencijas teikti kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas ir abi gauna apmokėjimą už paslaugų teikimą“.

Viešais duomenimis, Lietuvoje per metus kaulų čiulpų transplantacijų prireikia maždaug 200 ligonių. Santarų klinikose tokios operacijos atliekamos jau 18 metų – per tą laiką atlikta daugiau kaip 1500 kaulų čiulpų transplantacijų suaugusiems, mirtingumas per 100 dienų nuo operacijos, skaičiuojant 100-ui pacientų, siekia 0,7 proc.

Kauno klinikos kaulų čiulpų transplantacijas atlieka tik suaugusiesiems nuo 2015 metų. Per tą laiką atliktos 49 transplantacijos, vienas pacientas mirė.

Kalbėjo apie tarptautinius standartus

Nepaisant SAM argumentų dėl teismo nurodymu pakoreguotų teismo aktų, Kauno klinikos tvirtino, kad ribojimai jų veiklai išlieka, todėl reikalavo iš esmės peržiūrėti kaulų čiulpų transplantacijų reglamentavimą, kas ir buvo padaryta B. Markausko pasirašytu įsakymu.

Kaip DELFI nurodė E. Juozaitytė, Kauno klinikos rekomendacijų dėl optimalaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų reglamentavimo prašė Pasaulio kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų centrus vienijančios organizacijos WBMT . Iš jos praėjusią vasarą buvo gautas atsakymas, kad šaliai patariama teisės aktus suderinti su JACIE akreditavimo standartu, apibrėžiančiu reikalavimus tokių paslaugų teikimui.

Ji pažymėjo, kad Kauno klinikų nuneigtame tuometinio ministro J. Poželos 2016 metais pasirašytu įsakymu buvo įdiegti „dirbtiniai, nepagrįstai padidinti“ reikalavimai kaulų čiulpų transplantacijų atlikimui.

„Sveikatos apsaugos ministro 2017 metų gruodžio 29 dienos įsakymu atsižvelgta į tarptautinius reikalavimus, kas užkerta ateityje bandymus monopolizuoti sveikatos apsaugos paslaugas“, – DELFI nurodė E. Juozaitytė.

Tuo metu Santaros klininkų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas hematologas, autologinės kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio vyr. ordinatorius Valdas Pečeliūnas DELFI aiškino, kad didžiausias JACIE standartų poreikis atsirado dėl to, kad kai kuriuose valstybėse praktiškai kiekviena ligoninė pradėjo daryti transplantacijas.

„Patirties buvo mažai, rezultatai nebuvo geri. JACIE įsisteigė kaip organizacija, kuri suteikė bent minimalius transplantacijos kokybės reikalavimus“, – sakė jis.

Pasak V. Pečeliūno, tuometinio ministro J. Poželos pasirašytu įsakymu buvo numatytos gairės kiek įmanoma sumažinti riziką pacientams: buvo nurodyta, kokie turi būti specialistai, jų patirtis, nuo kokių transplantacijų pradėti, kiek operacijų atlikus, būtų galima atlikti sudėtingesnes ir panašiai.

„Kaunas atitiko reikalavimus centrui, kuris atlieka mažos rizikos transplantacijas. Jei būtų toliau kaupę patirtį, įrodę, kad jų rezultatai geri, po 15-20 metų jau būtų galėję vykdyti visas transplantacijas. Bet tuo metu jie jau būtų turėję adekvačią patirtį, ir jų rezultatai būtų kontroliuojami kaip kitų centrų“, – pažymėjo Santaros klininkų hematologas.

Panaši pozicija reiškiama dar 2016 metų lapkričio pabaigoje SAM prašymu pateiktame Lietuvos hematologų draugijos rašte. Jame akcentuojama, kad JACIE 2015 metų kovo Vadovo preambulėje nurodoma, kad JACIE standartai yra skirti „nustatyti minimalias gaires programoms, centrams ir asmenims, kurie tako ląstelių gydymo procedūras“. Akcentuota, jog JACIE standartuose vienareikšmiškai pabrėžiama, kad tais atvejais, kai nacionaliniai standartai yra aukštesni nei JACIE, turi būti laikomasi nacionalinių normų.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje suaugusiųjų ir vaikų transplantacijų poreikis kiekvienais metais neviršija 200, laisvas bei nereguliuojamas naujų centrų kūrimas ir jų plėtra sumažintų kiekviename centrų atliekamų transplantacijų skaičių. Dėl to sumažėtų juose dirbančių gydytojų patirtis, todėl, vadovaujantis mokslinės literatūros duomenimis, blogėtų transplantacijų kokybė, tikėtina, kiltų pavojus pacientų sveikatai bei gyvybei“, – teigta SAM pateiktame dokumente.

Ministerija piktinasi, kad gydytojai dirbo geriau

Pasak V. Pečeliūno, pastaruoju žemės ūkio ministro už A. Verygą pasirašytu įsakymu buvo panaikinti „bet kokie kokybės reikalavimai transplantacijos centrui“.

„Kuo remiantis tai padaryta – absoliučiai neaišku. Specialistai, kurie Lietuvoje atlieka daugiausia šios rūšies transplantacijų, priimant sprendimą nedalyvavo, užsienio specialistai – taip pat. Tai buvo sveikatos apsaugos sistemos funkcionierių sprendimas, remiantis greičiausiai instituciniais interesais, bet nepagrįstas nei moksliniais tyrimais, nei specialistų išvadomis“, – teigė jis.

Hematologo manymu, panaikinus reikalavimus transplantacijoms, atsiranda labai reali spaudimo gydymų įstaigų administracijoms grėsmė mažinti investicijas į transplantacijų programą. „Dabar pagal ministro suformuotą įsakymą įstaigos gali labai gerai uždirbti, bet nuo to neabejotinai labai nukentėtų pacientai“, – sakė medikas.

SAM sprendimai stebina ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Onkohematologinio centro vadovę Ligitą Malciūtę.

„Centro Vilniuje visiškai pakanka. Mūsų pacientai iš Klaipėos važiuoja daug ilgesnį kelią iki Vilniaus, nei reikėtų iš Kauno, ir niekada nėra buvę problemų, eilių ar ilgo laukimo. Man juokingas atrodo motyvas, kad vienintelis centras Vilniuje reiškia paciento diskriminaciją, kai tarp Vilniaus ir Kauno yra 100 kilometrų atstumas. Vilniaus transplantacijos centras yra puikus, atitinka visus tarptautinius standartus ir pilnai užtikrina transplantacijas pagal poreikį. Kam išradinėti dviratį, jeigu tam nėra poreikio?“, – kalbėjo ji.

Tuo metu SAM tvirtina, kad minėtais sprendimais nuo gruodžio pabaigos „sudarytos didesnės galimybės pacientams rinktis, kur gauti minėtą paslaugą“.

„Dažniausiai konkurencija yra sveikas ir labai reikalingas dalykas. Taigi šie pasikeitimai buvo reikalingi jau seniai. Be to, Lietuvoje, turint dvi universitetų ligonines, yra naudinga turėti ir du transplantacijos centrus, t. y. pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jų prieinamumą“, – atsakyme DELFI nurodė ministro patarėja L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

SAM atstovė neslėpė, kad ministro įsakymu buvo panaikinti aukštesni transplantacijų standartai, kuriuos savo darbe taikė Santaros klinikos.

„Šiuo metu transplantacijoms numatyti reikalavimai atitinka tarptautinius standartus. Tuo tarpu iki tol galiojusiame įsakyme jie buvo užkelti, galimai siekiant sudaryti išskirtines sąlygas vienai gydymo įstaigai. Dabar to nebeliko“, – aiškino ministro patarėja.

„Na, o jei kyla abejonių pastarojo įsakymo tinkamumu, visada galima kreiptis į teismą, kaip tai buvo padarę kai kurie Seimo nariai dėl ankstesnio įsakymo ir tvarkos aprašo, kuris buvo įvardijamas kaip diskriminuojantis“, – nurodė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

36 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Nelaimė Savanorių prospekte - vyras nukrito tarp daugiabučio laiptų

Valdininkams laikas susirūpinti: atsisakyti galima bent trečdalio

Avaringoje Kauno sankryžoje šviesoforo teks palaukti

Ilgakiemyje užsiliepsnojo medienos perdirbimo įmonė (papildyta)

Lietuvoje kūdikio susilaukė rekordiškai jauna mergaitė

Mirė vienas žymiausių filologų Vytautas Ambrazas

Artėjant sezonui – patarimai, kaip išsirinkti tinkamą šiltnamį

Vakarėlyje Šančiuose į atlapus viena kitai kibo dvi merginos

Kauno rašytojai išsirinko Vieno lito literatūrinės premijos laureatą

Konferencija tėvams: kaip įveikti naujosios kartos iššūkius