Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga „Kas vyksta Kaune“ skaitytojus sveikina Lietuvos Seimo pirmininkas, kauniečių išrinktas Seimo narys Viktoras Pranckietis ir visi Kaune kandidatavę ir šiuo metu mūsų valstybei dirbantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovai.
1990 m. kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos laukėme įkvėpti tėvų ir senelių pasakojimų apie tarpukario nepriklausomą Lietuvą. Daug vidinės drąsos ir stiprybės gavo ir tie, kurie turėjo galimybę pavartyti anuomet draudžiamas knygas, kuriose lietuvių kalba buvo užrašyta ir saugoma didinga Lietuvos istorija. Vertindamas 27-erius Nepriklausomybės metus, galiu drąsiai teigti, kad svarbiausi įvykiai ir asmenybės mus ugdė ir formavo laisvos tautos vertybes.
Didžiuojuosi Lietuva ir vartydamas knygas apie mūsų pirmuosius žingsnius Lietuvos priešistorės laikotarpiu – baltų pėdsakus plačiame areale, į šiaurę nuo Dauguvos, Dniepro aukštupio – vidurupio baseine rytuose ir iki Vyslos žemupio vakaruose patvirtina istoriniai, archeologiniai ir kalbiniai duomenys. Iš daugelio baltų genčių viduramžiais valstybę sukūrėme vieninteliai mes, lietuviai. Nepamirškime to! Rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 metais. Vėliau Lietuvos valstybę kūrė, stiprino ir gynė Mindaugas, Gediminas, Vytautas. Už ją kovojome būdami carinės Rusijos sudėtyje, Sovietų Sąjungos okupacijoje.
Dvi svarbiausios Naujųjų laikų Lietuvos istorijos datos – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – yra glaudžiai susijusios. Be 1918 m. vasario 16-osios, nebūtų ir 1990 m. kovo 11-osios. Šias dvi datas skiria 72 metai, tačiau laisvės troškimas tautos atmintyje buvo puoselėjamas visada. Carinės Rusijos imperijos valdžia bandė lietuvių tautinio atgimimo procesą panaudoti savo tikslams, tačiau mūsų tauta sugebėjo išlaikyti savitumą, savarankiškai, drąsiai kelti ir įgyvendinti savo tikslus – tapti savarankiška, įtvirtinti savo valstybingumą ir sukurti valstybę, gerbiančią savo piliečius ir plėtojančią ekonomiką bei demokratinę kultūrą.
Sovietų okupacija sunaikino daugiau kaip 20 metų kurtą valstybę ir deformavo Lietuvos visuomenės raidą. Tačiau Lietuvos okupaciją lėmę 1939 m. pasirašyti Molotovo–Ribentropo pakto slaptieji protokolai neužgniaužė noro būti laisviems. Kovodami už savo laisvę, kovojome ir už savo vertybes. 1944–1953 metais Lietuvoje vykęs ginkluotasis pasipriešinimas buvo Lietuvos ir Sovietų Sąjungos karas teisiniu ir moraliniu požiūriu. Šis dešimtmetį trukęs okupuotos Lietuvos gyventojų pasipriešinimas simbolizavo Rytų bei Vidurio Europos tautų laisvės siekį – tai buvo neišvengiama vertybinė, geopolitinė kova. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija nurodo aiškią kovotojų vertybinę orientaciją į demokratines, socialinio teisingumo ir vakarietiškas politines tradicijas. Sovietų okupacijos laikotarpiu prisiminimai apie ginkluotąjį pasipriešinimą buvo bene labiausiai trinta, rekonstruota ir klastota mūsų istorijos dalis.
Galime didžiuotis, kad puoselėjome tautos istorinę atmintį, saugojome savo kultūrą ir vertybes. 1973 m. rugsėjo mėnesį Kelmės rajone esančiuose miškuose radome Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui skirtą paminklą. Stebuklas – jis buvo sveikas, nesudaužytas!
Net ir baisiomis istorinėmis aplinkybėmis daug Lietuvos žmonių pasižymėjo didvyriškais poelgiais. Mums svarbi ir daugiatautės Lietuvos istorinė atmintis – šiandien pasaulio teisuolių sąraše yra apie 900 lietuvių, gelbėjusių žydus. Palyginti su gyventojų skaičiumi to meto Europos valstybėse ir Lietuvoje, mūsų šalies žmonės jų išgelbėjo daugiausia.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybė atkūrimas buvo Lietuvos gyventojų valios išraiška, nes tai paskelbė demokratiškuose rinkimuose išrinkti Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo nariai, atstovavę visoms tuo metu Lietuvoje gyvenusioms tautinėms bendrijomis. Tai patvirtina ir 1991 m. vykusios Lietuvos gyventojų visuotinės apklausos (plebiscito) rezultatai. Buvo balsuojama, ar Lietuvos valstybė turi būti nepriklausoma demokratinė respublika. Šiame plebiscite prieš 26 metus dalyvavo 2,25 mln. iš 2,6 mln. balso teisę turinčių Lietuvos gyventojų. 90 procentų mūsų šalies gyventojų tuomet pasisakė už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.
1991 m. sausį Sovietų Sąjunga, panaudodama karinę jėgą, mėgino susigrąžinti valdžią Lietuvoje ir nuversti teisėtą vyriausybę.
Šiandien Lietuvos valstybę kūrę ir dėl jos aukojęsi Lietuvos sūnūs bei dukros stovi greta – tai Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktų signatarai, tai Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai ir Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos Laisvės gynėjai, tai pokario metų rezistentai ir Medininkų žudynių aukos. Juos sujungė istorija ir amžiams įrašė į jos puslapius.
Istorijos požiūriu 27 metai – nėra daug. Nors mūsų valstybės istorija yra sena, Lietuvos nepriklausomybė – jauna. Šis jaunatviškos valstybės entuziazmas lėmė, kad mes pakilome ir tęsiame kovą už demokratiją.
Pelnytai didžiuokimės, kad įgyvendinome mūsų protėvių siekį būti Europos demokratinių valstybių šeimoje. Drąsiai žvelkime į ateitį, nes esame saugūs būdami Europos Sąjungoje ir NATO, turime patikimų partnerių.
Atraskime savo valstybę kasdien ir branginkime svarbiausius Lietuvos istorijos momentus, nes tai žadina mūsų pilietiškumą, skatina atsparumą nedraugiškoms jėgoms ir tai yra mūsų galingiausias ginklas, saugantis Lietuvą amžiams.
Sveikinu visus šios prasmingos šventės – Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga!
