Liūdnos žinios: kiaulių maro protrūkis kai kuriems žmonėms galimai baigsis praradimais

Asociatyvi / Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Savaitgalį naminių kiaulių ūkiuose užfiksavus šešis naujus Afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejus vėl prasidėjo diskusija, kaip sustabdyti šios ligos plitimą. Specialistai ir rinkos dalyviai mato tik du kelius.

Vienas, siūlomas stambiųjų kiaulių augintojų, smulkiems ūkininkams, kurie savo tvartuose šeria po kelias šnipuotąsias, išmokėti kompensacijas ir priversti atsisakyti šio verslo.

Kiekvienas ligos pasireiškimas bet kokio dydžio kiaulių ūkyje reiškia ypatingai griežtus ribojimus keliolikos kilometrų spinduliu. Jei į šią zoną patenka stambus kompleksas, jis patiria didelių nuostolių, nors jam auginamos kiaulės visiškai sveikos.

Griežtins priemones

Kitas kelias pamėginti išnaikinti AKM platinančius šernus ir taip pamėginti sustabdyti ligos plitimą.

„Po tokio atvejo, kai per kelias dienas randami šeši AKM židiniai ūkiuose, lieka tik vienas kelias – griežtinti priemones. Teks priversti medžiotojus gerokai mažinti šernų skaičių. To nedarantiems skirti baudas. Iliuzijų nebėra. AKM apims visos Lietuvos teritoriją ir vis tiek dauguma šernų kris“, – liniją brėžia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Jis sako, kad biosaugos reikalavimai ūkininkams taip pat bus griežtinami, kad užkrato rizika ūkiuose būtų sumažinta kiek įmanoma.

Emocijas reikia atmesti. Nes kai miške randamos išmestos kritusios kiaulės (toks atvejis fiksuotas savaitgalį), to toleruoti negalima.

Bijo šernų

„Pagrindiniai ligos platintojai šernai. Nors buvo skelbiama apie kelias jų naikinimo programas, tačiau tai buvo tik imitacija. Aš pats turiu braškių ūkį prie Kazlų Rūdos ir tokio šernų antplūdžio, kaip šiemet, nebuvo nė vienais metais“, – piktinasi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis ir sako, kad stambūs augintojai AKM tiesiog nori pasinaudoti kaip pretekstu bei sunaikinti mažųjų ūkininkų sluoksnį.

Stambieji atkerta, kad jie tik nori išsaugoti kiaulininkystę kaip verslo šaką.

„Šis atvejis, kai per savaitgalį fiksuoti šeši nauji atvejai tiesiog parodė, kad virusas niekur nedingo. Ne taip seniai turėjome ligos atvejį ir stambiame komplekse.

Kol virusą platina šernai ir šalyje bus daug smulkių kiaulių augintojų, liga plis“, – aiškina Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Jis sako, kad nors pastangų atsakingos tarnybos įdeda pakankamai daug, tačiau jos „nepasiekia reikiamo griežtumo“ ir tuo pačiu nesustabdo užkrato plitimo.

A. Baravykas sako, kad patirtis rodo, jog teritorijose, kur yra sergančių šernų, kiaulių laikymas smulkiuose ūkiuose, kurie dažnai nepajėgia laikytis visų biosaugos reikalavimų, yra ypatingai rizikingas. Asociacijos vadovas siūlo smulkiems augintojams išmokėti kompensacijas ir pasiūlyti pasitraukti iš šios srities.

Geriausia tai daryti prieš ligos protrūkį, kai dar neskelbiamos apsauginės zonos, sankcijos ir ribojimai. Radus židinį ūkyje, karantino zonoje kiaulės vis tiek išskerdžiamos.

„Deja, bet mūsų žmonės dažnai nesupranta kam reikalinga prevencija ir kokia jos nauda. Šiandien sergantys šernai rasti pusėje šalies teritorijos. Tačiau reikia ruoštis tam, kad liga išplis visoje Lietuvoje“, – dėsto A. Baravykas.

Asociacijos vadovas sako, kad smulkių augintojų pavojus tas, kad liga plinta pakankamai greitai, gana daug šnipuotąsias laiko nelegaliai ir juos rasti gana sudėtinga.

Neregistruotos kiaulės

Pavyzdžiui, savaitgalį Lazdijų rajone AKM nustatytas tikrinant iš privataus veterinarijos gydytojo gautą pranešimą apie staiga susirgusią ir nugaišusią kiaulę pas vieną Veisiejų seniūnijos gyventoją.

Atlikus patikrinimą ūkyje, nustatyta, kad čia buvo laikoma iš viso 17 kiaulių, nei viena jų nebuvo deklaruota, kaip to reikalauja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o kiaulių laikymo vieta neregistruota.

Dėl to šis ūkininkas neteko teisės kreiptis dėl nuostolių, patirtų likviduojant AKM židinį, kompensavimo. Be to, jam gali tekti sumokėti iki 350 eur. siekiančią baudą.

Patys smulkūs augintojai nenori, kad jiems tektų trauktis iš verslo.

„Vyriausybės programoje reikėtų numatyti paramą mažiesiems, kad jie galėtų laikytis biosaugos reikalavimų. Mes organizuojame ūkininkų turgelius ir matome, kad žmonės mažuose ūkiuose užaugintų lašinių užsisako prieš kelias savaites. Ko mes būsime verti, jei prarasime šį nacionalinį produktą“, – emocingai aiškina V. Juodsnukis.

Tačiau jis pripažįsta, kad kol kas veiksmingo būdo, kaip sustabdyti ligos plitimą, jei nebus imtasi radikalių priemonių, nėra. Iš kitos pusės, jei smulkieji bus priversti pasitraukti, į šią sritį žmonės nebegrįš ir AKM atsitraukus. Laikyti kelias ar keliolika kiaulių nėra ypatingai pelningas verslas.

„Sunaikinti smulkiuosius paprasčiausias kelias. Tačiau turime galybę kontroliuojančių institucijų, kurios galėtų kontroliuoti ligos plitimą. Galėtų būti aktyvesni ir mūsų europarlamentarai, kad Europos Komisijos taikomi ribojimai nebūtų tokie griežti“, – siūlo V. Juodsnukis.

Liečia ir pramonę

„Žmonės vis dar netiki, kad mes tiesiog susidūrėme su pavojinga liga ir kuria sąmokslo teoriją, kad kažkas nori sunaikinti smulkius ūkius. Tiesiog dabar esame ties riba, kai klausimas ar kiaulininkystė iš vis išliks“, – atkerta A. Baravykas ir pripažįsta, kad netvarkos ir ligos atvejų patenka ne tik pas pačius smulkiausius, bet ir stambiuose ūkiuose.

Nors laikomasi visų galimų reikalavimų, tačiau dažnai virusas į juos irgi patenka. Asociacijos duomenimis, šiandien deklaruotų smulkių augintojų apie 11 tūkstančių ir jie laiko apie 40 tūkstančių kiaulių. Didieji kompleksai augina apie 600 tūkstančių kiaulių.

„Laimei, mūsų veterinarijos tarnybos atstovai su Europos Komisija sugeba suderėti, kad į apsaugos zonas patektų kuo mažiau didžiųjų kompleksų ir perdirbimo įmonių, nes tai atneša nuostolius visai valstybei. Nors kiaulės sveikos, tačiau iš tokios zonos ji perkama kur kas pigiau nei iš neužkrėstos teritorijos“, – pasakoja A. Baravykas.

Jis pripažįsta, kad kitas kelias būtų išnaikinti šernus, ar bent jau stipriai apriboti jų populiaciją, tačiau tai sudėtingai įgyvendinama.

„Sprendimo reikia, nes galime saugotis kiek norime, tačiau nesiimdami drastiškų veiksmų iš pradžių sunaikinsime smulkiuosius augintojus ir tuo pačiu galime sunaikinti ir didžiuosius bei dalį mėsos perdirbimo pramonės“, – niūrią ateitį piešia A. Baravykas.

B. Markauskas įvardina ir kitą pavojų – dėl maro šalys, kurios norės apriboti kai kurių produktų tiekimą į savo rinką, pasinaudoti maru ir uždrausti importuoti termiškai neapdorotus augalininkystės produktus, pavyzdžiui, grūdus ar pašarus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

31 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaunietis E. Riabko tapo Europos F2 vandens formulių vicečempionu

Pirmą kartą lietuje vykusios futbolo varžybos panemuniečiams atnešė pergalę prieš sunkiasvorę žvaigždžių komandą FK „Prelegentai“

Festivalis „Broma Jazz" sukvietė įvairiausių džiazo stilių gerbėjus

Rasta nuskendusi moteris

Nauji reikalavimai gali užkirsti kelią šalyje rengti dvi populiarias loterijas

„Kaunas Jazz“ įkūrėjas J. Jučas: kitų metų festivalį iš dalies gaubia nežinia

Ministrai – prieš kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų sąrašo naikinimą

Gyventojai tebekeičia buvusius pinigus, bet apyvartoje dar yra beveik 0,5 milijardo litų

Ką vertėtų žinoti, kad permanentinio makiažo paslauga netaptų ilgalaikiu nemalonumu?

Nemokamai vežtis dviratį traukiniu siūlo daugiau krypčių