Kaunas sunerimęs – kelininkų planas keičiasi

Asociatyvi/Delfi nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pagrindinės šalies magistralės A1 rekonstrukcijos planai ties Kaunu vėl keičiami. Gegužę paskelbta, kad rugpjūčio pradžioje bus paskelbti konkursai grandioziniams darbams atlikti, tačiau, kaip vaizdžiai teigia Kauno savivaldybės vadovai, Susisiekimo ministerija „pradėjo arklius varyti į priešingą pusę“.

Kelių direkcijos atstovai ramina, kad jau netrukus bus paskelbti didelio tyrimo rezultatai. Po jų paaiškės, koks likimas laukia Islandijos plento – taip vadinama greitkelio atkarpa ties Kaunu.

Planai keičiasi

Gegužės pradžioje prie bendro stalo sėdę Kauno vadovai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai teigė priėmę sprendimus, kurie leis pradėti magistralės A1 ties Kaunu rekonstrukciją.

Tuomet skelbta, kad darbų atlikimo konkursai bus skelbiami ne vėliau, kaip rugpjūčio pradžioje, o realūs darbai prasidės kitų metų pradžioje, kai tik leis oro sąlygos.

Panašu, kad planai pasikeitė, o tai ne juokais supykdė Kauno vadovus.

„Susisiekimo ministerija po truputį bando į kitą pusę sukti arklius. Kol kas neturime labai konkrečios informacijos ir nelabai ką galime komentuoti. Šią ar kitą savaitę bandysime susitikti su ministru ir gal iš jo išgirsime. Dabar iš techninių specialistų išgirstame, kad kažkokius naujus matavimus, naujus skaičiavimus daro. Kokiu tikslu jie daromi? Gal dar kažką nori geriau padaryti? Tad kol kas daugiau klausimų, nei atsakymų“, – DELFI teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Pastaruoju metu magistralėje ties Kaunu buvo vykdyti didelio masto tyrimai. Būtent šie tyrimai ir koreguoja rekonstrukcijos planus.

Nauja problema

Iki šiol LAKD tvirtino, kad didžiausia magistralės problema yra A. Meškinio (Kleboniškio) tiltai, kurie yra labiausiai apkrauti Lietuvoje ir nepajėgia atlaikyti milžiniškų srautų.

Dabar ši poziciją iš esmės keičiama. Ties „Megos“ viadukais, posūkiais į Jonavos gatvę ir Sargėnus LAKD vykdė didelius bandymus. Kitaip tariant, skaičiavo automobilius ir net pagal jų numerius sekė važiavimo maršrutus bei modeliavo situaciją, kaip juda srautai.

Oficialūs bandymų rezultatai bus skelbiami netrukus, tačiau jau dabar aišku, kad rezultatai gali iš esmės keisti rekonstrukcijos planus – dabar teigiama, kad ne tiltai, o sankryžos yra didžiausia problema.

Apie tai DELFI kalbėjosi su LAKD vadovu Egidijumi Skrodeniu.

– Kokie skaičiavimai buvo vykdomi prie Kauno?

– Buvo sustatytos kameros ir atlikti modeliavimo tyrimai. Mes turime absoliučiai visus srautus. Dabar mes matome, kad tiltų perstatymas net neturi būti pirmas žingsnis.

Mes dabar kalbame apie „Megos“ ir Sargėnų sankryžų pertvarkymus, kuriuos galėtume pakankamai greitai padaryti. Taip pat kalbame apie Jonavos gatvės sankryžos pertvarkymą, kur galėtume gauti 30 proc. sumažintus kamščius. Tą galėtume pradėti šiemet ir pabaigti kitąmet.

Dabar kaip tik baigiame konkretizuoti rezultatus. Dar laukiame kelių sprendimų sumodeliavimo. Sprendžiame, daryti tris juostas ar keturias. Tada bus galutiniai rezultatai, apie kuriuos jau galėsime kalbėti.

Mums reikia šiek tiek laiko – iki rugpjūčio 18 dienos planuojame turėti galutinius rezultatus. Intensyviai susitikinėjame su modeliuotojais ir specialistais.

– Kaip vyksta tas modeliavimas?

– Jie suskaičiavo visus srautus – kas ir kur važiuoja. Tos kameros, kurios buvo sustatytos, suskaičiavo, kiek automobilių pravažiuoja ir kokie jų maršrutai. Tai reiškia, kur konkretus automobilis važiuoja ir kur nusuka. Tada mes turime maršrutus, kurie yra aktualiausi. Tas labai svarbu atsižvelgiant, kur reikia tvarkyti.

Kitas dalykas, ką mes analizuojame, kad galbūt dar vieną tiltą reikėtų statyti šalia Kleboniškio tiltų, bet jau pačiame mieste. Didelė dalis srauto pravažiuojančio nuo Vilniaus Klaipėdos link yra miesto srautas. Jei neklystu, net 80 proc. yra miesto srautas.

Pinigai yra biudžetiniai ir yra mūsų visų piliečių pinigai. Tai gal mes pastatę tiltą mieste išspręstume ne tik magistralės problemas, bet ir Kauno miesto problemas. Tai ši analizė taip pat jau baigiama.

Bet kokiu atveju, „Megos“, Sargėnų, Jonavos gatvės sankryžas mes planuojame padaryti greitai ir tai pagerins eismą.

– Ar jau aišku, kas konkrečiai šiose sankryžose bus daroma?

– Mes turime kelis konkrečius variantus ir principines schemas. Jos yra visiškai aiškios. Dabar skaičiuojame metrus, kiek konkrečiai prailginis ar patrumpinus gausime geresnį rezultatą, ar užsukimo kampus didinti. Tai labiau techniniai dalykai.

– Kokie planai ties Jonavos gatve, nes dėl tiltų prailginti greitėjimo juostas sudėtinga?

– Dabar analizuojame, ar pastatyti specialius šviesoforus. Jie skačiuoja pravažiuojantį srautą ir gali tiesiog uždegti raudoną šviesą kylantiems magistralės link, kad pravažiuojantis srautas būtų praleistas. Taigi elektroninės sistemos gali būti panaudotos srautų valdymui.

– Tačiau jau nekalbame apie tą didžiąją rekonstrukciją, apie kurią tiek metų kalbėta.

– Mes kalbame apie didžiąją rekonstrukciją, tačiau veiksmai yra sudėlioti. Pirmajame etape sprendžiame, ką galime pagerinti greitais veiksmais. Kitas veiksmas – didžioji rekonstrukcija.

Mes patebėjome tokį dalyką – ne visada didžiosios rekonstrukcijos duoda rezultatą, kurio visi tikisi. Jei mes pastatome 8 juostų tiltą, o prieš tiltą yra dvi juostos ir už tilto vėl dvi juostos. Tai mes tada turėsime dar didesnes problemas, nes tie srautai tiesiog neturės kur dėtis.

Tai reiškia, kad mes pirmiausia turime sutvarkyti srautus ties „Mega“ ir Sargėnais – turime išplatinti juostas, o tada prieiti prie tiltų. Tada eisime link kitos pusės.

– Užsiminėte, kad tikslinga statyti tiltą ne greitkelyje, o pačiame Kauno mieste.

– Tai mes analizuojame kaip alternatyvą, kuri irgi gali būti ir kuri galbūt spręstų problemą. Jei mes kalbame apie tiltų statybą Islandijos plente, tai reiškia, kad jei mes nugriausime pagrindinės Lietuvos arterijos tiltą, tai kaip nuvažiuos žmonės į Kauną? Tai reiškia, kad mes turime statyti laikiną tiltą arba taikyti kitus sprendimus.

Tad mes kalbame, jei Kaune pastačius naują tiltą, tada nugriovus Islandijos plento tiltus visą srautą būtų galima paleisti per naują Kauno tiltą nestatant laikino. Tai reiškia, kad pinigus mes panaudotume efektyviai ir kauniečiams liktų dar vienas tiltas.

Pagal mūsų analizę ir bendrą planą, Kaune per Nerį reikia dar dviejų tiltų. Jau šią savaitę mes turėsime visus šiuos dalykus ir nepaliksime kauniečių likimo valiai. Mes patys puikiai suprantame, kad čia yra problema mūsų visos valstybės. Tai pats svarbiausias kelias, o Kaunas yra didžiausius srautus generuojantis miestas. Ypatingai šis kelias.

Kartais išgirstame kalbas, kad mes kažką vilkiname, atidėliojame sprendimus – mes tik norime įsitikinti ir investuoti taip, kad gautume rezultatą. Kas būtų, jei mes pastatome, o tai neduoda jokių rezultatų arba duoda blogą rezultatą? Išleistume mokesčių mokėtojų pinigus, o rezultato nebūtų.

Aš manau, kad 7 metus laukus palaukti dar savaitę kitą nėra tas laikotarpis, dėl kurio reikėtų nerimauti. Bet kokiu atveju mūsų planas yra šiemet pravesti viešuosius pirkimus ir kitais metais pradėti darbus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

23 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą Šančiuose įvykdytu nužudymu

Kauno įgulos karininkų ramovėje nuaidėjo „Priesaika“

Seimas – prieš žmogui palankesnes išankstinės pensijos sąlygas

Grįžti į Lietuvą gali ir nepavykti: „Ryanair“ ruošia streiką

Perskaičiuos valstybei padarytą žalą - neužtenka ES paramai gauti

Avarija Tunelio gatvėje - moteris patyrė galvos traumą

Išrinktas Kauno dramos teatro vadovas

S. Skvernelis atšovė į prezidentės kritiką: šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta

Patvirtintas 2018 metų biudžetas

Chanuka prasideda tik šiandien, tačiau Kaune pradėjo švęsti anksčiau